Ši sodybos gyventojus bauginusi nuodinga angis kartu su gyvačiukų besilaukiančia gentaine išgabentos į Kukių miško gilumą. K.Miliūnės nuotr.
Ši sodybos gyventojus bauginusi nuodinga angis kartu su gyvačiukų besilaukiančia gentaine išgabentos į Kukių miško gilumą. K.Miliūnės nuotr.

Keli metrai nuo namo durų urve apsigyvenusi nuodingų gyvačių šeimyna deportuota į mišką. Nuo pavojaus sodybos šeimininkus išgelbėjo medžiotojas. Jam pačiam prieš penkerius metus gyvatė įkando į koją.

Pavojus – tarp čiobrelių
“Savaitę gyvenom kaip ant adatų: keli metrai nuo namo durų, po beržu, tarp žydinčių čiobrelių, apsigyveno nuodingų gyvačių pora. Dieną jos išlįsdavo iš urvo ir šildydavosi saulėje”, – apie baugią ir pavojingą kaimynystę pasakojo buvusi “Gimtojo Rokiškio” darbuotoja Vida Margelevičienė, su šeima vasarojanti Kukių kaime (Juodupės sen.). Pirmoji pavojingą roplį pastebėjo tėvų sodyboje atostogaujanti dukra Kristina. Pasilenkusi nusiskinti čiobrelių ji išvydo judantį padarą. “Liepiau dukrai atidžiai gyvatę stebėti ir šalia esančių vaistažolių neliesti. Gyvatė gulėjo rami. Įkišau į kupstą ranką, bandžiau nuskinti čiobrelių ir nustėrau: pro šalį prašliaužė antra gyvatė, tik daug storesnė ir labai didelė. Akimirkai sustingau. Gyvatė įlindo į urvą. Stebėjomės jos sugebėjimu įsirangyti tarp žolių ir tapti visiškai nematoma. O juk gulėjo prieš mūsų akis. Daugiau čiobrelių neberinkom. Labai baugino tokia kaimynystė: gyvačių vieta mažametį anūką Arną traukė tarsi medus. Visą savaitę negalėjome nuo jo akių nuleisti”, – pasakojo Vida apie nemalonią gyvačių kaimynystę.

Kvietė pagalbą
Kada po beržu apsigyveno angys – vienintelės Lietuvoje pavojingos gyvatės – Vida nežino: gal šįmet, o gal jau seniai? Mušti šiuos padarus šeima nenorėjo, o saugiai sugauti dvi angis taip, kad jos neįkirstų, bijojo. Margelevičiai pagalbos kreipėsi į rajono Aplinkos apsaugos agentūrą.
“Aplinkosaugininkas Sigitas Prievelis iš pradžių nežinojo, ką daryti. Jis sakė, kad tai pirmas toks prašymas jo darbo praktikoje, pažadėjo atsiųsti kurį nors Juodupės medžiotoją. Beveik savaitę gyvenome su gyvatėmis. Jos buvo ramios: pasirodydavo popietę, kai neaukštą skardį prie beržo apšviesdavo saulė. Į aplink lakstančius šunis ar vaiko numestus kankorėžius nekreipdavo dėmesio. Toli nuo medžio nenušliauždavo. Vėliau jas matydavom prie pat landos. Kartą, kai pasilenkiau pažiūrėti arčiau, ėmė šnypšti”, – pasakojo Vida. Ji spėja, kad viena gyvatė netrukus būtų susilaukusi didelės šeimynos, nes buvo labai stora. Angys vaikus veda vasaros viduryje, jų vados būna labai gausios – net iki 16 gyvačiukų. “Nesinorėjo kieme tokios šeimynėlės”, – juokėsi gyvačių tramdytoja tapusi kolegė.

Išgelbėjo medžioklis
Praėjusį sekmadienį į šią sodybą atvyko Juodupės klubo medžiotojas Genadijus Kunigėlis. Kartu su sodybos šeimininku Vitu jie atsargiai prislinko prie gyvačių, pagaliais prispaudė jų galvas, o paskui įviliojo jas į plastmasinius butelius. “Gyvates nugabenau į Kukių miško gilumą ir paleidau. Šių padarų esu matęs daugybę kartų, nes turiu sodybą šiame miške. Prieš penkerius metus angis įkando man į koją. Prie namo turėjau daržiuką, kuriame augo žirniai. Išėjau jų pasiskinti avėdamas kambarinėmis šlepetėmis ir užmyniau ant tarpuvagyje susiraičiusios angies”, – pasakojo medžioklis. Kokį jausmą patyrė p. Genadijus, kai pamatė nušliuožiantį padarą? Sakė, jog skausmas toks, tarsi būtų įgėlusi širšė, bet baimė buvo didesnė už sopulį. Gyvatės “paskiepytas” vyras išskubėjo į rajono ligoninę, ten jam buvo suleista priešnuodžių. Po trijų valandų koją ėmė labai skaudėti, vėliau įkandimo vieta stipriai paraudo, po to – pajuodo. Dabar medžioklis nebejaučiau įkandimo padarinių, tačiau žirniauti į tą patį daržiuką eina saugiau: avi guminiais ir žiūri, kas guli ant žemės.
“Kukių miškas – rajone pati mėgstamiausia gyvačių vieta. Angį esu matęs daugybę kartų, ir net paskiepytas jos, nebijau šios gyvatės. Bet sodybos kieme tokia kaimynystė, ypač kai yra mažų vaikų, labai pavojinga”, – teigė medžiotojas Genadijus.
Gyvačių gausa gali pasigirti ir Sacharos (Sėlynės girininkija) miškai bei Notigalės pelkė. Sacharos miške saulėtą dieną aviečiavę žmonės ant kelmų matė daug gyvačių, susiraičiusių tarsi ką tik iš rūkyklos išimtos dešros.

Apie angį
Lietuvoje angis dar kitaip vadinama gyvate marguole, margąja gyvate, pantine gyvate. Tai vienintelis nuodingas Lietuvos roplys. Jo kūno viršus pilkas, pilkai ar tamsiai rudas, 75-80 cm, išilgai nugaros vingiuoja ruda ar juoda juosta. Galva plati, trikampė, ant jos yra X formos raštas. Lietuvoje ji gan dažna. Aptinkama drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse, pamiškėse, aukštapelkėse, paežerėse ir vietose, kur auga aukšta žolė. Angis mėgsta šiltas ir saulėtas vietas. Ji pasižymi sėslumu: juda aplink savo gyvenamąją vietą 60-100 m spinduliu, žiemoja grupėmis graužikų, kurmių urvuose, po kelmais. Anksčiau angių namai būdavo pelkėtos vietovės, bet išnaikinus pelkes šių gyvačių labai sumažėjo, o nemažai jų persikėlė gyventi į kitas vietas. Angys pradeda medžioti prietemoje, yra aktyviausios pirmomis nakties valandomis, minta smulkiais graužikais (pelėnais, pelėmis), driežais, varlėmis, kiaušiniais. Paprastoji angis jauniklius atsiveda rugpjūčio mėnesį. Ką tik gimę jaunikliai siekia 16-18 cm ir nuo pirmųjų dienų yra nuodingi.
Angis visoje Europoje saugoma pagal Berno konvenciją (“Vikipedijos” inform.).

Nepuola, bet…
Gamtininkai sako, jog žmogaus angis nepuola, tačiau užminta ar pajudinta gali skaudžiai įgelti.
Prieš einant į mišką reikėtų tinkamai pasiruošti, avėti aulinius guminius batus. Nepatartina sėsti ant kelmų: gyvatės mėgsta šildytis prieš saulę. Nederėtų kaišioti rankų į dreves, urvus, žolę. Tai turi žinoti ir vaikai. Gyvatės gali atšliaužti ir prie pamiškės, netoli pelkių esančių namų, sodybų, todėl reikėtų dirbti su įrankiais ilgesniu kotu, būti atidiems lauke.
Pamačius gulinčią ar šliaužiančią gyvatę būtina sustoti: ji reaguoja į judesius. Jei įmanoma, reikėtų lėtai, geriau atbulomis, stebint gyvūno elgesį, atsitraukti toliau nuo jo. Jei gyvatė ruošiasi pulti, ji prieš tai išsiriečia S raidės forma, pakelia galvą. Tai rodo, kad roplys nusiteikęs agresyviai. Tada geriausia kelioms sekundėms sustoti ir visai nejudėti.
Pasak medikų, gyvatės įkandimas nėra mirtinas, jei pagalba suteikiama laiku. Pavojingiausi gyvatės nuodai vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nors nuodų poveikio stiprumas priklauso ir nuo kitų veiksnių – bendros sveikatos, alergijų. Dažniausia angis kanda į galūnes, ypač į kojas. Pirmi negalavimo požymiai: galvos skausmai, svaigimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, didesnis prakaitavimas, troškulys. Svarbu nukentėjusiajam iškart suteikti pirmąją pagalbą – padėti nusiraminti, neleisti judėti, kad nuodai neplistų organizme. Jei įkando į koją, ją reikia šiek tiek pakelti, bet ne aukščiau širdies lygio, jei į ranką, – nuimti žiedus, laikrodžius, apyrankes. Žaizdelę reikėtų nuplauti švariu vandeniu, uždėti šaltą kompresą, nukentėjusiajam duoti vaistų nuo skausmo, skysčių bei kuo skubiau kreiptis į medikus.

Aldona Minkevičienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: