Raminta
Raminta

 

Rokiškio rajonas, kaip ir daugelis šalies kaimiškų vietovių, sparčiai senėja. Mokslininkai prognozuoja: jei į kaimus negrįš jaunimas, tuomet jie visiškai ištuštės. Grįžusieji tikina, kad jaunus žmones gali suvilioti patrauklios darbo vietos, geras atlyginimas, pigus būstas, ramybė, graži aplinka, lėtesnis gyvenimo tempas. Vis dėlto dalis sugrįžusiųjų linki sau vėl pakelti sparnus… 

 

Milijonas nesugundytų kurtis sostinėje
Rokiškietė Asta Kaupaitė prieš trejus metus Vilniaus kolegijoje baigė buhalterinės apskaitos studijas. Tuomet merginai teko spręsti dilemą: likti Vilniuje, vergauti prekybos centre ar kavinėje ir visus uždirbtus pinigus atiduoti buto nuomai ar grįžti gimtinėn. Ji pasirinko Rokiškį. 

Išsilavinusiems daugiau šansų provincijoje
Kazliškyje gimusi ir užaugusi Milda Ulevičienė, baigusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, įsikūrė Žiobiškyje (Rokiškio kaim. sen.). Dviejų vaikų mama darbo ieškojo keletą mėnesių. Galiausiai jai pavyko įsidarbinti Rokiškio vietos veiklos grupės sekretore-referente. Tiesa, laikinai. 
Pašnekovės nuomone, provincijoje yra didesnė tikimybė specialistui rasti gerai apmokamą darbą. Nors, pripažino, sostinėje karjeros galimybės didesnės, daugiau ir pramogų, tačiau pragyvenimas brangesnis. 

Nejaučia nostalgijos didmiesčiui
Rokiškėnas Audrius Dilys, baigęs vidurinę mokyklą, įsidarbino UAB Rokiškio butų ūkyje iš pradžių darbininku, vėliau – santechniku. Dirbdamas nusprendė studijuoti etiką Vilniaus edukologijos universitete.
2007 m. suviliotas didesnio atlyginimo A. Dilys išvyko į Vilnių, įsidarbino statybose montuotoju–aukštalipiu. „Ekonomikos šuolio metu sostinėje vienas po kito dygo  dangoraižiai. Tad tokių kaip aš ten reikėjo. Iš pradžių aukštis baugino, vėliau – įpratau“, – prisiminė pašnekovas.
Rokiškėno planus pakoregavo krizė.

Rokiškį paliko dėl mažo atlyginimo

Vilniaus universitete istorijos bakalauro studijas baigęs rokiškėnas Karolis Kurpius karjerą pradėjo nuo Salų (Kamajų sen.) raidos centro koordinatoriaus pareigų: socialiai pažeidžiamiems kaimo žmonėms teko padėti integruotis į visuomenę, atrasti darbą ar mėgstamą užsiėmimą.
Vėliau jis įsidarbino Krašto muziejuje Istorijos skyriaus specialistu.
Nedidelis atlygis ir draugų kvietimas grįžti į sostinę K. Kurpių paskatino dalyvauti Lietuvos muitinės paskelbtame konkurse. Pasisekė: jau pusmetį jis dirba Medininkų kelio posto inspektoriumi. „Darbu esu patenkintas. Atlyginimas – ne aukso kalnai, tačiau išgyvenu. Bandysiu kopti karjeros laiptais“, – pasakojo K. Kurpius.

Daugiau šeštadienio GR

Dalia ZIBOLIENĖ

Prie Dirdų

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie