Ornitologas Saulius Rumbutis sakė
Ornitologas Saulius Rumbutis sakė

Žmones kamuojanti krizė neaplenkė ir gyvūnų pasaulio. Garbingo amžiaus sulaukę žmonės pasakoja iki šiol neregėję, kad gandrai blaškytųsi po drebulių jaunuolynus ir maitintųsi grambuoliais, žmonių vadinamais karkvabaliais. Maisto laukuose neberandančios lapės vis dažniau sliūkina į gyvenvietes ir skriaudžia bei stebina gyventojus.

Krečia drebulyną
“Nesu iki šiol regėjęs, kad gandrai skristų į jauną drebulyną ir sparnais atsitrenktų į medžius”, – pasakojo garbingo amžiaus sulaukęs Trumpiškių kaimo (Juodupės sen.) gyventojas Vladas Dovydėnas. Gamtos reiškinius mėgstantis stebėti ponas Vladas sakė ėjęs pasižiūrėti, kokie neregėti dalykai darosi tame drebulyne. Paaiškėjo, jog po gandrų “atakų” iš jaunų drebulių iškrenta medžiuose per dieną suskridę grambuoliai, kuriuos vėliau šie paukščiai lesa. “Nemaniau, kad karkvabaliai būtų gandrų maistas”, – stebėjosi iki šiol nematytu reginiu pašnekovas. 

Lesa, ką gauna
Kauno Tado Ivanausko zoologijos sodo ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis “Gimtajam…” sakė, jog gandrai tai daro iš bado. “Pavasaris buvo sausas, išdžiūvo pelkės ir žuvo varlių kurkulai. Todėl dabar itin mažai varlių, todėl gandrams tenka ieškoti kitų būdų prasimaitinti. Tai tikrai ne pasaulio pabaigos pranašystė. Krizė palietė ir gyvūniją, ne tik žmones”, – juokavo ornitologas, pridūręs, kad gandrai grambuolius lesa tik prispausti bėdos. O šiemet, laimei, grambuolių populiacijos metai ir šio gyvio apstu. 
S.Rumbučio teigimu, sumažėjus varlių, gandrai paprastai ieško laukuose pelėgraužių. Tačiau šiemet laukai tarsi išmirę. Nežinia dėl ko, bet ypač sumažėjo pelių. Todėl gandrams ir teko iš esmės keisti “meniu”. Beje, šienaujamose pievose, pakelėse intensyviai besibūriuojantys gandrai, anot ornitologo, patvirtina, kad šių paukščių pasaulį šiemet smarkiai prislėgė “ekonominė krizė”. 

Bičių atakos – prieš gandralizdį
“Pusdienį stebėjome, kaip bitės puolė gandrų šeimyną. Bičių puolami paukščiai gynėsi snapais, sparnais. Net išskrisdavo iš lizdo neapsikentę, bet vėl turėdavo grįžti, nes lizde – du jaunikliai, kuriuos tėvai bandė ginti nuo užpuolikių”, – pasakojo apie neregėtą bičių ir gandrų mūšį Kavoliškyje gyvenantis rajono policijos komisariato viršininkas Stasys Meliūnas. Bičių atakų liudininkas sakė iki šiol nė nežinojęs, kad bitės sugeba įgelti paukščiams. “Iš gandrų reakcijos matėsi, kad bičių išpuoliai jiems skaudūs”, – komentavo pašnekovas. 
Bitininkystės specialistė Meilutė Močiškytė sakė girdėjusi, kad suerzintos bitės mirtinai yra sugėlusios balandžius, vištas, žąsis, šunis. Tačiau jai dar netekę girdėti, kad jos kovotų su aukštai lizdą susisukusia gandrų šeimyna. Tokios kovos priežastys galėjo būti dvi: arba prie gandralizdžio metėsi bičių spiečius ir gandrai, bandę jo atsikratyti, įpykdė bites. Arba bitė atsitiktinai sugėlė gandrą ir pagal jos nuodų kvapą į gandralizdį lėkė pulkai keršto vejamų supykusių ratuotųjų. 

Lapės “imigruoja” į gyvenvietes
Jūžintų seniūnė Audronė Baltuškaitė sakė, jog gyvenvietės žmonės kenčia nuo lapių, kurios apsigyveno pačiame miestelyje. “Daug žmonių matė Južintuose lakstančius šiuos gyvūnus. Lapės ne iš vieno kiemo išvogė vištas. Nebežinome, ką daryti: juk itin drąsėjančios rudosios gali sirgti pasiutlige”, – apie keistą reiškinį pasakojo seniūnė. 
Prieš pusmetį senelių dovanotame name apsigyvenusi jauna šeima neseniai neteko dviejų dešimčių vištų. “Pavasarį jų nusipirkome, jos dėjo kiaušinius. Po vienos nakties vyras pranešė, kad tvartelyje liko tik dvi vištos, o netrukus ir tos pradingo”, – pasakojo Ailinga Kesylytė. Pagal likusias plunksnas ir pėdsakus paaiškėjo, kad į tvartelį pro praviras nakčiai duris įsliūkino lapė ir ištempė visus paukščius. Jaunos moters kaimynė, garbingo amžiaus Emilija Dapkuvienė sakė, jog jos sūnus ne kartą matė po sodybą šmirinėjusią lapę. Esą ir anksčiau teko girdėti, kad Jūžintuose lapės šeimininkauja kaip savo namuose. “Vieniems kaimynams prieš pora metų lapės išnešė apie 20, kitur – po kelis paukščius. Gal laukuose maisto stinga, kad jos čia ateina?”, – svarstė senolė. 
Už poros dešimčių metrų gyvenanti Marina Pachomova nesistebėjo lapėmis. Mat prieš kelerius metus šios vagilės iš jos tvartelio paukščius jau buvo išnešusios. Todėl dabar vištas moteris labai saugo. Esą vieni kaimynai apie kilometrą sekė vagilės pėdsakus, kurie dingo ties melioracijos grioviu. Anot ponios Marinos, vištas vagia ne tik lapės, bet ir šeškai. Vieną jų, kankinusį savo auką, moteris pati aptiko, kai ieškojo nežinia kur dingusių vištų. 
Zoologijos sodo specialisto S.Rumbučio teigimu, lapių migraciją į gyvenvietes paskatino maisto paieškos, nes, kaip minėta, laukuose sumažėjo graužikų, kuriais minta lapės. “Alkani gyvūnai taikosi prie sąlygų: gyvenvietėse lengviau rasti maisto atliekų krūvose, tvarteliuose. Įsitikinę, kad negresia pavojus, lapės įsidrąsina ir neboja nei žmonių, nei automobilių kaimynystės”, – komentavo S.Rumbutis. 

Medžiotojai padėti negali
Rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Antanas Slesariūnas teigė, jog lapių ir žmonių kaimynystė jau nebestebina: šie gyvūnai tampa vis drąsesni. “Mano sodyboje gyvena lapių šeimyna. Mačiau mažus lapiukus,” – sakė didelę medžiotojo patirtį turintis pašnekovas. 
“Pavojinga, jei į gyvenvietę užklystų pasiutusi lapė, nes šie gyvūnai dažnai serga pasiutlige ir ją platina. Gyvenvietėje medžiotojams uždrausta šaudyti lapes, o sugauti šį protingą gyvūną sudėtinga”, – nežinojo, ką konkrečiai patarti jūžintiškiams rajono medžioklių vadas. 

Aldona Minkevičienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: