Prieš gerą pusmetį 64-erių Liucija ir vienmetis jos vyras Aloyzas savo gimtuosius namus Kauno apskrities kaime išmainė į nedidelį mūsų rajono miestelį. “Gyvenimo saulėlydyje ryžtis tokiems pokyčiams mus paskatino sūnaus liga ir noras bėgti nuo užuojautos kupinų žvilgsnių“, – “Gimtajam Rokiškiui“ teigė p. Aloyzas, kiemo keliuku stumdamas neįgaliojo vežimėlį, kuriame sėdėjo jo sūnus Rytis, netrukus minėsiantis 32-ąjį gimtadienį. Aukštyn kojomis jo gyvenimą apvertė erkė…
Vietoj uždarbio – liga
Prieš trejus metus Vilniaus bendrovėje Rytis dirbo vadybininku. Kaip ir daugelis jaunų žmonių, neseniai sukūrusių šeimą, kaip įmanydamas jis kabinosi į gyvenimą: su vilniete žmona remontavo sostinės prieigose senelių jai paliktą trijų kambarių butą, atsakingai ruošėsi pirmagimės Saulės atėjimui į šį pasaulį. Turėdamas laisvo laiko Rytis nepaliovė kurti turtingesnio gyvenimo planų. “Vos 28-ąjį gimtadienį atšventęs sūnus išvažiavo į Švediją uždarbiauti. Atostogų metu Rytis rinko grybus ir uogas. Jis tikėjosi šeimą ir visus gimines nudžiuginti pirmagimės krikštynomis. Tačiau likimas drėbtelėjo visai ką kitą…“ – neslėpdama ašarų “Gimtajam…“ pasakojo p. Liucija. Moteris teigė, jog sūnaus planus sugriovė Švedijos miškuose įsisiurbusi erkiniu encefalitu užsikrėtusi erkė. “Likimo ironija: vietoj uždarbio Rytis parsivežė ligą, įkalinusią jį invalido vežimėlyje visam likusiam gyvenimui“, – sakė p. Liucija.
Visas straipsnis ketvirtadienio “Gimtajame…”
Agnė Puteikytė
