Fotovoltinės jėgainės – modernus
Fotovoltinės jėgainės – modernus

 

Rokiškėnai – tarsi maži ir dideli vaikai svajoja apie savojo miesto sporto kompleksą. Ir visai nesvarbu, kad toji svajonė labai didelė ir graži. Ji – tik svajonė…. Praėjusią savaitę rajono valdžios, sporto atstovai, Tarybos nariai ir verslininkai savivaldybės posėdžių salėn rinkosi dar kartą apie ją pakalbėti. Mylintys savo miestą svarstė, ar saulės baterijos, kokias siūlo vokiečių įmonė “Solartechnics“, galėtų tapti tuoju grūdu, kuris augs ir svajonę subrandins tikru derliumi: „žalioji“ energetika komplekso išlaikymo sąnaudas padėtų sumažinti iki minimumo…

 

 

At­si­pirktų…

 Praėju­sios sa­vaitės pa­bai­go­je su ver­slo pa­siūly­mu Ro­kišky­je viešėję vo­kiečių įmonės at­sto­vai mūsiškius gundė amor­fi­niais ener­gi­jos mo­du­liais. Vo­kiečių įmonės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Val­de­ma­ras Pan­kra­to­vas kalbėjo: “Spor­to kom­plek­so stogą pa­den­gus ener­giją ga­mi­nančiais saulės mo­du­liais elek­tros tinklų pa­slau­gos taptų ne­be­rei­ka­lin­gos: fo­to­vol­tinės jėgainės ga­mi­na­mos ener­gi­jos užtektų vi­soms spor­to kom­plek­so reikmėms: šil­dy­ti ir apšvies­ti pa­tal­pas, ga­min­ti šaltį le­do are­nai…” Ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Rai­mon­das Sirgėdas skubėjo prie rei­ka­lo. “Ko­kia vie­no to­kio mo­du­lio kai­na? Koks jo ga­lin­gu­mas? Kiek elek­tros ener­gi­jos per me­tus jis pa­ga­mi­na?” – domėjo­si jis.

Ech, no­ras būti mo­der­niu, šiuo­lai­kišku ir tau­so­jančiu ap­linką – ne kiek­vie­no no­siai: 1 kWh įreng­ti, skaičiuo­jant ir kon­struk­ci­jos įren­gi­mo darbų kainą, sie­kia apie 2 300 eurų, ar­ba maždaug 8 tūkst. litų. Vie­nas saulės mo­du­lis užima 0,8 kv. m ir yra 50 vatų ga­lin­gu­mo. Ro­kiškio spor­to kom­plek­so sto­go plo­tas – beveik 7 tūkst. kv. m. Pa­sta­to reikmėms kas­dien reikėtų apie 1800 kWh elek­tros ener­gi­jos. Spor­to kom­plek­so stogą pa­vers­ti fo­to­vol­ti­ne jėgai­ne ro­kiškėnams at­si­eitų apie 3 mln. litų. Ra­jo­no ver­sli­ninkų skaičia­vi­mu, in­ves­ti­ci­jos at­si­pirktų maždaug per sep­ty­ne­rius me­tus…

 

Nau­din­giau… par­duo­ti

 Įren­gi­nio kai­na su­glu­mi­no valdžios at­sto­vus. Svars­ty­ti, rei­kia ar ne­rei­kia Ro­kiškiui saulės mo­du­linės sis­te­mos, verčia vie­na ap­lin­kybė – iki 2020 m. Eu­ro­pos Sąjun­gai (ES) esa­me įsi­pa­rei­goję at­si­nau­ji­nančius ener­gi­jos ište­klius pa­di­din­ti iki 20 proc. vi­so su­nau­do­ja­mo elek­tros ener­gi­jos kie­kio. Būtent todėl saulės mo­du­lių ge­ne­ruo­jamą elek­tros ener­giją šiuo me­tu vals­tybės su­per­ka la­bai pa­lan­kio­mis kai­no­mis: 1 kWh kai­na – 1,51-1,63 Lt. Gy­ven­to­jai už 1 kWh mo­ka tik 33-45 ct. “Įsi­pa­rei­go­ji­mai ES su­da­ro sąly­gas užsi­dirb­ti: at­si­nau­ji­nančių ener­gi­jos ištek­lių ga­mi­namą elek­tros ene­riją ga­li­ma par­duo­ti be­veik ke­tu­ris kar­tus bran­giau, nei ji kai­nuo­ja ei­li­niams var­to­to­jams”, – sakė V.Pan­kra­to­vas. Pa­sak jo, ap­si­spren­dimą pri­sidėti prie šio gamtą ir ap­linką tau­so­jančio judėji­mo dau­gelį ska­ti­na ir ne­sudėtin­ga saulės mo­du­lių priežiūra. “Ant sto­go įreng­ti mo­du­liai ener­giją ge­ne­ruo­ja vi­su švie­siuo­ju pa­ros me­tu. Lie­tu­vo­je saulėtų va­landų – 1690 per me­tus. Di­de­lis mo­du­lio našumas išlie­ka net esant mažam saulės spin­du­lia­vi­mui”, – pa­sa­ko­jo svečias. Ro­kiškėnai dėlio­jo­si pliu­sus: kon­struk­ci­ja pri­tai­ko­ma kiek­vie­nam sto­gui in­di­vi­du­a­liai, įren­gi­nys ne­rei­ka­lau­ja daug priežiūros, nes nuo ati­tin­ka­mu kam­pu pa­suktų mo­du­lių nubėga lie­tus, nu­slys­ta snie­gas, be to, sis­te­mai su­tei­kia­ma il­ga­laikė ga­ran­ti­ja: 10 metų – 90 proc. ir 25 me­tams – 80 proc. Turbūt svar­bu ir tai, kad ho­mo­ge­niškas pa­viršius su­tei­kia ma­lonų išorės vaizdą…

 

 

Tik uto­pi­ja?

“Gim­to­jo…” kal­bin­tas Vals­ty­binės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos prie Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos (VEIPEM) Pa­nevėžio te­ri­to­ri­nio sky­riaus vy­res­ny­sis inžinie­rius ins­pek­to­rius ro­kiškėnas Vir­gi­ni­jus Lu­košiūnas, pa­klaus­tas, ar bent tru­putį re­a­lu svars­ty­ti vo­kiečių siūlymą, sakė: “Idėją ver­ti­nu dve­jo­pai… Saulės mo­du­lių sis­te­ma ra­jo­nui at­si­eitų 3 mln. litų. To­kio sta­ti­nio vi­ziją pa­va­dinčiau uto­pi­ja ir ne­su­klysčiau: be­pro­tiška in­ves­ti­ci­ja ne­paklūsta eko­no­mi­nei lo­gi­kai. Mūsų kli­ma­tinėmis sąly­go­mis to­kių įren­gi­nių nau­din­gu­mo ko­e­fi­cien­tas yra la­bai žemas – maždaug 10 proc. Re­a­liai ši in­ves­ti­ci­ja mums at­si­pirktų tik per 20 metų. Esu įsi­ti­kinęs, jog žiemą to­kios jėgainės pa­ga­min­tos ener­gi­jos neužtektų net ir tuo at­ve­ju, jei saulės mo­du­liais būtų nu­klo­tas vi­sas kom­plek­so sto­gas – per mažai saulėtų, švie­sių dienų…”

Tačiau… Pa­sak p. Lu­košiūno, jei­gu spor­to kom­plek­so ope­ra­to­riu­mi būtų viešoji įstai­ga ar UAB, ku­ri – ro­kiškėnų la­bui – saulės mo­du­lių ge­ne­ruo­jamą ener­giją pa­lan­kia kai­na galėtų par­duo­ti elek­tros tin­klams, o pa­ti elektrą pirktų ke­lis­kart pi­gesnę, apie investiciją vertėtų mąsty­ti la­bai rim­tai. Pa­jamų, gautų už par­duotą elek­tros ener­gi­ją, be­veik pa­kaktų rei­kia­mam ener­gi­jos kie­kiui įsi­gy­ti. “Vi­sa­da esu už pažangą, nau­jo­ves, tačiau ne­ver­ta kur nors pul­ti stačia gal­va. To­kią di­delę sumą in­ves­tuo­ti į at­si­nau­ji­nančius ener­gi­jos šal­ti­nius yra ri­zi­kin­ga. Juo­lab kad ir vals­tybės po­li­ti­ka šiuo klau­si­mu nežinia, ar il­ga­laikė. Jei to­kios kai­nos išsi­lai­kytų bent dešimt­metį, ri­zi­kuo­ti ga­li­ma. Hid­ro­e­lek­trinės keiks­no­ja­mos dėl užtvenktų upių, vėjų jėgainės – dėl paukščių, pa­muštais spar­nais, triukšmo, dar­ko­mo krašto­vaizdžio. O mums, jei­gu nuspręstume sta­ty­ti fo­to­vol­tinę jėgainę, nebūtų ko pri­kišti – saulę pažabo­jan­ti sis­te­ma nie­kam ne­truk­dytų. Reikėtų svars­ty­ti ir apie ki­tus ener­gi­jos tau­py­mo būdus: ko­lek­to­rius galėtų šil­dy­ti bui­ty­je nau­do­jamą ar ba­sei­no van­denį, rink­ti lie­taus van­denį ir juo, pa­vyzdžiui, užpil­dy­ti ba­seiną. Žino­ma, prieš tai su­mon­ta­vus van­dens va­ly­mo įrangą”, – svarstė pašne­ko­vas. Jo nuo­mo­ne, domėtis at­si­nau­ji­nančių ener­gi­jos ištek­lių ga­li­my­be ver­ta ir dėl ki­tos priežas­ties: įdo­mus, mo­der­nus Ro­kiškio spor­to kom­plek­so sta­ty­bos pro­jek­tas su­tei­kia daug daugiau ga­li­my­bių pri­trauk­ti ES struktūri­nių fondų lėšas.

 

 Galvą su­ka ir šiau­liečiai

 

Pa­našios dve­jonės šiuo me­tu kan­ki­na ir Šiau­lių are­nos, ku­ri tal­pi­na pobūvių, spor­to sa­les, pirčių kom­pleksą bei par­duo­tu­ves, sa­vi­nin­kus. “Gim­to­jo…” kal­bin­tas are­nos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ra­da­vičius sakė: “Pas mus jau pluša inžinie­riai: no­ri­me išsiaiškin­ti, ko­kios yra re­a­lios ga­li­mybės are­nos stogą pa­vers­ti saulės ener­giją ge­ne­ruo­jančia fo­to­vol­ti­ne jėgai­ne. Kol kas te­sa­me te­ore­ti­kai, tačiau elek­tros ener­gi­jos, pa­ga­min­tos nau­do­jant at­si­nau­ji­nančius ener­gi­jos ište­klius, su­pir­ki­mo kai­nos, verčia rim­tai ap­svars­ty­ti vi­sas ga­li­my­bes. Minėti įren­gi­niai, ku­rie būtų pri­tai­ky­ti pa­gal da­bar­tinę pa­sta­to sto­go kon­struk­ciją, at­si­eitų apie 2 mln. litų. Skaičiuo­ja­me, jog in­ves­ti­ci­jos at­si­pirktų per aštuo­ne­rius me­tus.” Pa­sak šiau­liečio, jei­gu būtų ryžtasi ne­mažai in­ves­ti­ci­jai, saulės mo­du­lių ge­ne­ruo­ja­mą ener­gi­ją pla­nuo­ja­ma par­duo­ti vals­ty­bei, o Šiau­lių arena, kaip ir iki šiol, pirktų pi­gesnę ener­giją iš vie­tos elek­tros tinklų.

 Ne­nu­vylė!

Važiuo­jant į sos­tinę sun­ku ne­pa­stebėti šalia Molėtų plen­to stūksantį įmantrų UAB “Ar­gin­ta” pa­statą. Ši fur­nitūros, me­ta­lo kon­struk­cijų ga­my­ba bei mon­ta­vi­mu be­si­verčian­ti ben­drovė – vie­na pirmųjų, ėmu­sių ga­min­ti elek­tros ener­giją iš at­si­nau­ji­nančių ener­gi­jos šal­ti­nių. “Prieš porą mėne­sių ant ben­drovės sto­go pradėjo veik­ti ban­do­mo­ji, 12 kW ga­lin­gu­mo saulės jėgainė. Jei­gu mūsų lūkesčiai pa­si­tei­sins, at­ei­ty­je ją pla­nuo­ja­me įrengti žymiai di­desnę”, – džiaugėsi mūsų kal­bin­tas UAB “Ar­gin­ta” ino­va­cijų plėtros di­rek­to­rius Vi­tas Mačiu­lis. Pa­sak jo, kol kas ban­do­mo­jo­je jėgainėje ge­ne­ruo­ja­mos ener­gi­jos pa­kan­ka tik ne­di­de­lei da­liai ben­drovės po­rei­kių, tačiau jau rengia­mi ir tvar­ko­mi do­ku­men­tai ben­drovės elektrą par­duo­ti vals­ty­bei. “Nau­do­ti to­kią jėgainę sa­vo reikmėms kol kas ne­ap­si­mo­ka. No­ri­me suspėti į trau­kinį: pa­si­nau­do­ti vi­so­je ES tai­ko­mais “žaliosios” ener­gijos didžiu­liais su­pir­ki­mo ta­ri­fais”, – ver­slu­mo gys­lelės neslėpė V.Mačiu­lis. Pa­klaus­tas, ko­kios priežiūros rei­ka­lau­ja mo­der­ni saulės jėgainė, jis sakė: “Įrengėme net ke­lių tipų mo­du­lių aikšte­les: norėjo­me išsiaiškin­ti, koks saulės mo­du­lių pri­tvir­ti­ni­mo va­rian­tas mums būtų pri­im­ti­niau­sias. No­rint pa­di­din­ti efek­ty­vumą, nuo vienų rei­kia kas­ti gau­siai iškri­tusį sniegą, nuo kitų ne­rei­kia. To­kių jėgai­nių trūku­mas – gruodžio-sau­sio mėne­si­ais jos ge­ne­ruo­ja tik 3 proc. me­tinės ener­gi­jos kie­kio. Ge­riau­sias va­rian­tas, ma­no ma­ny­mu, būtų tar­pu­sa­vy­je su­de­rin­ti vėjo ir saulės jėgai­nes: vėjas tar­nautų šal­tuo­ju metu bei tam­siu pa­ros lai­ku, saulė – vi­sa­da, kai šviečia.”

Lie­tu­vo­je dar ne­daug dėme­sio su­lau­ku­sios saulės jėgainės ben­dro­vei pa­metėjo ir naujų idėjų: išmo­ku­si kon­struo­ti saulės mo­du­lius ant pa­statų stogų, ben­drovė šią pa­slaugą pla­nuo­ja siūly­ti ir ki­tiems.

 Saulę len­kia vėjas

Šių metų sau­sio vi­du­ry­je Vals­tybės kon­trolės at­lik­tas at­si­nau­ji­nančių ener­gi­jos ištek­lių au­di­tas ro­do, kad Lie­tu­va tu­ri vi­sas ga­li­my­bes iki 2020 m. pagaminti 20 proc. “žaliosios” ener­gi­jos, kaip rei­ka­lau­ja Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Tai su­da­rytų sąly­gas turėti pi­gesnę elektrą ir šilumą, pa­di­din­ti šalies ener­ge­tinį ne­pri­klau­so­mumą. Lie­tu­vos saulės ener­ge­ti­kos aso­cia­ci­jos spe­cia­listų nuo­mo­ne, tik ant stogų per me­tus šaly­je būtų ga­li­ma pa­ga­min­ti 22,5 kWh fo­to­vol­tinės ener­gi­jos. Ir tai yra 2,5 kar­to dau­giau, ne­gu rei­kia Lie­tu­vai. AB Rytų skirs­to­mie­ji tin­klai (RST) at­stovė ryšiams su žiniask­lai­da Edi­ta Si­ru­tienė teigė, jog praėju­siais me­tais išanks­tinės sąly­gos pri­si­jung­ti prie RST bu­vo išduo­tos 38 vėjo jėgainėms, šie­met – 12. “Ne­tu­ri­me nė vie­nos saulės jėgainės, ku­rios ener­giją ­pirk­tu­me. Pa­nevėžio re­gio­ne elektrą mums par­duo­da Stir­niškių HE (Ku­piškio r.), An­gi­rių HE (Kėdai­nių r.), Juod­kiškių HE (Kėdai­nių r.), Bub­lių HE (Kėdai­nių r.), La­bu­na­vos HE (Kėdai­nių r.), Žio­biškio HE (Ro­kiškio r.) bei “Ro­kiškio sūrio” va­ly­mo įren­gi­nių bio­masės elek­trinė. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos At­si­nau­ji­nančių ener­gi­jos šal­ti­nių sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vac­lo­vas Se­maške­vičius, “Gim­to­jo…” pa­klaus­tas apie ska­ti­nimą sta­ty­ti “žalio­sios” ener­gi­jos elek­tri­nes, sakė: “2007-2013 m. iš ES struktūri­nių fondų pa­gal San­glau­dos ska­ti­ni­mo veiksmų pro­gra­mos prie­monę “At­si­nau­ji­nančių ener­gi­jos ištek­lių pa­nau­do­ji­mas ener­gi­jos ga­my­bai” nu­ma­ty­ta skir­ti 165 mln. litų. Lai­ko su­skub­ti dar tu­ri­me.”

 

Agnė PUTEIKYTĖ

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: