Rokiškėnai – tarsi maži ir dideli vaikai svajoja apie savojo miesto sporto kompleksą. Ir visai nesvarbu, kad toji svajonė labai didelė ir graži. Ji – tik svajonė…. Praėjusią savaitę rajono valdžios, sporto atstovai, Tarybos nariai ir verslininkai savivaldybės posėdžių salėn rinkosi dar kartą apie ją pakalbėti. Mylintys savo miestą svarstė, ar saulės baterijos, kokias siūlo vokiečių įmonė “Solartechnics“, galėtų tapti tuoju grūdu, kuris augs ir svajonę subrandins tikru derliumi: „žalioji“ energetika komplekso išlaikymo sąnaudas padėtų sumažinti iki minimumo…
Atsipirktų…
Praėjusios savaitės pabaigoje su verslo pasiūlymu Rokiškyje viešėję vokiečių įmonės atstovai mūsiškius gundė amorfiniais energijos moduliais. Vokiečių įmonės generalinis direktorius Valdemaras Pankratovas kalbėjo: “Sporto komplekso stogą padengus energiją gaminančiais saulės moduliais elektros tinklų paslaugos taptų nebereikalingos: fotovoltinės jėgainės gaminamos energijos užtektų visoms sporto komplekso reikmėms: šildyti ir apšviesti patalpas, gaminti šaltį ledo arenai…” Rajono tarybos narys Raimondas Sirgėdas skubėjo prie reikalo. “Kokia vieno tokio modulio kaina? Koks jo galingumas? Kiek elektros energijos per metus jis pagamina?” – domėjosi jis.
Ech, noras būti moderniu, šiuolaikišku ir tausojančiu aplinką – ne kiekvieno nosiai: 1 kWh įrengti, skaičiuojant ir konstrukcijos įrengimo darbų kainą, siekia apie 2 300 eurų, arba maždaug 8 tūkst. litų. Vienas saulės modulis užima 0,8 kv. m ir yra 50 vatų galingumo. Rokiškio sporto komplekso stogo plotas – beveik 7 tūkst. kv. m. Pastato reikmėms kasdien reikėtų apie 1800 kWh elektros energijos. Sporto komplekso stogą paversti fotovoltine jėgaine rokiškėnams atsieitų apie 3 mln. litų. Rajono verslininkų skaičiavimu, investicijos atsipirktų maždaug per septynerius metus…
Naudingiau… parduoti
Įrenginio kaina suglumino valdžios atstovus. Svarstyti, reikia ar nereikia Rokiškiui saulės modulinės sistemos, verčia viena aplinkybė – iki 2020 m. Europos Sąjungai (ES) esame įsipareigoję atsinaujinančius energijos išteklius padidinti iki 20 proc. viso sunaudojamo elektros energijos kiekio. Būtent todėl saulės modulių generuojamą elektros energiją šiuo metu valstybės superka labai palankiomis kainomis: 1 kWh kaina – 1,51-1,63 Lt. Gyventojai už 1 kWh moka tik 33-45 ct. “Įsipareigojimai ES sudaro sąlygas užsidirbti: atsinaujinančių energijos išteklių gaminamą elektros eneriją galima parduoti beveik keturis kartus brangiau, nei ji kainuoja eiliniams vartotojams”, – sakė V.Pankratovas. Pasak jo, apsisprendimą prisidėti prie šio gamtą ir aplinką tausojančio judėjimo daugelį skatina ir nesudėtinga saulės modulių priežiūra. “Ant stogo įrengti moduliai energiją generuoja visu šviesiuoju paros metu. Lietuvoje saulėtų valandų – 1690 per metus. Didelis modulio našumas išlieka net esant mažam saulės spinduliavimui”, – pasakojo svečias. Rokiškėnai dėliojosi pliusus: konstrukcija pritaikoma kiekvienam stogui individualiai, įrenginys nereikalauja daug priežiūros, nes nuo atitinkamu kampu pasuktų modulių nubėga lietus, nuslysta sniegas, be to, sistemai suteikiama ilgalaikė garantija: 10 metų – 90 proc. ir 25 metams – 80 proc. Turbūt svarbu ir tai, kad homogeniškas paviršius suteikia malonų išorės vaizdą…
Tik utopija?
“Gimtojo…” kalbintas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (VEIPEM) Panevėžio teritorinio skyriaus vyresnysis inžinierius inspektorius rokiškėnas Virginijus Lukošiūnas, paklaustas, ar bent truputį realu svarstyti vokiečių siūlymą, sakė: “Idėją vertinu dvejopai… Saulės modulių sistema rajonui atsieitų 3 mln. litų. Tokio statinio viziją pavadinčiau utopija ir nesuklysčiau: beprotiška investicija nepaklūsta ekonominei logikai. Mūsų klimatinėmis sąlygomis tokių įrenginių naudingumo koeficientas yra labai žemas – maždaug 10 proc. Realiai ši investicija mums atsipirktų tik per 20 metų. Esu įsitikinęs, jog žiemą tokios jėgainės pagamintos energijos neužtektų net ir tuo atveju, jei saulės moduliais būtų nuklotas visas komplekso stogas – per mažai saulėtų, šviesių dienų…”
Tačiau… Pasak p. Lukošiūno, jeigu sporto komplekso operatoriumi būtų viešoji įstaiga ar UAB, kuri – rokiškėnų labui – saulės modulių generuojamą energiją palankia kaina galėtų parduoti elektros tinklams, o pati elektrą pirktų keliskart pigesnę, apie investiciją vertėtų mąstyti labai rimtai. Pajamų, gautų už parduotą elektros energiją, beveik pakaktų reikiamam energijos kiekiui įsigyti. “Visada esu už pažangą, naujoves, tačiau neverta kur nors pulti stačia galva. Tokią didelę sumą investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius yra rizikinga. Juolab kad ir valstybės politika šiuo klausimu nežinia, ar ilgalaikė. Jei tokios kainos išsilaikytų bent dešimtmetį, rizikuoti galima. Hidroelektrinės keiksnojamos dėl užtvenktų upių, vėjų jėgainės – dėl paukščių, pamuštais sparnais, triukšmo, darkomo kraštovaizdžio. O mums, jeigu nuspręstume statyti fotovoltinę jėgainę, nebūtų ko prikišti – saulę pažabojanti sistema niekam netrukdytų. Reikėtų svarstyti ir apie kitus energijos taupymo būdus: kolektorius galėtų šildyti buityje naudojamą ar baseino vandenį, rinkti lietaus vandenį ir juo, pavyzdžiui, užpildyti baseiną. Žinoma, prieš tai sumontavus vandens valymo įrangą”, – svarstė pašnekovas. Jo nuomone, domėtis atsinaujinančių energijos išteklių galimybe verta ir dėl kitos priežasties: įdomus, modernus Rokiškio sporto komplekso statybos projektas suteikia daug daugiau galimybių pritraukti ES struktūrinių fondų lėšas.
Galvą suka ir šiauliečiai
Panašios dvejonės šiuo metu kankina ir Šiaulių arenos, kuri talpina pobūvių, sporto sales, pirčių kompleksą bei parduotuves, savininkus. “Gimtojo…” kalbintas arenos generalinis direktorius Gintaras Radavičius sakė: “Pas mus jau pluša inžinieriai: norime išsiaiškinti, kokios yra realios galimybės arenos stogą paversti saulės energiją generuojančia fotovoltine jėgaine. Kol kas tesame teoretikai, tačiau elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, supirkimo kainos, verčia rimtai apsvarstyti visas galimybes. Minėti įrenginiai, kurie būtų pritaikyti pagal dabartinę pastato stogo konstrukciją, atsieitų apie 2 mln. litų. Skaičiuojame, jog investicijos atsipirktų per aštuonerius metus.” Pasak šiauliečio, jeigu būtų ryžtasi nemažai investicijai, saulės modulių generuojamą energiją planuojama parduoti valstybei, o Šiaulių arena, kaip ir iki šiol, pirktų pigesnę energiją iš vietos elektros tinklų.
Nenuvylė!
Važiuojant į sostinę sunku nepastebėti šalia Molėtų plento stūksantį įmantrų UAB “Arginta” pastatą. Ši furnitūros, metalo konstrukcijų gamyba bei montavimu besiverčianti bendrovė – viena pirmųjų, ėmusių gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių. “Prieš porą mėnesių ant bendrovės stogo pradėjo veikti bandomoji, 12 kW galingumo saulės jėgainė. Jeigu mūsų lūkesčiai pasiteisins, ateityje ją planuojame įrengti žymiai didesnę”, – džiaugėsi mūsų kalbintas UAB “Arginta” inovacijų plėtros direktorius Vitas Mačiulis. Pasak jo, kol kas bandomojoje jėgainėje generuojamos energijos pakanka tik nedidelei daliai bendrovės poreikių, tačiau jau rengiami ir tvarkomi dokumentai bendrovės elektrą parduoti valstybei. “Naudoti tokią jėgainę savo reikmėms kol kas neapsimoka. Norime suspėti į traukinį: pasinaudoti visoje ES taikomais “žaliosios” energijos didžiuliais supirkimo tarifais”, – verslumo gyslelės neslėpė V.Mačiulis. Paklaustas, kokios priežiūros reikalauja moderni saulės jėgainė, jis sakė: “Įrengėme net kelių tipų modulių aikšteles: norėjome išsiaiškinti, koks saulės modulių pritvirtinimo variantas mums būtų priimtiniausias. Norint padidinti efektyvumą, nuo vienų reikia kasti gausiai iškritusį sniegą, nuo kitų nereikia. Tokių jėgainių trūkumas – gruodžio-sausio mėnesiais jos generuoja tik 3 proc. metinės energijos kiekio. Geriausias variantas, mano manymu, būtų tarpusavyje suderinti vėjo ir saulės jėgaines: vėjas tarnautų šaltuoju metu bei tamsiu paros laiku, saulė – visada, kai šviečia.”
Lietuvoje dar nedaug dėmesio sulaukusios saulės jėgainės bendrovei pametėjo ir naujų idėjų: išmokusi konstruoti saulės modulius ant pastatų stogų, bendrovė šią paslaugą planuoja siūlyti ir kitiems.
Saulę lenkia vėjas
Šių metų sausio viduryje Valstybės kontrolės atliktas atsinaujinančių energijos išteklių auditas rodo, kad Lietuva turi visas galimybes iki 2020 m. pagaminti 20 proc. “žaliosios” energijos, kaip reikalauja Europos Komisija. Tai sudarytų sąlygas turėti pigesnę elektrą ir šilumą, padidinti šalies energetinį nepriklausomumą. Lietuvos saulės energetikos asociacijos specialistų nuomone, tik ant stogų per metus šalyje būtų galima pagaminti 22,5 kWh fotovoltinės energijos. Ir tai yra 2,5 karto daugiau, negu reikia Lietuvai. AB Rytų skirstomieji tinklai (RST) atstovė ryšiams su žiniasklaida Edita Sirutienė teigė, jog praėjusiais metais išankstinės sąlygos prisijungti prie RST buvo išduotos 38 vėjo jėgainėms, šiemet – 12. “Neturime nė vienos saulės jėgainės, kurios energiją pirktume. Panevėžio regione elektrą mums parduoda Stirniškių HE (Kupiškio r.), Angirių HE (Kėdainių r.), Juodkiškių HE (Kėdainių r.), Bublių HE (Kėdainių r.), Labunavos HE (Kėdainių r.), Žiobiškio HE (Rokiškio r.) bei “Rokiškio sūrio” valymo įrenginių biomasės elektrinė. Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vyriausiasis specialistas Vaclovas Semaškevičius, “Gimtojo…” paklaustas apie skatinimą statyti “žaliosios” energijos elektrines, sakė: “2007-2013 m. iš ES struktūrinių fondų pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę “Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai” numatyta skirti 165 mln. litų. Laiko suskubti dar turime.”
Agnė PUTEIKYTĖ