Abiturientams prasideda brandos egzaminų maratonas – šalies dvyliktokai šiandien laiko privalomą lietuvių kalbos egzaminą. Rajone pirmąjį egzaminą valstybiniu lygiu rinkosi 256, mokykliniu – 236 abiturientai. Nuo šiandien policija akylai stebės jaunimo susibūrimo vietas ir teritorijas prie mokyklų. Egzaminų užduotys šiemet pirmą kartą prilygsta valstybės paslaptims.
Riboto naudojimo dokumentai
Už egzaminus rajone atsakingas laikinai einantis Švietimo skyriaus vedėjo pareigas Aurimas Laužadis sakė, kad jam pirmą kartą suteikta teisė dirbti su riboto naudojimo dokumentais – egzaminų užduotims nuo šiemet suteiktas toks statusas. Teisė dirbti su šia informacija suteikiama mokyklų direktoriams, kurie yra vyriausieji egzamino vykdytojai. Lietuvių kalbos egzamino užduotis A.Laužadis turėjo gauti šiandien septintą valandą. Jas tiesiai į kabinetą pristato pašto pasiuntiniai, taip pat turintys specialų leidimą.
Už galimą užduočių pardavimą, platinimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Anot A.Laužadžio, iki šiol nebuvo aišku, ką daryti pagavus prekiaujančius egzaminų užduotimis, tačiau nuo šių metų už tokią veiką būtų baudžiama pagal įstatymą. „Pats niekada nė nesidomėjau parduodamomis užduotimis. Nė karto negavome patvirtintos informacijos, kad jas mūsų rajone kas pirktų“, – sakė A.Laužadis.
Sustiprins budėjimą
Nuo šiandien gautas generalinio komisaro nurodymas stebėti mokyklas, internetines svetaines, susitikti su mokyklų direktoriais, keistis su jais informacija, sakė laikinai einantis Rokiškio policijos komisariato vadovo pareigas Robertas Krasauskas. “Bus sustiprintas budėjimas, patrulių maršrutai priartinti prie mokyklų, apylinkių inspektoriams taip pat nurodyta užsukti į mokyklas, informuoti apie įtartinus asmenis ar transporto priemones“, – sakė R.Krasauskas. Vakar jokios informacijos apie užduočių pirkimą ar pardavimą policijos komisariatas nebuvo gavęs.
Tikrins namuose
Kalbant apie šiandien laikomą valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, anot A.Laužadžio, didelių pasikeitimų nėra. Svarbiausia tai, kad rašymo dalies vertinimas vyks rajonuose, o ne Vilniuje.
Pernai ir egzaminų vykdytojams, ir valstybinių bei mokyklinių egzaminų vertintojams už darbą pirmą kartą buvo mokama. Šiemet, žadama, bus taip pat. Juodupės gimnazijos lituanistas, mokytojas ekspertas Mingaila Rastenis, daug metų taisantis valstybinių egzaminų darbus, sakė, jog pinigai, kuriuos gauna už darbų taisymą – juokingi. Pašnekovo nuomone, šiemet taisyti valstybinių egzaminų darbus vėl patikėta rajonams, matyt, todėl, kad nebėra lėšų apgyvendinti mokytojus sostinėje. Tokiu sprendimu, M.Rastenio nuomone, grįžtama atgal. „Vertinimo kokybė gal ir nenukentės, bet, kai pradės analizuoti rezultatus, sakys, kad rajonuose blogai taisėme darbus“, – svarstė M.Rastenis.
Ir kulniukai gali trukdyti
Egzaminai ir vėl, kaip pernai ar užpernai, vyks kitų moksleivių pamokų metu. Tai, anot A.Laužadžio, sena problema, tačiau niekaip nerandama, kaip ją išspręsti.
Juozo Tūbelio gimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas sakė, jog šiemet ši švietimo įstaiga – ir bazinė gimnazija, ir egzaminų centras. Pagal visas instrukcijas per egzaminus neturi būti pamokų. „Net kulniukų kaukšėjimas abiturientus gali trikdyti“, – teigė Z.Pošiūnas. Apie centro statusą gimnazija žinojo iš anksto, todėl planavo, kaip užimti kitus mokinius. Pamokos šiandien gimnazijoje nevyksta. Numatyta edukacinė veikla, išvykos. Reikalavimas užtikrinti ugdymo procesą – išlieka. Z.Pošiūnas mano, jog nėra gerai, kad egzaminai ir pamokos vyksta kartu: rasti veiklos nelaikantiems egzaminų mokiniams, kurių yra daug, sudėtinga.
Esminių pakeitimų nebus
A.Laužadis sakė, kad egzaminų tvarkoje tebus nedidelių pasikeitimų. Pavyzdžiui, sumažintos mokinių grupės laikant ir valstybinius, ir mokyklinius egzaminus. Anksčiau grupėje būdavo 15, dabar – 12 vaikų. Mokiniai tikrinami taip pat: ateinantis į egzaminą turi pateikti asmens dokumentą. Egzamino metu mokiniai negali naudotis informacinėmis priemonėmis, mobiliaisiais telefonais. Tačiau kratos daryti vykdytojai neturi teisės, tik stebėti laikančiuosius egzaminą. „Pernai rajone rimtų pažeidimų neužfiksuota“, – sakė A.Laužadis.
Nežinomybė slegia
Tačiau abiturientams labiausia rūpi pakeistos ir neseniai paaiškėjusios priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos. Dauguma sakė kol kas nesuprantantys, kas lems valstybės finansuojamą studijų vietą. „Lems egzaminų rezultatai ir brandos atestato metinių pažymių vidurkis. Jis šiemet turės didesnį svorį“, – mano A.Laužadis. Jo duomenimis, nuo 2002-ųjų rajono abiturientų egzaminų rezultatai yra žemesni už šalies vidurkį: pagal šiuos duomenis reikėtų orientuotis, kiek gausime nemokamų vietų. A.Laužadis mano, kad norint nemokamai studijuoti stebuklingų rezultatų gal ir nereikės, tačiau nežinomybė dvyliktokus labai slegia.
Tendencija – į Vilnių
Mokyklų profesinio orientavimo atstovai šią savaitę buvo pakviesti į respublikinį seminarą. Jame kalbėta apie aukštojo mokslo reformą. Jūžintų vidurinės mokyklos mokytoja Nijolė Dovydėnienė po šio seminaro sakė supratusi, jog tas, kuris laiko vieną ar du valstybinius egzaminus, beveik neturi šansų patekti į finansuojamą vietą. Nebent tuos egzaminus būtų išlaikęs labai aukštais balais. Paklausta apie numatomą paskolų studijoms sistemą N.Dovydėnienė sakė, jog seminaras tik patvirtino spėjimą, kad sistema dar nėra iki galo aiški patiems jos kūrėjams, o ką jau kalbėti apie moksleivius. Seminare mokytojai išgirdo siūlymų abiturientams nesirinkti teisės, verslo vadybos specialybių ir nesiveržti būtinai studijuoti Vilniuje. „Dabar tokia tendencija, kad nesvarbu ką studijuoti, svarbu, kad sostinėj“, – sakė N.Dovydėnienė.
„Kaimo vaikas, kurio tėvai stokoja pinigų, liks už borto“, – po seminaro padarė išvadą mokytoja. Ji pastebėjo, kad šiandieniniai abiturientai taip pasimetę, kad net nežino, ko klausti vyresniųjų draugų, mokytojų. „Per greitai padaryta reforma. Ant jaunų žmonių kailio išbandoma viskas, o šoką patirsime visi“, – sakė N.Dovydėnienė.
Reda MILAKNIENĖ
