Rokiškio miesto centre esanti aikštė, kurioje stovi 1967 m. pastatytas paminklas SSSR Karinių oro pajėgų vadui, dukart Sovietų Sąjungos didvyriui Jakovui Smuškevičiui (1902-1941). Šis paminklas jau kuris laikas tapo diskusijų ir ginčų objektu. Norėtusi, kad Nepriklausomoje Lietuvoje jau ketvirtį amžiaus gyvenanti visuomenė, ypatingai jaunimas daugiau žinotų apie šią asmenybę.
J. Smuškevičius gimė 1902 m. Rokiškyje, žydo siuvėjo šeimoje. Per pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. šeima buvo iškelta į Rusiją – apsigyveno Vologdoje, Jakovas dirbo krovėju geležinkelio sistemoje. Prasidėjus bolševikiniam perversmui Rusijoje Vologdos gubernijoje jis nuolatinis visų mitingų ir demonstracijų dalyvis. Gyvendamas Vologdoje jis įstoja į komunistų partiją. Kaip bolševikinio revoliucinio komiteto narys dalyvauja kuriant karines grupuotes, kurios negailestingai susidoroja su politiniais priešininkais, vykdo nacionalizaciją ir prievartinį maisto produktų nusavinimą.
Lietuva 1918 m. vasario 16 d. paskelbia Nepriklausomybę. Pradedamos kurti valdžios institucijos, organizuojama krašto gynyba, telkiami savanoriai. Į Nepriklausomą Lietuvą 1918 m. rudenį sugrįžta Jakovas Smuškevičius. Čia jis įgytą „kovotojo“ patirtį pritaiko, vykdant priešišką Lietuvos Nepriklausomybei veiklą. Dalyvauja bolševikinėje veikloje, įsijungia į raudonųjų partizanų būrį.
1918 m. gruodį jis traukiasi iš Lietuvos į Baltarusiją, kurios teritorijoje formuojami ginkluoti bolševikų būriai, kovai prieš Nepriklausomybę paskelbusias Pabaltijo respublikas ir Lenkiją.
J. Smuškevičius tampa bataliono komisaru, jo tikslas užgrobti Nepriklausomybę paskelbusias valstybes ir „revoliucinę maišto“ idėją paskleisti Vakarų Europoje.
1919-1920 m. savo Nepriklausomybę gynusi Lietuva narsiai kovojo su bolševikais rytų Lietuvos fronte. Šios kovos, pareikalavusios Lietuvos karių savanorių aukų vyko ir Rokiškio krašte. Bolševikai buvo sustabdyti ir nustumti į Rusiją. Žlugus bolševikų tikslams čekistas ir „skrajojančio būrio“ vadas J. Smuškevičius Baltarusijos teritorijoje vykdo baudžiamąsias operacijas, užtikrinančias „karinio komunizmo“ politiką: prievarta nusavina maisto produktus, vykdo gyventojų represijas, partinius valymus. Kaip rašo D. Zilmanovičius knygoje „Jakovas Smuškevičius „Jis turėjo didelį autoritetą tarp čekistų…“
Nuo 1922 m. J. Smuškevičius – politinis vadovas aviacijos eskadrilėje Baltarusijoje. Politinės karjeros šuolis sutapo su Stalino atėjimu į valdžią. Kaip turintis didžiulę patirtį kovoje su „vidaus priešais, jis vykdo komunistų partijai nepalankių asmenų sunaikinimą karo aviacijos srityje, įnirtingai kovoja su trockizmu ir kitomis antipartinėmis grupėmis“.
1931 m. baigia Kačios karo lakūnų mokyklą, o jau tų pačių metų pabaigoje tapo aviacijos brigados vadu komisaru. Stalinas ir jo aplinka, supratusi aviacijos reikšmę puolamajame kare, didžiulį dėmesį skyrė aviacijai tobulinti, naujiems kadrams rengti. Pagaminti nauji kariniai lėktuvai buvo bandomi karo su priešu sąlygomis, kad vėliau įgyta patirtis būtų pritaikoma užgrobiant teritorijas, taip pat ir Lietuvą.
1937 m. J. Smuškevičius Ispanijos sukilėlių vyresnysis aviacijos patarėjas, 1939 m. jis vadovauja aviacijos kariuomenei kovose su Japonais, Mongolijoje. Karinės galios demonstravimas pasauliui tiek konfliktų metu , tiek kariniuose paraduose buvo ženklas, kad SSSR pradės vykdyti naujų teritorijų grobimą. Tai įvyko 1939 m. rugpjūčio 23 dieną, kai Sovietų Sąjunga ir fašistinė Vokietija pasirašė Molotovo-Ribentropo slaptąjį paktą, kuriame pasidalino įtakos sferomis. Tais pačiais metais J. Smuškevičius paskirtas SSSR karo aviacijos vadu. Jam užimant šias pareigas 1939 m. rugsėjo mėnesį SSSR karo aviacija vykdė slaptuose protokoluose numatytos Lenkijos dalies užėmimo operacijas, 1939 m. lapkričio – 1940 kovo mėn. dalyvavo Suomijos užpuolimo karinėje kompanijoje, bombardavo Suomijos sostinę Helsinkį ir kitus taikius miestus. 1937 ir 1939 m. J. Smuškevičiui suteikiami Tarybų sąjungos didvyrio vardai.
Artėjant lemiamai 1940 m. birželio 14 d. iš SSSR teritorijų pakilę kovos lėktuvai vadovaujami SSSR karo aviacijos vado Jakovo Smuškevičiaus nusileido Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Taip prasidėjo Pabaltijo respublikų okupacija, nacionalizacija, represijos, trėmimai…
Šie istoriniai faktai liudija, kad J. Smuškevičiaus veikla visada buvo priešiška Lietuvos Nepriklausomybės idėjai.
Valius Kazlauskas, istorikas
