Europos aplinkos agentūros duomenimis, sąvartynuose nugula 37 proc. visų Europos Sąjungoje sugeneruotų komunalinių atliekų. Lietuvoje šis rodiklis siekia net 79 proc. Rokiškio rajono savivaldybė dalyvauja aplinkosauginiame projekte „Mes rūšiuojame“, kurį organizuoja Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su partneriais. Šis projektas, aprėpiantis ne tik aplinkosaugos klausimus, bet ir lietuviškos kultūros populiarinimą, vyks visose šalies savivaldybėse. Apie tai, kaip iš buityje susidarančių atliekų galima gauti didelės naudos žmogui ir gamtai, pasakojo rajono Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darutis KRIVAS.
– Bet kuri iniciatyva, skatinanti visuomenę civilizuotai tvarkyti atliekas vertinama teigiamai. Aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojame“, į kurį įsitraukė ir mūsų rajono savivaldybė, metu tikimasi nuo pavojingų atliekų apvalyti visas seniūnijas, o aktyviausius dalyvius – paskatinti. Papasakokite, kaip projektas vyks?
– Projektas „Mes rūšiuojame“ šalies ugdymo, švietimo ir mokslo įstaigose vyksta jau antrus metus. Nuo šių mokslo metų pradžios vyko dar vienas etapas, kurio dalyviai galėjo rūšiuoti ir už atitinkamus prizus organizatoriams pateikti ne tik elektronikos atliekas ar senas baterijas, bet ir senas pakuotes, stiklą, popierių.
– Šio projekto organizatoriai surengė konferenciją savivaldybių, aplinkosaugos, regioninių atliekų tvarkymo centrų atstovams. Ką naujo atliekų tvarkymo sistemoje žada projekto organizatoriai?
– Projekto „Mes rūšiuojame“ organizatorių pagrindinis tikslas – išplėtoti elektronikos ir baterijų bei kitų atliekų surinkimo sistemą. Į jos plėtrą žadama papildomai investuoti 0,5 mln. Lt. Kasmet į atliekų surinkimo akcijas įsitraukia vis daugiau švietimo įstaigų, įmonių, automobilių servisų. Projekto organizatoriai, vasarą surinkdami atliekas, lankysis kiekvienoje seniūnijoje ir apdovanos aktyviausius atliekų rinkėjus, o vietos bendruomenes pakvies pasižiūrėti lietuviško kino – projekto finalą vainikuos festivalis „Sidabrinės gervės naktys“. Rokiškyje šis kultūrinis renginys turėtų vykti liepos 5 d. Jeigu bus geras oras, jis vyks prie Rokiškio dvaro. Tai bus trijų akcijos organizatorių ir Lietuvos kino studijos dovana – filmo aplinkosaugos tema bei vaidybinių ir dokumentinio filmo sintezė. Manau, tai paskatins gyventojus dalyvauti saugios aplinkos kūrime.
Konferencijos metu buvo aptarti gamintojams, importuotojams, platintojams, savivaldybėms bei komunalinių atliekų tvarkytojams nustatyti aplinkosauginiai reikalavimai, apžvelgtos licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų, savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, atliekų tvarkytojų bendradarbiavimo ir finansavimo galimybės, pateikta daug informacijos apie šalyje susidarančius gaminių atliekų kiekius.
– Projektas „Mes rūšiuojame“ šalies ugdymo, švietimo ir mokslo įstaigose vyksta jau antrus metus. Kiek elektronikos atliekų surinkta pernai?
– Pagal projekto organizatorių statistiką, praėjusiais metais surinkta apie 300 tonų elektronikos atliekų bei 10 tonų senų baterijų. Tai labai dideli kiekiai. Aktyviai atliekas rinkusiems projekto dalyviams įteikta prizų už 100 tūkst. litų. Susumavus aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojame“ pirmojo šių mokslo metų pusmečio rezultatus, projekto organizatoriai nutarė 1 tūkst. Lt apdovanoti ne tik geriausiai atliekas rinkusią vieną apskrities mokyklą, bet ir skyrė papildomus prizus aktyviausioms kiekvienos savivaldybės mokykloms – po 200 taškų, už kuriuos galės įsigyti reikalingų prizų. Už pusmetį veiklos papildomas prizas atiteko Panemunėlio universaliam daugiafunkciam centrui.
– Gamta stengiasi kovoti su žmogaus daroma žala ir daugybę atliekų pati sunaikina. Antrinės žaliavos – tai perdirbti tinkamos atliekos: gaminti naujus gaminius iš antrinių žaliavų ne tik pigiau, bet ir ekonomiškiau, nes nenaudojami naujų žaliavų resursai. Tačiau daugybė atliekų, kurias būtų galima perdirbti, patenka ne į joms specialius konteinerius, o į pamiškes, pakeles ar nelegalius sąvartynus.
– Gamtos savaiminis švarinimosi procesas labai ilgas, be žmogaus pagalbos ji nepajėgi įveikti didžiulės taršos. Pavyzdžiui, plastikas gamtoje visiškai suyra per 500 metų, o stiklui suirti reikia beveik 1000 metų. Popierius pranyksta greičiau – per 2 metus; skardinė konservų dėžutė – per 90 metų. Taigi akivaizdu, kodėl būtinas žmogaus atsakingas požiūris į gamtos tausojimą ir civilizuotą atliekų tvarkymą. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva yra ketvirta daugiausiai atliekų sąvartynuose šalinanti valstybė.
– Anksčiau mokyklose vykdavo makulatūros rinkimo akcijos. Dalis gyventojų makulatūrą renka bei priduoda ir dabar. Tačiau daugybė popieriaus, kartono keliauja ir į konteinerius. Kaip šias atliekas prikelti naujam gyvenimui?
– Popierius ir kartonas sudaro apie 14 proc. visų komunalinių atliekų. Šalies fabrikai, gaminantys kartono gaminius, kasmet gali perdirbti iki 40 tūkst. tonų atliekų. Bet vos ketvirtadalį reikalingos antrinės žaliavos jie surenka mūsų šalyje, o didžiąją dalį atsigabena iš užsienio. Viena tona perdirbto popieriaus (kartono) išsaugo 17 medžių ir sutaupo tiek energijos, kad jos užtektų pusę metų apšildyti normalaus dydžio namą.
– Bet juk ne kiekvieną popiergalį galima perdirbti…
– Perdirbti idealiai tinka laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas. Svarbu, kad jie būtų sausi, nepadengti plastiku, nesutepti riebalais. Bet populiarių tetrapakų, kuriuose buvo pienas, sultys, jogurtai, antrajam gyvenimui neprikelsi. Perdirbti netinka ir picų dėžutės, popierinės nosinaitės, tapetai, servetėlės, kalkinis popierius, traškučių pakeliai.
– Žmonių buityje labai daug plastiko. Ką galima pagaminti iš šių atliekų?
– Pagal statistiką plastmasė sudaro apie 9 proc. visų komunalinių atliekų. Pakuočių sudėtyje labai dažnai yra skirtingų rūšių plastikų ir dėl to atliekas sunkiau perdirbti. Perdirbti galima plastikinius butelius, padažų, aliejaus ir šampūno indus, polietileno plėvelę. Tačiau organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, kitų pavojingų cheminių medžiagų tara, tepalų talpos, riebalais užteršti indeliai ir žaislai perdirbti netinka.
Beje, labai svarbi detalė – prieš mesdami plastiko butelį į konteinerį būtinai nusukite jo dangtelį. Kodėl? Nes jis pagamintas iš neperdirbamo plastiko. Be to, buteliai turėtų būti švarūs nuo riebalų, antraip jie netiks perdirbti. Iš perdirbto plastiko gimsta nauji gaminiai: krepšiai, konteineriai, avalynė, lagaminai, baldai, kilimai, miegmaišių ir patalynės kamšalai, maišeliai, drenažo vamzdžiai, tvoros. Net ir rašikliai… Visko išvardinti neįmanoma.
– Ar tiesa, kad didžiausias efektas gaunamas iš stiklo atliekų – iš 1 kg perdirbtų duženų gaunamas 1 kg naujo stiklo?
– Yra tokia statistika. Be to, jei stiklas gaminamas iš duženų, sutaupoma iki trečdalio energijos, reikalingos stiklo kilogramui pagaminti iš naujos žaliavos. Perdirbę 3 stiklo butelius galime sutaupyti energijos, kurios pakaktų kompiuteriui veikti ne mažiau valandos. Perdirbti tinka buteliai, stiklainiai, stiklo indai ir jų duženos. Tačiau į stiklo konteinerius nereikėtų mesti elektros lempučių, porceliano ir keramikos gaminių, tepalais ar dažais užterštų talpų, vaistų buteliukų, veidrodžių, mašinų langų stiklų.
– Mūsų kraštas turi puikų pavyzdį, kaip galima panaudoti stiklo butelius ir išgelbėti aplinką nuo taršos. Tai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išgarsėjęs Meldeikiškio kaimo gyventojų Vytauto ir Danutės Januškevičių projektas. Pora iš butelių, sutrinktų pamiškėse, pakelėse, garažuose, pirktų ir dovanotų, pasistatė namą, apšiltino ir išpuošė kitų sodybos pastatų fasadus.
– Žinoma, tai labai puiki iniciatyva. Bet ne kiekvienas sugeba ir gali tokį didelį darbą padaryti.
– Mesti metalą į konteinerius – turbūt per didelė prabanga, nes jį superka metalo supirktuvės. Kokias metalo atliekas, rastas konteineriuose, galima perdirbti į antrines žaliavas?
– Konteineriuose metalo detalių gali rasti tik visai smulkių, o sveriančių kilogramą ar daugiau – nė su žiburiu nerasi. Pagal statistiką, metalo atliekos sudaro vos kelis procentus visų komunalinių atliekų. Perdirbtos į antrinę žaliavą jos teikia didelę naudą – naujuose metalo gaminiuose yra net ketvirtadalis perdirbto metalo. Perdirbti galima konservų dėžutes ir kepimo skardines bei gėrimų skardines, aliuminio indus, metalinius dangtelius, dėžutes ir kitas pakuočių atliekas. Tačiau aerozolio flakonų, talpų, kuriose buvo pavojingos cheminės medžiagos, antrajam gyvenimui prikelti nepavyks, nes jos netinkamos perdirbti.
– Automobilių padangos – kenksminga ir sunkiai yranti atlieka. Pakelėse ir pamiškėse padangų ypač padaugėja pavasarį. Šias atliekas perdirbus turbūt taip pat galima gauti didelės naudos?
– Iš perdirbtų padangų gauta antrinė žaliava naudojama guminių trinkelių, detalių, liejamų sporto dangų gamyboje. Taip pat gumos antrinės žaliavos naudojamos kaip dirbtinės žolės užpildas, asfaltbetonio ir bituminių stogų dangoms gaminti.
– Kasmet Žemės dieną vykstantys švietėjiški renginiai, akcijos ar iniciatyvos skatina žmones tausoti gamtą: eikvoti mažiau energijos, nešiukšlinti, rūšiuoti bei atiduoti pavojingas atliekas perdirbti. Bet iki norimo rezultato turbūt dar toli?
– Pagal statistikos duomenis, per metus išmetama daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Tai labai dideli skaičiai. Retas susimąsto, kad šių atliekų į paprastus konteinerius mesti negalima. UAB „EMP recycling“ – didžiausia Baltijos šalyse elektronikos ir metalo perdirbimo įmonė įrengė 1 tūkst. specialių konteinerių tinklą, padėsiantį elektronikos atliekomis atsikratyti ne tik miestuose, bet ir atokiose gyvenvietėse. Tokie konteineriai pastatyti ir rajono savivaldybės pastato fojė. Norintieji sužinoti, kur yra artimiausias smulkiems sugedusiems elektroniniams prietaisams skirtas konteineris, gali apsilankyti internetinėje svetainėje www.mesk-i-konteineri.lt ir išsirinkti patogiausią, arčiausiai namų esančią vietą.
– Atsikratyti elektronikos atliekomis civilizuotai gyventojai skatinami ne tik pagraudenimais, bet ir dovanomis?
– Tai tiesa. Iki lapkričio mėnesio bent tris kilogramus buityje susidarančių elektronikos ir elektros įrangos atliekų sukaupę ir į specialiuosius konteinerius įmetę žmonės gali dalyvauti žaidime „Sugedo? Mesk į konteinerį“. Dalyviui svetainėje www.mesk-i-konteineri.lt tereikia išsirinkti norimą prizą, užrašyti jo pavadinimą ant lapelio ir, nurodžius savo kontaktus, įmesti į konteinerį kartu su smulkiosiomis EEĮ atliekomis. Prizų dalybos ir rezultatai bus skelbiami kiekvieno mėnesio pabaigoje, o laimėtojams bus pranešta asmeniškai.
Paukščių miestas – Rokiškio krašto muziejuje
Į pasaulinę Žemės dieną, Rokiškio krašto muziejuje minimą kelerius metus, kovo 20 d. susirinko gausus būrys gamtos mylėtojų iš visų rajono kampelių.
Nešini inkilais ir jų puošybai skirtomis priemonėmis į Krašto muziejų atvyko Skemų socialinės globos namų gyventojai ir darbuotojai, nuolatiniai paukščių sutiktuvių dalyviai – Senamiesčio progimnazijos šeštokai, Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos vienuoliktokai su technologijų mokytoju Linu Auguliu, „Romuvos“ padalinio biologijos mokytoja Virginija Gudonienė su mokiniais. Vieni moksleiviai atsinešė įmantriai papuoštų namų grįžtantiems sparnuočiams, kiti juos puošė muziejuje.
Su dovanomis renginyje apsilankė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vidmantas Bražiūnas ir Lietuvai pagražinti draugijos atstovė Danguolė Dagienė.
Žemės dienos šventė prasidėjo konkursinės parodos „Žemės diena“ atidarymu. Geriausius darbus rinko speciali komisija. Renginio dalyviams suteikta teisė rinkti darbus, pelniusius daugiausia žiūrovų simpatijų. Rinkti geriausius galima iki balandžio 25 d. Po parodos gamtos tema buvo atidaryta ir inkilėlių puošybos studija. Darbus vertino komisija ir darbų autoriai. Ekologiškiausio, kruopščiausiai papuošto, pavasariškiausio, originaliausio, spalvingiausio ir labiausiai pritaikyto paukščiams inkilėlių autoriams įteiktos dovanos. Knygą „Miškas ir mes“ už labiausiai pritaikytą paukščiams inkilėlį jo autoriui įteikė rajono aplinkosaugos vadovas V. Bražiūnas.
Renginys persikėlė į muziejaus parką. Viename jo ąžuolų įkurtas paukščių miestas. Nauji inkilėliai netrukus pradžiugins grįžtančius sparnuočius ir teiks džiaugsmo muziejaus parko lankytojams. Nuveikus šitiek daug darbų Žemės dienos dalyviai pakviesti pasivaišinti karšta arbata, saldainiais, vaisiais.
GR inform.
Užs. 561
