“Be paramos dar ir dabar tebesidarbuočiau tėvų garaže...“ - kalbėjo Kavoliškio meistras Vytautas Butėnas.  A.Puteikytės nuotr.
“Be paramos dar ir dabar tebesidarbuočiau tėvų garaže...“ - kalbėjo Kavoliškio meistras Vytautas Butėnas. A.Puteikytės nuotr.

„Kai išgirstu dejuojančius sveikus, darbingus žmones, neva negalinčius rasti darbo, tiesiog suima piktumas. Šalies pašalpų dalijimo tradicijos mus taip išlepino, jog bemokame laukti, kol kas pasiūlys labai gerą darbą“, – „Gimtajam Rokiškiui“ sakė stalius Vytautas Butėnas. Amatas – atsitiktinumas

50-metis kavoliškėnas Vytautas savo gyvenimą susiejo su medžiu prieš 27 metus. „Amato pasirinkimą lėmė atsitiktinumas: laikraščio spaustuvėje dirbau linotipininku, nusprendžiau namuose pasidaryti barą. Pamatęs rezultatą draugas net aiktelėjo. Sakė: „Turi gyslelę! Niekieno nemokytas sukurpei tokį daiktą! Pabandyk imtis staliaus darbo. Turėtų patikti.“ Rajono Vartotojų sąjungoje kaip tik trūko specialistų. Pagalvojau: „Kodėl gi ne? Tai ir buvo tas lemtingas atsitiktinumas“, – prisiminė vyriškis. Pasak jo, tėvas visą gyvenimą dirbo statybose, motina buvo dažytoja, o stalių nebuvo nei tarp senelių, nei tarp prosenelių. Matyt, polinkis staliaus darbui bus atėjęs iš kažkur giliau“, – juokėsi  pašnekovas. Meistras mano, kad amatas jį pasirinko, o ne jis amatą.

 

Visas straipsnis ketvirtadienio “Gimtajame…”

Agnė PUTEIKYTĖ

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: