Mirusysis palaidotas miego pozoje
Mirusysis palaidotas miego pozoje

AB „Panevėžio keliai” bendrovė, atliekanti rangos darbus Biržų mieste, jau antrą kartą projekto vykdymo metu susidūria su reikšmingais archeologiniais radiniais. Dar vasario mėnesį kasant tranšėją elektros tinklams, šalia tiesiamo dviračių tako prie Evangelikų reformatų bažnyčios, buvo aptiktas kapas.

Prieš Velykas atlikus kasinėjimus paaiškėjo, kad tai – akmens amžiaus laikotarpio žmogaus palaikai. Kaulų amžius gali siekti 4-6 tūkstančius metų.
Tai –  labai svarbi aplinkybė, nes akmens amžiaus palaidojimai nėra dažnas radinys pasaulio mastu, o Lietuvoje jie itin reti.

Šis Radinys Biržuose yra ypatingai svarbus, nes tai yra pirmasis neolito laikotarpio palaidojimas Šiaurės Rytų Lietuvoje. Neolito pradžioje žmonės vis dar buvo mobilūs ir vienoje vietoje ilgai neužsibūdavo, todėl surasti to laikotarpio gyvenvietes ir ypač palaidojimus yra sudėtinga. Daugiausia akmens amžiaus radinių, aptiktų Biržų regione, yra atsitiktiniai.

Tyrimams vadovaujantis archeologas, Biržų muziejininkas, Vilniaus universiteto archeologijos magistrantūros studentas Karolis Duderis džiaugiasi, kad būtent jam teko garbė rasti tokį nepraprastą radinį.
Archeologas labiausiai domisi miestų archeologija, o pats yra kilęs iš Biržų.

Atliekant detaliuosius tyrimus ištirtas 80 kvadratinių metrų plotas, o atradus neolito kapą bei pavienius kaulus, planuojama ištirti dar 500 kvardratinių metrų plotą. Archeologai tikisi rasti daugiau panašaus laikotarpio radinių. Pasiteisinums šioms viltims būtų galima detaliau atkurti Biržų miesto priešistorę.

Palaidojimas rastas Apaščios upės santakoje su Širvėnos ežeru, tačiau šis ežeras buvo dirbtinai suformuotas XVI amžiuje. Kai buvo palaidotas mirusysis, vietoje ežero tekėjo dar viena upė, o aplinkinė teritorija buvo drėgna ir pelkėta. Mirusysis buvo palaidotas ant kalvelės, kuri nebuvo apsemiama.

Žmogus palaidotas gemalo pozoje (t.y. miegojimo), plaštakos padėtos po galva. Ši poza yra įprasta akmens amžiaus laidosenai. Radinys aptiktas vykdant žemės. Archeologams pavyko surinkti didžiąją dalį kaukolės fragmentų ir, svarbiausia, dantis. Dantų tyrimai gali suteikti daug informacijos apie žmogaus sveikatą, mitybą bei amžių.

Kapas rastas 50-80 cm gylyje, molio įžemyje. Pakasus dar kelis centimetrus giliau, pasiekiamas gruntinio vandens lygis. Molio ir drėgmės apsupti kaulai yra be galo puikiai išsilaikę, išlikę net smulkiausi pirštų kauliukai, kurie dažniausiai suyra pirmieji.

Kape rastos įkapės yra tipinės akmens amžiaus palaidojimams – rastas titnaginis peiliukas bei kirvelis, taip pat kaulinis adiklis tinklams megzti ir šerno iltis – amuletas. Sprendžiant iš kaulinio adiklio, mirusysis galėjo būti moteris, tačiau tiksliai lytį bus galima sužinoti specialistams atlikus kaulų apžiūrą.

Kaulų mėginys įšsiųstas į Poznanės laboratoriją (Lenkija), kurioje bus atliekami radiokarbono tyrimai. Šiuo metų iš įkapių nustatytas kaulų amžius gali siekti 4000-6000 metų. Radiokarbono tyrimai palaidojimo datą nustatys tiksliau.

Tyrimai tęsis savaitę. Teismo medicinos ekspertų ištirti paviršiuje išsibarstę pavieniai kaulai yra dviejų skirtingų asmenų,  tikimasi rasti daugiau palaidojimų.

Pasak K. Duderio, remiantis Biržų miestą tyrinėjusio urbanisto Algimanto Miškinio darbais, Biržuose galimos dvi priešistorinių gyvenviečių vietos.
Pirmoji galėjo būti Agluonos ir Apaščios upių santakoje (dabartinio Širvėnos ežero viduryje), tačiau ši vieta buvo drėgna ir pelkėta. Antroji galima vieta – Biržų senamiestis. Pavienių neolito bei žalvario amžiaus radinių yra pasitaikę ir Biržų piliavietėje.

Šis neolito laikotarpio kapas nėra vienintelis radinys, aptiktas tiesiant dviračių taką. Dar 2013 metų liepą atliekant žvalgomuosius tyrimus, buvo atrasti XIX-XX a. pastatų pamatai, pavienės keramikos šukės, bei XVI a.
moneta. Radiniai buvo ištyrinėti ir užkonservuoti juos vėl užkasant. Kad rasti pamatai būtų apsaugoti, o jų vieta žinoma, buvo padarytos projekto korekcijos. Buvo nuspręsta pakelti tako išilginį profilį ir, vadovaujantis radinius įvertinusių Kultūros paveldo departamento atstovų rekomendacijomis, klojant trinkeles, senųjų pamatų vietas paženklinti kitos spalvos – juodomis – trinkelėmis, kad ateityje, esant lėšų, būtų galima šiuos radinius ištirti plačiau.

Naujasis 2 kilometrų ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas, kurio zonoje aptikti svarbūs archeologiniai radiniai,  tiesiamas šalia svarbiausių Biržų miesto kultūros paveldo objektų: Biržų pilies (tvirtovės) komplekso, Astravo dvaro sodybos, katalikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir evangelikų reformatų bažnyčios.

Rangos darbus AB “Panevėžio keliai” vykdo vadovaujantis 2013 metų pradžioje pasirašyta sutartimi su Biržų rajono savivaldybės administracija. Sutarties kaina siekia 1,350 mln. Lt (su PVM), iš kurių 1,061 mln. Lt sudaro ES Struktūrinių fondų parama.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: