Per ateinančius kelerius metus šalyje bus gerokai išplėstas rūšiavimo konteinerių tinklas. Savivaldybės įpareigotos sukurti sistemą, kaip apskaičiuoti gyventojų šiukšles ir pagal jų kiekį nustatyti mokestį. Kol naujai tvarkai rengiamasi, komunalininkų bendrovė privačių namų gyventojus ėmė pratinti atliekas rūšiuoti: nemokamai dalija maišus, skirtus stiklui, popieriui ir plastikui.
Mokės visi
Buityje susidarančios gyventojų atliekos tampa galvos skausmu savivaldybėms. Vyriausybė įpareigojo savivaldybes sukurti metodikas, pagal kurias apskaičiuotų atliekų mokestį gyventojams.
Už atliekas reikės mokėti dvinariu tarifu: bus pastovus ir kintantis mokestis. Iš pastoviosios rinkliavos dalies bus dengiamos išlaidos, būtinos atliekų rūšiavimo gamyklų, sąvartynų, didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų šalinimo aikštelėms ir kitai infrastruktūrai išlaikyti. Pastovioji dalis gali būti skaičiuojama pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą, objektų paskirtį ir objektų skaičių, gyventojų ar darbuotojų skaičių, konteinerių skaičių ir dydį. Kintamoji dalis gali būti nustatoma ir pagal konteinerių dydį, ir pagal tam tikro dydžio konteinerių išpylimo dažnumą, ir pagal atiduodamų komunalinių atliekų svorį.
Už komunalinių atliekų sutvarkymą privalės mokės visi savininkai, turintys nekilnojamojo turto, kurio paskirtis – gyvenamoji. Taigi mokės daugiabučių bei individualių namų savininkai, garažų, sodininkų ir kitos bendrijos. Mokesčio neišvengs ir vasaroti skirtų sodybų šeimininkai bei laikinai iš namų išvykę asmenys.
Kaip pasverti?
„Kas gali tiksliai pasverti, kiek atliekų į konteinerį išnešė kiekvienas daugiabučio gyventojas?“ – retoriškai klausė rajono ekologas, savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darutis Krivas. Anot jo, galimybė mokėti pagal realiai susidarančių atliekų kiekį gyventojams būtų didelė paskata šiukšles rūšiuoti. Tačiau įgyvendinti tikslią apskaitą kainuos brangių investicijų, o šios guls ant mokesčių mokėtojų pečių. Pasak D. Krivo, prievolė sukurti atliekų mokesčio apskaičiavimo tvarką užkrauta savivaldybėms, bet nė viena jų nežino, kaip tą padaryti, kad sistema būtų socialiai teisinga ir efektyvi. Be to, gana painūs atliekų tvarkymo reikalavimai. Pavyzdžiui, viename dokumente nurodyta, jog 800 gyventojų turi tekti atliekų rūšiavimo aikštelė su kolektyviniais konteineriais, o kitame – rūšiavimo konteineriai privalo būti ne toliau kaip 100 m nuo kiekvieno daugiabučio.
Savivaldybės įpareigotos kiekvienam individualiam sklypui nupirkti po du atliekų rūšiavimo konteinerius: vieną – stiklui, kitą – plastikui. Vien mieste konteineriams reikia apie pusės milijono litų. D. Krivo manymu, būtų ekonomiškiau gyvenvietėse ar didesniuose kaimuose statyti kolektyvinius, o ne individualius rūšiavimo konteinerius ir juos išvežti pagal grafiką. Tačiau pagal strateginį šiukšlių tvarkymo planą privalu pastatyti konteinerius kiekviename sklype.
Atsiradus dvinarei rinkliavai, atsiras ir papildomų išlaidų: tam, kad sistema pasiteisintų, kiekvieno gyventojo arba daugiabučio atliekas reikės sverti, užtikrinti, kad neliktų galimybės šiukšles mesti į svetimus konteinerius. Todėl konteineriai turėtų būti rakinami, gal net su įdiegta elektronine nuskaitymo sistema, kuri leistų prie konteinerių pakliūti tik konkrečių namų gyventojams. Ekologo nuomone, tai sunkiai įgyvendinamas ir daug kainuosiantis darbas. Tačiau net ir esant tokiai sistemai daugiabučių namų gyventojams diferencijuotų kainų už atliekas įvesti galimybių beveik nėra. Atliekas rūšiuojantys privačių namų savininkai išlaidas gali sumažinti didelius konteinerius pakeisdami į mažesnius.
Eksperimentas –
atliekoms skirti maišai
AB „Rokiškio komunalininkas“ direktorius Antanas Vagonis teigė, jog įgyvendinti naują atliekų surinkimo tvarką reikės, nors pastatyti kiekviename sklype po porą konteinerių – didžiuliai pinigai.
Šią savaitę bendrovė pradėjo eksperimentą – individualių sklypų savininkams nemokamai dalijami atliekų maišai. „Nuo antradienio prie kiekvieno konteinerio pridedame po du maišus. Vienas skirtas stiklui, kitas – plastikui ir popieriui. Ant maišų yra instrukcija, kaip atliekas rūšiuoti, bei kontaktai, kuriais galima pasiteirauti informacijos“, – teigė A. Vagonis.
Atliekų maišai iš privačių valdų bus išgabenami pagal grafiką. Jeigu šiukšles rūšiuojantys gyventojai maišus pripildys greičiau, komunalininkai žada juos išgabenti dažniau. Taip tikimasi išsiaiškinti, koks rūšiuoti skirtų konteinerių poreikis, kiek valdų šeimininkų linkę aktyviai rūšiuoti atliekas. Ir tik išanalizavusi rezultatus komunalininkų bendrovė dalyvaus programoje, kurios lėšomis įsigys konteinerių, skirtų individualioms valdoms.
A. Vagonis sakė, jog pasitvirtino skaidžiųjų atliekų konteineriai, išdalinti individualių namų savininkams – komunalinių šiukšlių konteineriuose gerokai sumažėjo žaliųjų atliekų. Pasak direktoriaus, ateityje teks spręsti problemą dėl tekstilės ir maisto atliekų: „Kur dabar mūsų žmonės deda senus drabužius, maisto atliekas? Į mišriųjų šiukšlių konteinerius. Tačiau to daryti irgi nebebus galima.“ Anot bendrovės vadovo, didžiuosiuose miestuose yra tokios rūšies atliekoms skirtų konteinerių.
Viena sistema
„valgo“ kitą?
Komunalininkų bendrovės vadovas ir rajono ekologas sakė, jog šalyje vienu metu įgyvendinamos dvi atliekų tvarkymo sistemos ir jos neretai susikerta: investuojama į regioninius sąvartynus ir plečiama atliekų rūšiavimo sistema. Kuo daugiau atliekų gyventojai išrūšiuos, tuo mažės regioninių atliekų rūšiavimo centrų darbų apimtys. Kadangi brangius objektus išlaikyti reikia, regioniniai sąvartynai didina vartų mokestį savivaldybėms, atgabenančioms komunalines atliekas. Todėl branginti paslaugas priversti ir savivaldybėse dirbantys atliekų tvarkytojai.
Birželio pabaigoje rajono taryba svarstys AB „Rokiškio komunalininkas“ prašymą didinti atliekų tvarkymo tarifą. Pasak bendrovės direktoriaus A. Vagonio, šių paslaugų įkainiai nesikeitė nuo 2008–ųjų metų ir yra vieni mažiausių šalyje. Nuo šių metų Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras gerokai padidino vartų mokestį, todėl komunalininkų išlaidos žymiai padidėjo. „Dėl nuolat augančių išlaidų bendrovė priversta branginti paslaugą. Todėl kreipėmės į tarybą leisti padidinti atliekų tvarkymo mokestį“, – aiškino komunalininkų vadovas. Pasak jo, net ir padidinus paslaugos mokesčio tarifą 40 proc., kaip prašoma, šiukšlių tvarkymas rajono gyventojams kainuos mažiau nei daugumoje šalies rajonų.
Atliekų tvarkymas brangs
Pagal atliekų tvarkymo strategiją, per ateinančius kelerius metus šalyje bus gerokai išplėstas rūšiavimo konteinerių tinklas. Jis sudarys sąlygas atliekas rūšiuoti visiems individualių namų ir daugiabučių gyventojams. Sklypuose ir kiemuose stovės šimtai tūkstančių individualaus kompostavimo konteinerių, iki 2015 m. regionuose bus pastatyti atliekų rūšiavimo ir apdorojimo įrenginiai, Vilniuje ir Kaune turi atsirasti šiukšlių deginimo gamyklos, į kurias po išrūšiavimo bus gabenamos perdirbti netinkamos atliekos. Kadangi šių objektų išlaikymas brangus, o gyventojų, besinaudojančių šia paslauga, mažėja, nėra abejonių, kad atliekų tvarkymas gyventojams brangs, nes įrengimų, aikštelių išlaikymo sąnaudos nemažės. Dvinarės sistemos ir diferencijuotų įmokų įvedimas kainuos milijonus: preliminariai paskaičiuota, jog viename regione įrengti aikšteles prie daugiabučių, pastatyti konteinerius, įdiegti programinę įrangą konteinerių bazei valdyti, juos identifikuoti, pasamdyti darbuotojus rinkliavai administruoti bei aikštelėms prižiūrėti gali atsieiti iki 20 mln. Lt ar daugiau.
Užs. 1188
