Kiekvienais metais vis daugiau atliekų laidojama sąvartynuose.
Kiekvienais metais vis daugiau atliekų laidojama sąvartynuose.

Atliekų tvarkymo politika kelia savivaldybių vadovų nepasitenkinimą: ši paslauga tolsta nuo gyventojų. Mūsų rajono tarybos nariai nė nesiryžo svarstyti 46 mln. litų bioskaidžių atliekų perdirbimo projekto, kurį įgyvendinus prognozuojamas mokesčio už šiukšlių surinkimą didinimas. Kol Seimo nariai, ministerijų specialistai, rajono politikai filosofuodami klaidžioja šiukšlių perdirbimo problemų labirintais, gyventojai namų sąšlavų atsikrato taip, kaip išmano: dažniausia jas išverčia miškuose.

Dauguma – į sąvartyną
Nuo 2003 m. pradėta kurti Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistema. Apskrities savivaldybės – Panevėžio miesto ir rajono, Rokiškio, Biržų, Pasvalio ir Kupiškio – jungtinės veiklos sutarties pagrindu įkūrė UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrą (PRATC). Pastarasis jau įgyvendino Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis finansuotą projektą, kurio vertė per 67 mln. litų. Apskrityje įrengtos 5 stambiųjų bei pavojingų atliekų surinkimo aikštelės, 5 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, o Biržuose ir Rokiškyje pastatytos atliekų perkrovimo stotys. Uždarius 94 nedidelius apskrities seniūnijų sąvartynus Dvarininkų kaime (Panevėžio r.) atidarytas naujas Panevėžio regioninis sąvartynas, užimantis 18 ha, jo metinis pajėgumas 86 400 t. Čia gabenamos atliekos iš viso regiono. Sąvartyne taip pat sumontuota, tačiau iki šiol neveikianti antrinių žaliavų rūšiavimo linija.
Pastaruoju metu daugiau nei 90 proc. šalies komunalinių atliekų šalinama sąvartynuose, tik 4 proc. eksportuojama, tiek pat perdirbama. Analogiška situacija ir Panevėžio apskrityje, kurioje per metus surenkama apie 91 tūkst. tonų komunalinių atliekų, kurių maždaug 327 kg tenka vienam gyventojui. Daugiausia šiukšlių gabenama iš Panevėžio miesto. Rūšiuotų atliekų kiekiai nedideli: popieriaus – apie 2,7 , stiklo – 3,2, plastiko – 0,7 tūkst. tonų. Bendras jų kiekis sudaro vos 2,5 proc. viso surinkto komunalinių atliekų kiekio.

Projektui – nauji milijonai
Aplinkos ministerija, vykdydama ES direktyvas, iš esmės turi pakeisti situaciją – sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir skatinti jų perdirbimą, patvirtino priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus“. Ją įgyvendinti iš ES Sanglaudos fondo lėšų skirta 450 mln. litų. PRATC, ketinantis dalyvauti šioje priemonėje, parengė 46,4 mln. litų vertės projektą. Bene svarbiausias jo tikslas – Panevėžio regioninio sąvartyno teritorijoje įrengti modernią atliekų rūšiavimo liniją ir bioskaidžių atliekų perdirbimo įrenginius, o vėliau maisto, žaliųjų bei kitokiomis biologiškai skaidžiomis atliekomis gaminti biodujas, jas parduoti arba iš jų gaminti šilumos ar elektros energiją. Taip pat numatyta tęsti jau vykdomą veiklą: surinkti ir specialiose aikštelėse kaupti didžiąsias atliekas, specialiuose konteineriuose rūšiuoti antrines žaliavas. Planuojama nupirkti konteinerių biologiškai skaidžių atliekų kompostavimui ir juos išdalinti kaimo gyventojams. Projekte numatyta po truputį mažinti sąvartyne šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekį: 2010 m. jų turėtų likti 35900, 2013 m. – 24000, o 2020 m. – tik 16800 t.
Kiek mokėsime už atliekų išvežimą 2013 m., kai bus įgyvendintas 46 mln. litų projektas? Panevėžio apskrities įmonėms, surenkančioms buitines atliekas bei jas vežančioms į regioninį sąvartyną, atsvaros tašku išlieka „vartų mokestis“- vienkartinė rinkliava už toną šiukšlių. Šiuo metu šis mokestis siekia 48,94 Lt. Studiją ruošusių UAB „Hidroterra“ specialistų skaičiavimu, įgyvendinus projektą „vartų mokestis“ didėtų 34,85 Lt ir siektų 83,79 Lt už toną.
Jei projekto įgyvendinti nepavyktų, „vartų mokestis“ šoktelėtų 101,65 Lt ir siektų net 150,59 Lt. Be to, atliekas į sąvartynus gabenančios įmonėms planuojama įvesti „sąvartyno mokestį“ – už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis. Siūloma jau 2012 m. nustatyti 75 Lt mokestį už toną mišrių atliekų, o vėliau jį kasmet didinant po 20 Lt. Šis mokestis turėtų skatinti įmones perdirbti kuo daugiau atliekų.

Mokesčiai didės
Beje, kokią įtaką šis „vartų mokesčio“ šuolis bei naujas „sąvartyno mokestis“ darys kiekvieno eilinio gyventojo piniginės storiui, sunku paskaičiuoti jau vien dėl to, kad šiuo metu rajonuose patvirtinti skirtingi mokesčio skaičiavimo metodai. Rokiškio rajono tarybos sprendimu mokesčio dydis už šiukšlių išvežimą priklauso nuo gyvenamo ploto dydžio: Juodupės, Pandėlio, Obelių seniūnijose ir Kavoliškio gyvenvietėje – 0,097, Jūžintų, Kamajų ir Panemunėlio seniūnijose – 0,085 Lt, o Rokiškyje – 0,157 Lt už kv. m. Kitose apskrities savivaldybėse komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo rinkliava nustatyta vienam gyventojui: Panevėžio miesto gyventojui atliekų išvežimas kainuoja 6,07 Lt, Panevėžio rajono – 5 ir 6,07 Lt, Biržų – 4,5 Lt, Pasvalio – 5,41 Lt, Kupiškio – 5 Lt. Studijos rengėjai paskaičiavo išlaidas vienam namų ūkiui. Jų duomenimis, šiuo metu vienas namų ūkis šiukšlėms tvarkyti vidutiniškai per metus išleidžia 44,05 Lt. Jei projektas nebūtų vykdomas, išlaidos didėtų 76,93 Lt ir siektų 120,98 Lt, o įgyvendinus planus kainos šuolis būtų mažesnis – 31,37 Lt, o namų ūkis už šiukšlių surinkimą mokėtų 75,42 Lt.

„Aš šiukšlinu tau, o tu – man, ir mes visi gyvename šiukšlėse… Ką daryti, kad taip nebūtų?“

Rimantas KIRSTUKAS
AB Rokiškio komunalininkas direktorius

Stodami į ES įsipareigojome tvarkyti atliekas pagal sąjungos reikalavimus. Atėjo laikas pažadus tęsėti. Tai kainuoja pinigus. Naujajam projektui nepritarėme, nes siekiame dalį paramos lėšų pritraukti į Rokiškio rajoną. Tam yra palankios sąlygos: rajonas toliausiai nuo regioninio sąvartyno, mieste įrengta komunalinių atliekų perkrovimo stotis, kurios veikla šiandien neduoda jokio ekonominio efekto. Po diskusijos su Seimo nariais, atsakingais už aplinkosaugą, suvokiau, jog rajono savivaldybė jau nieko nebegali pakeisti.

Almantas BLAŽYS
Rajono meras

Rajono tarybos nariai turi apsispręsti: bioskaidžių atliekų perdirbimo projektą laiminti ar ne. Jį jau nagrinėjome rajono tarybos komitetuose, o posėdyje nutarėme nesvarstyti, nes pristigo informacijos. Šiukšlių verslas – tai aukštasis pilotažas tamsiuose labirintuose. Juose klaidžioja ne tik rajono politikai, bet ir Seimo nariai, ministerijų specialistai. Kol politikai filosofuoja, žmonės šiukšlių atsikrato taip, kaip atsikrato: dažniausia jas išverčia pamiškėse. Prezidentė Dalia Grybauskaitė išreiškė nepasitenkinimą atliekų tvarkymu, todėl Aplinkos ministerija skubiai sukūrė programą, skyrė milžiniškas lėšas jai įgyvendinti. Per rekordiškai trumpą laiką sukurpti projektai turi daug trūkumų.
Nesuvokiama, kodėl investavus solidžią 46 mln. litų sumą didėja atliekų tvarkymo mokesčiai? Kilus ažiotažui, rajono savivaldybei nebereikės iš biudžeto šiam projektui skirti 700 tūkst. litų. Juos centras skolinsis iš banko. Atliekų perdirbimo paslaugos koncentruojamos regiono centre, dėl to toliau nuo jo esantys rajonai patirs nuostolių. Projekte pasigedome alternatyvos: nėra atlikta kuriame nors apskrities rajone galimos atlikti bioskaidžių atliekų tvarkymo paslaugos studija. Rokiškyje net kelios įmonės galėtų tą veiklą vystyti: daugėtų darbo vietų, būtų diegiamos naujos technologijos. Praėjusią savaitę susitikime su Seimo aplinkos arsaugos komiteto nariais pripažinome, jog padarėme klaidą įkurdami monstrus – atliekų tvarkymo regioninius centrus. ES lėšos galėtų atitekti savivaldybėms, kurios tikrai rastų būdus, kaip jas efektyviau panaudoti.

Jonas ŠIMĖNAS
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto
pirmininkas

Aš šiukšlinu tau, o tu – man, ir mes visi gyvename šiukšlėse… Deja, tokia šiandienos realybė. Aplinkos apsaugos komitete ne kartą diskutavome, ką daryti, kad taip nebūtų. Statistikos duomenimis, šalyje bendras atliekų kiekis nuolat didėja. Dar daugiau jų išverčiame į sąvartynus. Racionaliau tvarkyti atliekas sukurta jų tvarkymo koncepcija. Remiamasi trimis principais. Pirmasis jų – subsidiarumo: atliekų tvarkymo artinimas prie žmogaus. Antrasis – darnumas, siekiama suderinti aplinkosaugą, ekonominę naudą ir socialinį priimtinumą. Trečiasis – partnerystės ir atsakomybės pasidalinimo principas, deklaruojantis vieningą visų grandžių – atliekų turėtojų, savivaldybės, regioninių atliekų tvarkymo centrų ir valstybės – veiklą. Koncepcijoje aiškiai išdėstytos įgyvendinimo priemonės, tačiau realybėje jas pasiekti ne taip paprasta. Aišku tik viena: jei neperdirbsime numatyto kiekio atliekų, po 2013-ųjų turėsime mokėti nemažas baudas.
Lankydamasis Panevėžio regione susidariau įspūdį, jog kuo toliau į periferiją, tuo mažiau iniciatyvos: savivaldybės laukia centro sprendimų. Gyventojams, kuriems rūpi rinkliavos už atliekas dydis, patarčiau kuo daugiau atliekų rūšiuoti namuose, tuomet mažėtų šiukšlių tvarkymo kaštai. Beje, žmonėms, nerūšiuojantiems atliekų, siūlyčiau įvesti papildomą – tinginio mokestį: priversti rūšiuoti atliekas galime tik mokestinėmis prievolėmis.

Vaidas PELECKAS
PRATC projekto administratorius

Seimas ir Aplinkos ministerija nusprendė: šiukšlės tvarkomos ir perdirbamos apskričių centruose. Tam rajonų savivaldybės įkūrė regioninius atliekų tvarkymo centrus. Būtent jie yra atsakingi už buities bei verslo įmonių atliekų perdirbimą. Kasmet privalome į sąvartynus išversti mažiau atliekų. Minėtiems centrams suteikta galimybė įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Parengėme projektą, kurį nuodugniai studijavo Panevėžio apskrities savivaldybės. Jų specialistai ir politikai daugiausia priekaištų išsakė dėl atliekų šalinimo kaštų: jie tikėjosi, kad įgyvendinus minėtą projektą kainos mažės. Deja, naujų technologijų diegimas bei didesnio atliekų kiekio perdirbimas nėra pelningas. Jeigu projekto būtų atsisakyta, atliekų tvarkymo kaštai dar daugiau didėtų. Mes nesiglemžiame perdirbti visų atliekų: savivaldybės gali laisvai rinktis, kieno paslaugomis naudotis.

 

Dalia Zibolienė

sostinė

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie