blank
\"Rokiškį skelbiu 2011-ųjų Kalėdų sostine\"

Šiandien – paskutinis “Gimtojo Rokiškio” projekto puslapis apie įžymius ir savo veikla Rokiškį garsinančius žmones: visus metus rašėme apie tuos, kurie širdyje visad išliks rokiškėnai. “Rokiškį skelbiu 2011 metų Kalėdų sostine! Ateinantieji – Kiškio metai, o šio miesto vardo kilmė susijusi su medžioklio Roko sumedžiotu kiškiu”, – užvakar prie miesto eglutės griausmingu balsu paskelbė vyriausiasis Lietuvos Kalėdų Senelis Arvydas Bagdonas.

Užkoduotas menui
Tituluotas svečias – mūsų kraštietis, daugeliui pažįstamas kaip mistinė Kalėdų figūra. “Talentų turiu tiek daug, kad nebežinau, kuris ryškiausias,” – pokalbio pradžioje šmaikštavo A.Bagdonas – dailininkas, grafikas, skulptorius, vitražistas, aktorius, pedagogas ir keturių vaikų tėvas.
Tarpšvenčiu kalbėtis su Lietuvos vyriausiuoju Kalėdų Seneliu- sudėtinga misija. Jam – vizitas po vizito, o tarp jų – kvietimai į tiesiogines radijo, televizijos laidas. Tačiau Rokiškiui kraštietis žadėjo atiduoti ne tik pirmenybę, bet ir visą širdį.
Ar Kalėdų Senelio vaidmuo užkoduotas p. Arvydo gimimu? “Turbūt… Nuo dvylikos metų turiu Dievo dovaną – žemą balsą, o vėliau įgijau ir įspūdingą stotą. Tad beliko visu tuo naudotis”, – juokėsi 32-ąsias Kalėdas pasipuošiantis senelio rūbu p. Arvydas, pats netrukus švęsiantis 53-iąjį gimtadienį.
Jis gimė Joniškio kaime, tuoj pat už Rokiškio miškų urėdijos. Dar besimokydamas dabartinėje Juozo Tumo-Vaižganto vidurinėje mokykloje  Arvydas tapo Kalėdų Seneliu. Tai buvo atsitiktinumas: matematikos mokytoja jo paprašė naujametiniame vakarėlyje vaidinti senelį, mat vaikino žemas balso tembras labai tiko vaidmeniui. Nuo tada ir prasidėjo Kalėdų Senelio epopėja, tapusi p. Bagdono gyvenimo būdu.
Nuo mažens prie menų linkęs bei išraiškingos elgsenos p. Arvydas aktoryste nesusigundė: baigė Dailės akademiją, o šiuo metu dirba sostinės “Jaunystės” klube, kuriame vaikai mokomi dailės subtilybių. Tačiau, anot paties dailininko, pagrindine jo profesija – Kalėdų Senelio tarnystė vaikams. “Tapyba, grafika, vitražai, skulptūra – antroji mano veiklos pusė. Esu surengęs daugiau nei 60 asmeninių ir bendrų su kitais autoriais parodų. Kasmet dalyvauju pleneruose ir labai džiaugiuosi, kai mane kviečiasi gimtasis Rokiškis. Pernai tapiau Rokiškio langinių bei Skemų pensionato pleneruose, Krašto muziejuje surengiau tapybos darbų parodą”, – pašnekovas pasakojo apie savo, dailininko, veiklą. Vieną pirmųjų apdovanojimų už meną jis gavo dar sovietmečiu. Septyniolikmetis iš medžio sukūrė daugybę skulptūrų tema “Gamta ir fantazija”. Prestižinėje parodoje šie darbai buvo įvertinti aukso medaliu. Arvydui patiko skaptuoti abstrakcijas: vėją, Venerą, Kristų ir kitus neapčiuopiamus reiškinius.
Tai, kad šiame įspūdingo stoto žmoguje telpa dešimtys talentų, byloja ir jo vaidmenys filmuose. Tiesa, pagrindinių vaidmenų p. Bagdonas neatliko, to niekada ir nesiekė. Buvo jis plėšikas, senovės karys, net popas. Kartą už didelius pinigus režisieriai p. Arvydą įkalbinėjo vaidinti žiaurų vokiečių karininką, tačiau liepė nusikirpti ilgą barzdą. “Nesutikau, nes iki Kalėdų buvo likę tik du mėnesiai. Argi gali Kalėdų Senelis eiti pas vaikus be barzdos? Tada mane prikalbino kvailo vokiečio vaidmeniui, o barzdą apvyniojo balta drobule”, – iš aktoriaus patirties juokėsi p. Arvydas.

Apie spalvas…
Dailininkas A.Bagdonas  nemėgsta nykių spalvų. “Nesu natūralistas: gražiau, negu sutvėrė Dievas, nutapyti negali niekas. Man patinka chaosas, kuriame yra ne kiekvieno akiai matoma darna. Galėčiau tai pavadinti abstrakčiu realizmu. Mėgstu ryškias spalvas, nes jos atitinka mano vidinę būseną. Juk ryški gali būti ne tik raudona, bet ir juoda ar balta”, – tapybos subtilybes dėstė pašnekovas. Portretus jis tapo pagal užsakymą, nors anksčiau žmones piešė savo malonumui. Peržengus Bagdonų namų slenkstį iš karto atpažinsi, kad juose gyvena meniškos sielos. Vos pravėrus duris akis užklius už Arvydo sukurtų paveikslų, vitražų ir grafikos darbų.
“Žmona Sigutė – gydytoja, tad mes dalinamės pareigomis: ji gydo žmonių fizines kančias, o aš – sielos. Kalėdų Seneliui vaikai išpasakoja slapčiausius dalykus, kurių nedrįsta pasakyti net tėvams. Mažieji yra tarsi mūsų gyvenimo lakmuso popierėlis. Jie prašo ne tik materialių dovanų, bet ir sugrąžinti namus palikusį tėvėlį ar į užsienį uždarbiauti išvykusius tėvus, pagydyti sergančią mamą”, – pasakojo p. Arvydas, dažnai vaikų laiškuose skaitantis jų skaudžius išgyvenimus. Žinodamas mažųjų norus Kalėdų Senelis yra teikęs psichologams bei sociologams pasiūlymų, kaip būtų galima keisti vaikų saugumą užtikrinančius įstatymus.

Apie dovanas ir šeimą
Per šeimos Kalėdas p. Arvydą nuo Kalėdų Senelio pareigų “nušalina” šiuo amatu užsikrėtę vaikai – penkiolikmečiai Milda ir Paulius bei vyriausiasis sūnus Saulius. Dukra groja klavišiniais, Paulius – akordeonu, o filosofijos mokslus baigusio Sauliaus balsas toks pat žemas kaip ir tėvo. Į šį vaidmenį kol kas nepretenduoja sūnus Rimantas, jau įsitvirtinęs Anglijoje.
“Vyriausiasis sūnus šiemet vedė, taigi viliuosi, kad greitai būsiu ne tik Kalėdų, bet ir sūnaus vaikų senelis”, – vylėsi šeimynos pagausėjimo p. Arvydas.
“Mūsų šeimoje pirmieji gimė du sūnūs. Pagalvojome, gėda neturėti dukters. Sulaukėme dvigubo džiaugsmo – gimė porelė. Dabar esame keturi vyrai ir dvi moterys”, – gausia šeimyna didžiavosi pašnekovas.
Bagdonų namuose visi lygūs: reikalai sprendžiami bendrai, o sodyba, kurioje vasarą šeima gyvena, yra valdoma žmonos. “Man taip gražu stebėti, kai ji ravi, ruošia maistą, sodina gėles. Tada man kyla noras tapyti. Žemę kasu aš. Įsmeigiu kastuvą ir matau, kaip sunku jį bus ištraukti: kotas žemėsna sulenda vos ne iki gervelės. Juk sveriu 140 kg!” – iš savosios ūkinės veiklos patirties juokėsi p. Arvydas.
Ko jo sieloje daugiau: dailininko ar Kalėdų Senelio? “Abi veiklos viena kitą papildo, nes abi meniškos. Mėnesį būnu Kalėdų Senelis, o nuo Trijų karalių iki gruodžio pradžios tampu dailininku”, – juokėsi pašnekovas. Tačiau Kalėdų Senelio įvaizdis jį persekioja ir vasarą. Net kolegų ir draugų kompanijos nepamiršta jam priminti šio vaidmens. Tuomet p. Arvydas žemu bosu sugriaudėja: “Sveiki, vaikučiai! Ar laukėt dovanų?” Kolegos jį vadina Kalėdų Seneliu, nes nori dovanėlių. O parodose ar pleneruose net įprasta keistis paveikslais ar dirbiniais. Paklaustas, ar Kalėdų Senelis taip pat gauna dovanų, p. Arvydas ilgai juokėsi. “Senelis dovanas dalija, o pats jas gauna retai. Va, “Gimtasis…” ką tik padovanojo firminių rašiklių, šokolado ir kalendorių. Labai džiaugiuosi, nes turėsiu daug dalykėlių su Rokiškio simboliais”, – šiltų jausmų gimtajam kraštui neslėpė pašnekovas.

Draugų nenusipirksi
Savo talentais turtų nesusikrovęs, nesivaikantis populiarumo televizijų projektuose, p. Bagdonas sako, jog gyvenime svarbiausia daryti tai, kas miela širdžiai. “Vienas kolega man sakė, kad turėdamas tokius talentus galiu būti milijonieriumi. O aš ir esu toks, nes turiu galybę draugų, kurių už jokius pinigus nenusipirksi”, – apie būties prasmę filosofavo pašnekovas.

Apie prezidentavimą
ir žvaigždes
Kodėl jis – populiarus Lietuvos žmogus – niekada nesiveržė į politiką? “Jei būtų pakeistas įstatymas taip, jog rinkimuose turėtų teisę balsuoti vaikai nuo 3 metų, tikrai būčiau išrinktas į Seimą, o gal net ir prezidentu tapčiau”, – juokėsi pašnekovas, nejaučiantis poreikio veržtis į tą sritį, kuri jo sielai neteikia džiaugsmo.
Anot p. Arvydo, pastaraisiais metais priviso tiek įvairiausių “žvaigždžių”, kad net danguje jų mažiau mirga. “Lietuvoje gyvena apie 3 mln. žmonių, o kai pažiūri televiziją, vos ne trečdalis jų – įvairaus kalibro “žvaigždutės”. Tarp tokių šviesti tikrai nesirengiu”, – šmaikštavo vyriausiojo Lietuvos Kalėdų Senelio titulą pelnytai užsitarnavęs A.Bagdonas.
Kol kas jis niekam neketina perleisti šių pareigų. Šioms Kalėdoms pas vieną mūsų rajono siuvėją  pasisiūdino brangų ir labai įspūdingą avikailių rūbą. Už jo unikalumą p. Bagdonas apdovanotas Lietuvos liaudies kultūros centro ir VšĮ Kalėdų Senelio pašto konkurse lietuviškojo Kalėdų Senelio įvaizdžiui sukurti. “Raudoni senelio rūbai – importuota idėja. Mano kailiniai, kostiumas ir visi kiti atributai – tautiški, autentiškų motyvų, medžiagų bei spalvų. Kailinių turiu visą kolekciją ir nė vienų niekada neparduosiu”, – šypsojosi daugiau nei tris dešimtmečius per Kalėdas mažiesiems šventę nešantis ir šio amato patirtį savo vaikams įskiepijęs Arvydas.
“Kai manęs paklausia, ar tik ne iš Laplandijos aš, išdidžiai prisistatau, kad gimiau ir užaugau Rokiškyje. Tokios gražios ir mielos vietos, koks yra Rokiškis, niekur kitur nerasi”, – šiltų jausmų savo gimtajam kraštui neslėpė Arvydas Bagdonas. O ir gražiausių linkėjimų ateinančių Naujųjų metų proga rokiškėnams jis negailėjo.

 

Aldona Minkevičienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: