Politinė reklama
Pokalbis su save iškėlusiu kandidatu į Seimo narius Rokiškio vienmandatėje apygardoje Viktoru JENCIUMI.
– Koks, Jūsų nuomone, turėtų būti žurnalistas?
– Turint galvoje tai, kad maždaug du šimtmečius lietuvių tautos interesų niekas negynė – neturėjome savo valstybės ir buvome tai Rusijos, tai lenkų įtakoje – pirmasis ir svarbiausias reikalavimas žurnalistui, ypač lietuviškos spaudos atstovui, – pilietiškumas. Būkime atviri ir pripažinkime, kad mūsų valstybės pilietinę sąmonę XIX-XX a. formavo svetimi. Gal todėl XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje vis dar nesugebame įvertinti įvairių tarptautinių organizacijų skverbimosi į Lietuvą grėsmės.
– Kokio laikotarpio žiniasklaida Jums patiko labiausiai?
– Esu susipažinęs su Lietuvoje spausdintais leidiniais ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų kalbomis. Beje, Lietuvoje būta leidinių vokiečių, baltarusių, žydų kalbomis. Akivaizdu, kad sovietinė žiniasklaida kentė cenzūrą, ji buvo nukreipta viena kryptimi. Caro politika buvo liberalesnė ir leido formuotis Lietuvos valstybinei sąmonei. Keista, kad 1918-ųjų Nepriklausomybės Akto signatarų Aleksandro Stulginskio, Petro Klimo prisiminimus, neabejotinai perėjusius sovietinę cenzūrą, cituoja žiniasklaida. Ypač žurnalistai mėgsta cituoti P.Klimo atsiminimus: juose – daug sovietinio “Šluotos” humoro. Tarpukariu spausdintuose jo straipsniuose to nerastume.
– Ar esate pasilikęs bent vieną kurio nors laikraščio iškarpą (neskaitant savo rašinių)?
– Be abejo, esu. Turiu visus “Vorutos” rinkinius nuo 1992-ųjų iki šios dienos. Turiu gausybę tarpukario Lietuvos ir caro laikų laikraščių kopijų: citatų man prireikia rašant straipsnius. Nesu fenomenalios atminties, todėl vien perskaityti neužtenka. Pasilikau ir “Bernardinuose” spausdintą Gintaro Dručkaus straipsnį apie sentikio Gurijaus Kateščenko Obeliuose pastatytą paminklą 1941 metų sukilėliams prieš bolševizmą, ir “Gimtojo Rokiškio” publikacijas apie tą paminklą. Sutikime, keista, kad šiandien jis nėra atstatytas, o juk skirtas Lietuvos tautų kovai su bolševizmu.
Neseniai Rokiškio jaunosios kartos atstovė man didžiuodamasi pasakojo apie tai, kad senojo Rokiškio dvaro teritorijoje buvo rastas koklis su kunigaikščių Krošinskių herbu. Vadinasi, jaunimas nėra abejingas istorijai, Lietuvai. Tik ar mes visi, taip pat ir spauda, viską padarėme, kad mūsų vaikai didžiuotųsi savo valstybe? Tėvynės trauka nuo amžių buvo begalinė, tremtiniai iš Sibiro veržėsi namo, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnaus Vaidoto palikuoniai kunigaikščiai Krošinskiai, Rusijai užėmus Smolenską, persikėlė gyventi į Rokiškio dvarą ir dalis jų amžinojo poilsio atgulė čia, bažnyčios rūsiuose. Ar įamžintas jų atminimas Rokiškyje?.. Tai kurkime visi kartu savo Lietuvą, sujungdami joje atminimą apie kunigaikščius, signatarus, savanorius, partizanus – visus tuos, kurie kovojo už jos laisvę. Reikia daryti viską, kad joje visiems gyventi būtų gera, kad niekas neišdrįstų niekam pasakyti: “Nepatinka, nedirbk, gatvėje – šimtai laukia.”
– Ko pasigendate laikraščiuose – nacionaliniuose ir rajono?
– Nacionaliniuose laikraščiuose pasigendu pilietiškumo. “Lietuvos ryto” neprenumeruoju, nes smurto propagavimas jame man nėra priimtinas. Prenumeruoju “Lietuvos aidą”, jame gausu pilietinę poziciją išsakančių autorių.
Rajono laikraštis atspindi rajono kasdienybę, jame vis daugėja straipsnių, formuojančių jaunosios kartos pilietinę poziciją.
Manau, kad iš Pšezdzieckių konfiskuotame ir jiems negrąžintame dvare švenčiant Algirdo Mykolo Brazausko, kuriam buvo pavaldi KGB, 80 metų jubiliejų, “Gimtasis Rokiškis” objektyviai nušvies Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus veiklą.
– Dažnai rašote “Vorutai”. Kodėl savo rašinių taip ilgai nespausdinote “Gimtajame Rokiškyje”?
– Savo straipsnius spausdinu ne tik “Vorutoje”, “Lietuvos aide”, bet ir “Varpuose”, “Lietuvos bajore”, “Laisvame laikraštyje”, žurnale “Lietuva-Čekija”. Paprastai mane kviečia publikuotis vienas ar kitas laikraštis. JAV anglų kalba einantys lietuvių laikraščiai publikuoja mano straipsnių vertimus. Mielai pasinaudosiu ir Jūsų siūlymu.
– Ar tikite, kad spauda gali išspręsti problemą?
– Spauda gali padėti spręsti daugelį problemų, nes viešumas yra galinga jėga. Manau, kad žiniasklaida, svariai prisidėdama prie pilietinės visuomenės formavimo, galės tai padaryti.
– Jūsų nuomone, kas – laikraštis ar valdžia – privalo skatinti žmones dalyvauti rinkimuose?
– Rinkimus organizuoja demokratinės valdžios institucijos, tačiau dalyvavimas rinkimuose nėra prievartinis. Visais laikais valdžia – tai tam tikros prievartos institucija, ir, jeigu valdžia ragina, vadinasi, ji taiko vienokią ar kitokią prievartą, o tai prasilenkia su demokratija. Demokratinėje visuomenėje piliečiai dalyvauja rinkimuose neraginami. Pilietinės visuomenės formavimo našta tenka ne tik mokykloms, bet ir žiniasklaidai. Vadinasi, žiniasklaida taip pat atsakinga už piliečių aktyvumą rinkimuose.
– Kokį prognozuojate rokiškėnų aktyvumą artėjančiuose Seimo rinkimuose?
– Linkęs manyti, kad jis bus didesnis nei praėjusiųjų, nes Rokiškio rajono spauda pradėjo aktyviau formuoti pilietinę kraštiečių sąmonę.
Politinė reklama bus apmokėta iš išsikėlusio Rokiškio rinkimų apygardoje Nr. 50 kandidato į LR Seimo narius Viktoro Jenciaus rinkimų sąskaitos. Užs. 21
Kalbėjosi Rita BRIEDIENĖ