blank

„Gimtasis Rokiškis“ šiais metais rengė projektinius puslapius, kuriuose buvo rašoma išskirtinai apie jaunus žmones.

Vietos juose radome jauniems talentams –  dailininkams, muzikantams, aktoriams, režisieriams, taip pat architektams, lėktuvų pilotams, tiksliųjų mokslų fanams, būsimiems politikams, sociologams, matematikams – Rokiškyje gyvenantiems, užsienio universitetuose mokslus kremtantiems, Lietuvos didmiesčiuose karjerą darantiems kraštiečiams.

Aprašėme ir geriausiai egzaminus išlaikiusius mūsų rajono gimnazistus. Kalbėjome ne tik apie asmenybes, bet ir apie jaunimo visuomenines organizacijas, jų mūsų rajone – ne viena. Liko vietos ir ypač svarbiai moksleiviams profesijos pasirinkimo temai, ir jaunimo politikai, problemoms, kurių viena opiausių – nedarbas.

Šiame baigiamajame projekto „Plius minus 18“ puslapyje apibendrindami metų darbą  pašnekovų klausėme, ar regioniniams laikraščiams svarbu rašyti apie jaunimą? Atsakymas vienareikšmiškas – „taip“. Ne vienam pirmieji sakiniai apie pasiekimus rajono laikraštyje – savotiška paskata ir tramplinas eiti toliau.

„Gimtasis Rokiškis“ apie jaunus žmones rašo nuolat, tai nebuvo vien projekto inspiruota temų apie jaunus žmones gausa. Pavarčius senesnius mūsų komplektus akivaizdu – švietimas, jauni žmonės, studentai, moksleiviai, jų laimėjimai ir problemos niekada nestokoja spaudos dėmesio, o su jaunais žmonėmis dirbantys rokiškėnai, mokytojai visuomet žino, kad į redakciją  gali paskambinti ir pasiūlyti parašyti „apie labai gabų, neeilinį, talentingą, išvažiavusį studijuoti svetur, bet grįžusį ir dirbantį savam kraštui“ ir panašiai. Visuomet paisome skaitytojų nuomonės ir esame jiems dėkingi, kad pastebi šalia esančius, padeda žurnalistams juos prakalbinti, atskleisti ir parodyti didesnei auditorijai. 

Regioninė spauda yra šalia jauno žmogaus 

Birutė BAGDONIENĖ

Rokiškio rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų sąjungos „Apvalus stalas“ prezidentė 

Būtinai. Remiantis statistikos duomenimis, daug jaunų žmonių dalyvauja aktyvioje veikloje, tačiau praktiškai to tikrai nėra, tad jaunimas apie įvairią bendraamžių veiklą beveik nieko nežino. Dauguma Rokiškio jaunuolių netgi nepasakytų, kokios veikia jaunimo organizacijos, neturi jokio supratimo, kur jie patys gali dalyvauti ir veikti. Ką jau kalbėti apie tai, kad pasvarstytų apie jaunimo galimybę daryti įtaką įstatymų leidėjams, sprendimų priėmėjams. Taip pat galiu pasakyti, kad labai mažai kas žino  ir apie gerąją praktiką, taip pat apie tai, kad patys galėtų papildomai  mokytis, tobulėti.

Taip, internete visko daug. Tačiau moksleiviai negeba iš tos gausybės atsirinkti to, kas svarbu. Kai laikraštyje aprašomas jų bendraamžis, tas, kurį pažįsta, kuris galbūt šalia gyvena, jaunimą veikia nepalyginamai geriau nei internetinė informacija. Esmė yra tai, kad regioninė spauda yra šalia jauno žmogaus. O į respublikinę spaudą, kad ir ką jauni žmonės bedarytų ar būtų pasiekę, prasimušti sunku.

Internetinėje erdvėje  jauni žmonės irgi vargu ar ieškos informacijos, ką veikia jaunimo organizacijos. Mano galva, regioninės spaudos viena misijų ir  yra pastebėti geruosius pavyzdžius, iškelti gražius darbus, nes negatyvo jau ir taip yra per akis. Todėl aš ypač džiaugiuosi, kad „Gimtasis…“ aprašo jaunus iš Rokiškio kilusius žmones, kurie nemažai pasiekė. Pavyzdžiai skatina į juos lygiuotis. Ypač kai parašomos ir priežastys, kodėl jie pasiekė, kodėl tie jauni žmonės būtent tokie. Mes neberodom jauniems žmonėms gerų pavyzdžių, o kai to nedarom, tai viskas ir murkdosi purve. 

Žiniasklaida gali išskleisti pozityvų jaunų žmonių įvaizdį 

Monika STANKEVIČIŪTĖ

Kraštietė, Nacionalinio socialinės integracijos instituto programų vadovė 

Žiniasklaida, mano požiūriu, yra vienas pagrindinių įrankių, padedančių žmonėms komunikuoti šiuolaikinėje visuomenėje. Tokiu būdu žurnalistikos laukas tiesiogiai prisideda prie nuostatų formavimo tam tikrų grupių atžvilgiu. Šiuo atveju regioninė žiniasklaida užima itin svarbų vaidmenį. Nes ji turi galimybę „nuskaidrinti“ bendruomenėje vyraujančias apkalbas, pateikiant faktais grįstą informaciją ir padedant formuoti pozityvų tam tikrų įvykių ar asmenų įvaizdį.

Kalbėti apie jaunus žmones regioninėje žiniasklaidoje yra svarbu dėl kelių esminių priežasčių.

Visų pirma, jauni žmonės yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių – neretai teigiama, kad mums trūksta pilietiškumo, esame pasyvūs ir abejingi, kalbama apie jaunimo grupuotes, gaujas, vykdančias nusikaltimus. Žinoma, tokių dalykų pasitaiko, tačiau šiuo atveju galima sakyti „šaukštas deguto statinę medaus sugadina“. Žiniasklaida gali padėti kuriant palankų veržlių, aktyvių, visuomenėje ir socialinę, ir ekonominę vertę kuriančių jaunų žmonių įvaizdį. Ypač tai svarbu mažose bendruomenėse. Ten, kur neigiamos nuostatos gali lemti labai daug, o regioninė žiniasklaida gali išskleisti pozityvų jaunų žmonių įvaizdį.

Kitas svarbus aspektas, su kuriuo susidūrė bene kiekvienas aktyviai veikiantis ar anksčiau rajone veikęs jaunas žmogus, –  daugybė žmonių nesuprato, ką mes veikėme ar iki šiol veikiame. Pažiūrėkime į tuos jaunus žmones dabar –  skirtingų organizacijų vadovai, lyderiai, sėkmingai augantys verslo organizacijose ar patys  turintys savo verslus. Taip pat aktoriai, kuriantys ateities Lietuvos kultūrą, jauni žmonės, realizuojantys save visuomeninėse organizacijose. Visiems mums tam tikru metu reikėjo bendruomenės palaikymo ir supratimo. Supratimo apie tai,  ką mes veikėme, ko siekėme, kad esame nesavanaudiški, norime kurti daug ir gražių dalykų. Ir mūsų bendruomenei, ir ateities Lietuvai. Regioninė žiniasklaida daug prisidėjo, kad iš arti su mumis susipažintų kiekvienas laikraščio skaitytojas, kad mūsų veikla būtų matoma.

Ir paskutinis, tačiau mano požiūriu ne ką mažiau svarbus argumentas, – Rokiškio miestas siekia būti patrauklus jaunoms šeimoms. Jaunos šeimos taip pat, nepamirškime, yra jauni žmonės. Todėl svarbu kurti ne tik palankią ekonominę, bet ir socialinę aplinką. Svarbu kalbėti apie į rajoną grįžusių jaunų žmonių sėkmės istorijas, pokyčius, kuriuos jie kuria rajone. Svarbu žiniasklaidoje reprezentuoti tai, kad jaunos šeimos čia, Rokiškyje, gali kurti savo sėkmingą ateitį. 

Jaunam žmogui tai gali tapti savotišku tramplinu 

Mantas ZAKARKA

Kraštietis, LiJOT prezidentas 

Vienareikšmiškai regioninė spauda turi rašyti apie jaunimą, daugiau pasiekusius kraštiečius ir pan. Man atrodo, tai labai panašu, jei klaustumėte, ar nacionalinė spauda turi rašyti apie išvykusius lietuvius. Juk tai yra galimybė regionui parodyti, ką jis užaugino.

Yra daugybė įdomių jaunų žmonių verslo, kultūros, sporto srityse, jie tikrai gali duoti naudos. Net pradėti specialūs projektai, kurių esmė – žmonės savo miestui turi atiduoti tą duoklę.

Visoje Lietuvoje yra 617 tūkst. jaunų žmonių nuo 14 iki 29 metų, dar jei pridėtume vaikus – trečdalis visuomenės. Objektyvi žiniasklaida rašo apie visas visuomenės grupes. Tai yra ir galimybė kitiems sužinoti, ką veikia jauni žmonės. Kitaip prarandam labai didelę auditorijos dalį. Jeigu laikraštis rašys vien apie vyresnius žmones, joks jaunuolis jo nepirks, tiesiog nebus dėl ko tai daryti. Pagaliau parašymas apie jį regioninėje spaudoje jaunam žmogui gali tapti savotišku tramplinu. Respublikinė spauda to nerašys, ji orientuojasi į kitokio lygmens jaunų žmonių pasiekimus. 

Paskata siekti tikslų ir svajonių. Tai būtina. Ir įmanoma

Agnė SIRGĖDAITĖ

Kraštietė aktorė                 

Šiuolaikinė visuomenė dažnai domisi tik nesėkmėmis: kas kažko nepadarė, kas kam nepasisekė, kas kažką apšmeižė. Lietuva ir ypač mažesnieji regionai yra įklimpę į apkalbų ir žmonių žeminimo liūną. Manau, galėtų būti kitaip.

Retai kada mokam pasidžiaugti kito sėkme, suprasti ir palaikyti šalia esantį. Ypač jauną žmogų. Tikriausiai pradedam užmiršti seną gerą posakį: „Vaikai – mūsų ateitis.“ O ta ateitis kasmet vis įdomesnė, turinti naujų tikslų, darbų, pasiekimų.

Interviu laikraščiams ar žurnalams nėra savęs demonstravimas, savo nuomonės kišimas. Dažnai tai tampa įkvėpimu, paskata siekti tikslų ir svajonių. Tai būtina. Ir įmanoma. Juk mes tiek daug kalbam, skaitom įžymybių istorijas, jomis žavimės. Dažnas, jų įkvėptas, pradeda naują gyvenimo kelią. Tačiau kartais užmirštam pamatyti šalia savęs esantį ir juo pasidžiaugti. Gera suprasti, kad jis įkvepia kur kas labiau negu vadinamosios „žvaigždės“.

O galų gale, ir tam jaunam žmogeliukui, apie kurį kažkada kažkas parašo, tai didžiulis paskatinimas eiti pirmyn ir nedvejoti dėl to, ką daro. Pati puikiai prisimenu, kaip mes su Justino Krisiūno aktoriukų trupe, dar tik įkūrę savo teatrą Rokiškyje, džiaugdavomės kiekvienu sakiniu, kurį apie mus parašydavo spauda. Tikriausiai giliai širdy kiekvienas suprasdavome, kad kartu su tais sakiniais didėja ir pasitikėjimas savimi, ir atsakomybė ruošiant naujus spektaklius mūsų krašto publikai.

Mes tikėjom, kad mažam mieste jaunimas gali sukurti stebuklus. Ir po poros metų į Jaunimo teatro aktorių atrankas veržte veržėsi įvairaus amžiaus vaikai. Vadinasi, pavyko. Vadinasi, daugelį jaunų žmonių sudomino ne „siemkių“ gliaudymas ant suoliuko, o Jaunimo teatro veikla. Spauda prie to irgi prisidėjo.

Tikiu, kad  įkvepiančių bei įdomių jaunų žmonių Rokiškyje ir dabar yra daug. Neabejoju, kad jie turi  ką pasakyti. Gaila, ne visi pasisako, ne visi išgirstami. Vieni prisibijo patyčių už savo nuomonės reiškimą, kiti galvoja, kad jie dar per mažai patyrę apie kažką kalbėti, treti nedrąsūs. Kažkas turi prisiimti atsakomybę juos prakalbinti, išgirsti, o ne tildyti.

O esmė tikriausiai paprasta: privalome išmokti pamilti ir džiaugtis vieni kitais, tikėti, palaikyti. Ne vyresnieji moko jaunesniuosius, kaip reikia gyventi. Mes vieni kitus galim išmokyti daug svarbių dalykų nepaisant amžiaus.

Mylėkim, tikėkim ir girdėkim.

 

 

Reda Milaknienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: