Agnė RAŠČIŪTĖ
Agnė RAŠČIŪTĖ
Prie Dirdų

„Viešas kalbėjimas – lyg globalus spektaklis“, – sako vienas „Gimtojo…“ pašnekovų. Didžiulis informacijos srautas, tekstai, neišsenkanti kalbų lavina. Be to, įtampų ir grėsmių kupinas laikas… Kaip atsirinkti tarp tiesos ir melo, kaip nesileisti, kad darytų įtaką ir formuotų kažkam kitam naudingą nuomonę?

Su pašnekovais kalbėjomės apie propagandą ir jos poveikį šiandien…

Sunku būti žmogumi, tiesa?

Agnė RAŠČIŪTĖ

Studentė, būsima žurnalistė

Žinoma, kad esu veikiama propagandos. Kiekviena socialinė reklama –  baltosios propagandos pavyzdys, o joms aš dažnai nelieku abejinga. Galima sakyti, kai aukoju „Maisto bankui“, esu paveikta propagandos. Žinoma, šis žodis visuomenėje turi tik neigiamą konotaciją, tačiau propaganda ne visada yra neigiamas dalykas. Kaip ir gyvenime, niekada nebūna tik juoda arba balta. Viskas priklauso nuo to, kas ir kaip naudoja propagandos metodus. Tačiau aš visada stengiuosi ir visus skatinu mokytis ir kritiškai mąstyti. Labai lengva nusimesti atsakomybę nuo savo pečių ir sakyti: aš nekaltas, aš buvau apkvailintas; esu tik sraigtelis didelės sistemos dalyje ir t. t. Ne, deja, bet ne! Mes esame atsakingi už savo veiksmus ir už tai, kiek daug leidžiamės būti kvailinami. Ir, tiesą sakant, į klausimą, ar aš jaučiuosi veikiama propagandos, ar ji man daro įtaką, galiu atsakyti „taip“ tik dėl to, kad žinau, kas yra propaganda ir kokios dažniausios jos technikos. Tačiau jei aš užsimerkčiau, niekada neatskirčiau, kas tikra, kas ne: kurie mano veiksmai yra tikrai mano, o kurie nulemti propagandos. Bet ar visada viską kvestionuoti ir viskuo abejoti? Tai irgi gali apsunkinti gyvenimą. Sunku būti žmogumi, tiesa? Aš manau, kad žinoti ir suprasti, jog daug ko nežinai, yra pagrindinė amunicija prieš propagandą. Juk sunku kovoti su tuo, ko nematai ar nesupranti. 

Iliustruoja naujausi pavyzdžiai

Arūnas AUGUTIS

Dailininkas, dailės mokytojas

Aš propagandos veikimo nejaučiu ir niekada nejausiu, nes kiekvieną aktualią naujieną, ateinančią iš lietuviškos žiniasklaidos, esu pripratęs patikrinti keliuose alternatyviuose interneto arba TV šaltiniuose. Manau, operatyviausią ir objektyviausią informaciją apie tarptautinius įvykius galima rasti BBC, „Euronews“, CNN. Apie tai, kas iš tikrųjų vyksta Rusijoje, Ukrainoje ir Sirijoje, galima sužinoti rusiškuose TV kanaluose „Dožd“ ir RTVi. Jau maždaug 5 metai, kai visiškai nežiūriu Rusijos valstybinių kanalų laidų ir net filmų, nes to, kas rodoma, ne tik nepavadinsi objektyvia informacija, bet dar dažniau tai visiškai atviras melas, nesantaikos tarp tautų kurstymas ir didžiavalstybinės ambicijos. Labai dažnai svarbios, tačiau nepatogios Rusijos valdžiai žinios paprasčiausiai nutylimos. Taip yra todėl, kad Rusijos laikraščiai, radijas ir TV kanalai užgrobti arba kontroliuojami valstybės, šioje šalyje žiniasklaida nėra ketvirtoji valdžia. Naujausi pavyzdžiai puikiai iliustruoja tai. Jau antra savaitė prieš naujus nepakeliamus mokesčius streikuoja šimtai tūkstančių Rusijos tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojų –  apie tai federaliniuose televizijos kanaluose nėra nė vieno žodžio. Nė užuominos ir apie patį naujausią skandalą, vadinamąjį „čaikageitą“, kur vieno iš rusiškos opozicijos lyderių A. Navalno sukurtame filme (kas nori, gali jį pažiūrėti https://fbk.info/blog/post/129/) pateikiama medžiaga apie Rusijos generalinio prokuroro Jurijaus Čaikos sūnelių per nusikalstamą veiką susikrautus turtus, ryšius su kriminaliniu pasauliu ir viso to skandalingą prokuratūros dangstymą bei dalyvavimą nusikaltimuose.

Jaunų žmonių žvilgsniai krypsta už Lietuvos ribų

Erikas GAIGALAS

Istorijos mokytojas

Dėl propagandos: kaip sakė nacių propagandos ministras J. Gebelsas, šimtą kartų pakartotas melas laikui bėgant tampa tiesa…

Kiek valdžia bekartotų, kad mūsų gyvenimas gerėja, plika akimi pamatyti tai gana sunku. Gal jis ir gerėja kažkur Lietuvoje ir kažkam, bet toli gražu ne visiems. O gal mes, paskendę nūdienos darbuose, tiesiog to nematome, nepastebime? Netgi tie žmonės, kurie ilgesnį laiką nebuvo Lietuvoje, kažkokių geresnio gyvenimo požymių pas mus pasigenda. Ypač užėję į parduotuves ir pamatę mūsų „gerėjančio“ gyvenimo kainas… Man tenka daug bendrauti su jaunais žmonėmis: jų žvilgsniai krypsta už Lietuvos ribų. Taigi, tokia propaganda, kuri neturi jokio realaus pagrindo, tikrai neveikia.

Kas kita, jeigu kalbėsime apie propaguojamą karo grėsmę. Panašu, kad šiuolaikinis pasaulis tarsi jo… pasiilgo. Beveik kiekvieną dieną girdim ir matom: pirkti ginklus, šauktinių kariuomenė, Rusijos agresija. Tai veikia, tarsi sugrąžina į Šaltojo karo epochą, kada irgi buvo aiškinama, jog tuoj mus puls Amerika, reikia ruoštis. Dabar gali pulti Rusija –  irgi reikia ruoštis, o dar prisiminkim istorinę praeitį… Jeigu nėra kitos alternatyvios pozicijos, tik ši viena, aišku, kad tai visuomenę veikia.

Tik suabejok ir prarasi

Eligijus DAUGNORA

Aktorius, režisierius, lituanistas

Nebrandžiuoju savo asmenybės laikotarpiu buvau absoliučiai neatsparus bet kokiai propagandai ir tikėjau kiekvienu viešu žodžiu.

Bet paskui pamėgau viską analizuoti. O kas pasakė? Kada pasakė? Ko tuo pasakymu siekia? Ir tai padeda susivokti.

Visas viešas kalbėjimas yra kaip globalus spektaklis. Tik spektaklyje dažniausiai viskas labai paprasta. Jeigu keikiasi, tai blogietis ir juo negalima tikėti. O gyvenime blogiečiai gerokai labiau užsimaskavę ir net priešingai – stengiasi nesikeikti, kalbėti labai lipšniai. Ir tą jų blogietiškumą sunku, bet būtina kuo greičiau pastebėti. Užtat viską, kas viešumoje pernelyg gražiai skamba, glosto ausį, reikia vertinti labai atsargiai.

Propaganda – kaip reklama. Tik suabejok ir prarasi. Pinigus, ramybę ar šiaip skaidrų pasaulio suvokimą.

Ar mokame atsirinkti, kas teisinga, o kas ne?

Tadas BARAUSKAS

Mero patarėjas

Jei kalbame apie politinę propagandą, o ne reklamą, aišku, propagandos pilna visa žiniasklaida – portalai, televizijos, laikraščiai. Kartais įdomu skaityti apie tą patį įvykį keliuose informacijos šaltiniuose, nes pateikiama visiškai priešinga informacija. Stengiuosi apie rūpimą dalyką susirinkti kuo daugiau žinių iš kelių šaltinių, ypač naudinga informacija iš užsienio. 

Pati propaganda kartais pateikiama bukai, neskaniai, o kartais – labai apgalvotai. Manau, visus žmones – vienus daugiau, kitus mažiau – veikia pateikiama informacija. Tik kyla klausimas, kiek mes esame atsparūs, ar mokame atsirinkti, kas teisinga, o kas ne?

Nei dabar, nei kada nors…

Loreta GROCHAUSKIENĖ

Rokiškio pagrindinės mokyklos direktorė

Į šį klausimą galėčiau atsakyti vienu žodžiu – ne. Kiekvieną dieną žiūriu žinias, domiuosi, kas vyksta Lietuvoje, pasaulyje, skaitau naujienas informaciniuose žinių portaluose internete, bet tikrai nesijaučiu jokios  propagandos veikiama. Nei dabar, nei kada nors. Galbūt todėl, kad esu įpratusi analizuoti įvykius ir turėti savo požiūrį bei nuomonę. Jeigu ir yra vykdoma propaganda bet kokiu klausimu, manęs tai neveikia, aš jos paprasčiausiai nepastebiu. 

Amžina priešprieša?

Aurimas ŠIRVYS

Kraštietis architektas

Žmonės, turintys kritinį mąstymą, nėra veikiami propagandos. Aš toks ir jaučiuosi. O geopolitinė situacija nuo Haushoferio laikų mažai pasikeitė. Kontinentinių valstybių autokratija ir jūros valstybių demokratija buvo ir, matyt, bus amžinoje priešpriešoje.

Kai kurios situacijos pernelyg sureikšmintos

Diana GIEDRIKIENĖ

Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Nesu veikiama jokios propagandos. Skaitau įvairius šaltinius, analizuoju situaciją ir darau išvadas.

Esant dideliems informacijos srautams, svarbiausia atskirti, kas yra tikra, o kas – išpūstas burbulas. Šiandien kai kurios situacijos yra pernelyg sureikšmintos.

Reda Milaknienė

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie