Žemietis architektas Petras Stankevičius
Žemietis architektas Petras Stankevičius

Artėjant Vėlinėms tinkamas metas temai apie žemės lopinėlį, vadinamą amžinąja poilsio vieta. Ir apie naujovę, gretinančią Obelių miestą su Klaipėda, Vilniumi ir Kaunu: akmenų tvoroje, juosiančioje Obelių kapinaites, įrengtas vienintelis rajone ir ketvirtasis šalyje kolumbariumas. 

Arčiausiai vartų
Idėja įrengti kolumbariumą (urnų su mirusiojo palaikais laikymo vietą – aut. past.) mūsų kraštiečiui, architektui Petrui Stankevičiui kilo prieš trejus  metus, kai jis Obelių miesto kapinėse projektavo ir statė paminklą „Obelių mokytojams atminti“. Kolumbariumo idėjos autorius, įgyvendinęs sumanymą praėjusiais metais, minėtose kapinėse pirmasis pasirinko Amžinojo poilsio vietą sau ir savo šeimai.

Vietinių gyventojų pasakojimu, žmonės, atvykę į kapines, domisi palei kapinių tvorą pastatytu neįprastu paminklu? Ant juodo akmens plokštės, prigludusios prie tvoros sienos, iškaltos pavardės, gimimo metai. Kapsulė su mirusiojo pelenais bus įdėta į grindinio ertmę, po akmens plokšte.  Architektas, suprojektavęs kolumbariumą, siūlo keletą įamžinimo įrašų variantų: nuo įprastų duomenų apie velionį, plokštėje iškaltų portretų ar kitų meninių simbolių iki šeimyninės kapavietės „medžio“.
Obelių seniūno pavaduotoja Aldona Žėkienė sakė, jog kol kas vietiniai nesusigundė nauja laidojimo tradicija. „Žmonės įpratę laidoti artimuosius kapavietėse. Kol Lietuvoje nėra krematoriumo, nėra būtinybės turėti kolumbariumą. Žinau, jog Kėdainiuose greitai pradės veikti krematoriumas, todėl laidojimo tradicijos gali greitai pasikeisti“, – spėliojo p. Žėkienė. Ji – tradicinio laidojimo šalininkė. „Nenorėčiau po mirties būti sudeginta. Suprantu, jog kūnas skausmo nejaučia, tačiau vis tiek baisu apie tai galvoti. Juk kai kepi negyvą žuvį, matai, kaip ji nuo karščio riečiasi ir net šokinėja. Norėčiau, kad artimieji ateitų prie mano kapo, o ne prie urnos“, – sakė seniūno pavaduotoja.

Vietos – kelioms dešimtims
Architektas P.Stankevičius teigia, jog šalyje mažėja laidojimo vietų, todėl kolumbariumai sušvelnintų šią problemą. „Obeliuose suprojektuota kolumbariumo sienutė neišspręs kapinių žemės stygiaus problemos, tačiau pirmam eksperimentui ši idėja tinkama,“ – pasirinkimą gimtajame krašte įrengti kolumbariumą grindė  architektas. Nuo centrinio įėjimo į kapines iki žuvusių karių kapavietės – 43 m akmeninės tvoros, prie kurios gali būti palaidotos 60-70 urnos su kremuotais žmonių palaikais.
Anot p. Stankevičiaus, ši Obelių kapinių sienutė – tarpinis variantas tarp įprastos kapavietės ir tikrojo kolumbariumo.

Krematoriumas
Šią vasarą Kėdainių pramoniniame parke pradėtos pirmojo Lietuvoje krematoriumo statybos. Pagal projektą šios statybos turėtų būti baigtos dar rudenį. Būsimasis Ritualinių paslaugų centras neteiks šarvojimo ar laidojimo paslaugų: čia bus įrengtos dvi salės, kuriose prieš palaikų kremavimą  bus galima atsisveikinti su velioniu, taip pat pagalbinės šaldymo įrangos patalpos, tinkamos palaikams laikyti.
Iš pradžių numatyta paleisti vieną kremavimo liniją, kurioje per metus planuojama atlikti 4 tūkst. kremavimų. Manoma, jog iš pradžių ji patenkins mūsų šalies poreikius. Įgyvendinus 8 mln. litų vertės pirmąjį projekto etapą, rengiamasi investuoti ir į antrąją, 3,5 mln. litų vertės liniją.
Kolumbariumas –  neatsiejama krematoriumo dalis, todėl šalies miestai svarsto galimybes rengti projektus, pagal kuriuos kapinių erdvės bus panaudotos kolumbariumams įrengti. Dažniausia jie statomi prie krematoriumų ir kapinėse. Lietuvoje kolumbariumai veikia Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

 

Aldona Minkevičienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: