Kaimo žmonės su nostalgija prisimena: naujutėlaičiuose kolūkio kultūros namuose linksmindavosi jaunimas, žemdirbio sielą po savaitės darbų gaivindavo estrados dainininkai, trepsėdavo savos kapelos, šėlo smagios šventės. Dabar mažesnių kaimų kultūros centrus puošia didelės spynos…
Trys traukos taškai
Pasak kultūros darbuotojų, šiandienos kaimų ir bažnytkaimių gyventojams traukos taškai belikę bažnyčia, kultūros namai ir biblioteka. Apie tai, kokią svarbią vietą kultūros centrai užima kaimo žmonių gyvenime, liudija faktas: dauguma kaimo bendruomenių vadovų – arba bibliotekininkai, arba kultūros darbuotojai. Kartais jiems tenka prisiimti ir šiai profesijai nebūdingas pareigas: antai Lukštuose kultūros centro administratorė Gražina Dapkuvienė kelintus metus dalina Europos Sąjungos paramą maisto produktais. Ji pareigų nesikrato: kas geriau, jei ne kultūros darbuotojas, žino vietos žmonių vargus ir bėdas.
Tarp iniciatyvos ir abejingumo
„Prisimenu vieno pagyvenusio lukštiečio pasakojimą. Kai pokario metais į kaimą atvažiuodavo kinas, žmonės dalgius ir grėblius mesdavo, bėgdavo jo žiūrėti. Tokia retenybė buvo! Kad tik taip su kultūra kaime nenutiktų“, – svarstė G.Dapkuvienė. Pasak pašnekovės, išjudinti kaimo žmogų nelengva: depresija dėl nedarbo, girtuoklystė daro savo juodą darbą. Net ir nedidukas ansamblėlis yra savęs tobulinimas, reikalaujantis pastangų: nerepetavęs ant scenos neužlipsi. „Kaimas taptų kitoks, jei jo žmonės tvirčiau jaustųsi, būtų užtikrinti dėl darbo ir rytojaus“, – skaudulius dėstė Lukštų kultūros centro administratorė. Atsiranda norinčių ir koncerte apsilankyti, ir teatrų festivalyje pabūti. Tik ne į visus spektaklius bilietų pavyksta gauti.
G.Dapkuvienė pritarė, kad sovietmečiu kaimui ir jo kultūrai buvo skiriamas didesnis dėmesys, tačiau ir šiandien norintys paįvairinti savo gyvenimą gražaus renginio įspūdžiais, turi kur nueiti. Pavyzdžiui, liepos-rugpjūčio mėnesiais Lukštuose pilna įvairių renginių: kviestinio atlikėjo koncertas, buvusių Lukštų moksleivių susirinkimas, Porciunkulės atlaidų gegužinė. O tie, kurie nenori kišti snapo iš namų, pasak G.Dapkuvienės, visada ras priežastį pasiteisinti: tai darbymetis, tai gyvuliai, tai renginio laikas netinka. Labiausia kultūriniu gyvenimu domisi jaunimas ir vyresnieji. „Žmones, kuriems apie 45 metus, vadiname prarastąja karta: jie niekur neina, niekuo nesidomi. Gal jiems televizoriaus užtenka?“- svarstė G.Dapkuvienė. Labai trūksta vyrų saviveiklininkų: Lukštų dramos būrelio statomame spektaklyje administratorė net pagrindinį vyro vaidmenį patikėjo moteriai. O štai jaunimas aktyvus, ypač vasarą. Į kultūros centrą subėga ne tik Lukštų atžalos, bet ir pas senelius, giminaičius vasaroti iš didmiesčių atvykę vaikai.
Visas straipsnis ketvirtadienio „Gimtajame…“
Lina Dūdaitė
