bangenis

Žmogaus kelias prasideda nuo tėviškės. Čia jis pradeda rašyti savo tautos istoriją. Prasmingi darbai, turiningas ėjimas, prasmės ieškojimas ir tautos savastis atverčia istorinės praeities puslapius. Juos ir sklaidome…

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui (LPS) – 25-eri. Aktyviausi LPS Rokiškio iniciatyvinės grupės nariai, svečiai ir gimnazijos bendruomenės nariai skaityklos Lituanistikos centre. Gimnazijos archyvo nuotr.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui (LPS) – 25-eri. Aktyviausi LPS Rokiškio iniciatyvinės grupės nariai, svečiai ir gimnazijos bendruomenės nariai skaityklos Lituanistikos centre. Gimnazijos archyvo nuotr.

Žinomų Lietuvos istorikų įrašai
Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaityklos Lituanistikos centro retų ir leidinių su autografais kolekcija kiekvieną kartą atskleidžia kai ką naujo. Kalba patys leidiniai, laiškai, įžymių žmonių įrašai, palinkėjimai svečių knygoje, fotografijos, kalba ir gimnazijos bendruomenės nariai. Šį kartą sklaidžiau istorijos mokslo leidinius.

Unikaliojoje leidinių su autografais kolekcijoje – įžymių visuomenės veikėjų dovanos. Prisimenu pokalbį, vykusį 2003 m. lapkričio pradžioje, su 2001–2006 m. tuometinio ministro pirmininko Algirdo Mykolo Brazausko atstove spaudai Nemira Pumprickaite. Derinome detales, kaip atkeliaus ministro pirmininko leidiniai, dovanoti gimnazijos Lituanistikos centro fondui: kreipiausi į kraštietį A. M. Brazauską, kad unikaliąją kolekciją papildytume jo leidiniais su autografais. Kreipimasis buvo išgirstas ir 2003 m. lapkričio mėnesį, atvykus į Rokiškį ministrui pirmininkui A. M. Brazauskui, leidiniai pasiekė mūsų gimnaziją. Kolekcijoje turime albumą „Algirdas Brazauskas – Lietuvos Respublikos Prezidentas: 1993–1998“, knygą Algirdas Brazauskas „Penkeri Prezidento metai“.
Unikalumu išsiskiria ir politiko, visuomenės veikėjo profesoriaus Vytauto Landsbergio leidinys „Pusbrolis Motiejus: knyga apie Stasį Lozoraitį iš jo laiškų ir pasisakymų“. Leidinyje – ne tik autoriaus autografas, bet ir ekslibriso ženklas, liudijantis apie V. Landsbergio fondo dovaną.

Lituanistikos centro kolekciją papildo politiko, LR prezidento Valdo Adamkaus dovanoti leidiniai su autografais: „Prezidento Valdo Adamkaus misija 2004–2009“ ir „Likimo vardas – Lietuva: prisiminimai“.
Istorijos mokslo leidinius su autografais ir nuoširdžiais įrašais gimnazijai dovanojo istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Edvardas Gudavičius, kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas Darius Kuolys, istorikas, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius Antanas Tyla ir kiti.

Įrašas svečių knygoje. Gimnazijos archyvo nuotr.
Įrašas svečių knygoje. Gimnazijos archyvo nuotr.

Leidinyje „Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864–1904“ yra toks įrašas:
Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos bibliotekai
Kas mes esame, daug pasako biografijos, bet dar daugiau – krašto istorija. Galbūt ir ši mano knyga bus naudinga mūsų senelių ir prosenelių pėdoms Rokiškio žemėje surasti. Juk šie, 2004, metai lietuvių spaudos atgavimo šimtmečio jubiliejus, pripažintas ir UNESCO.
Buvęs Rokiškio apskrities Skapiškio valsčiaus gyventojas, dabar šioks toks istorikas Vytautas Merkys
2004 01 02
Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio istorijos mokytojas Erikas Gaigalas apie dovanotų leidinių kolekciją teigė: „Tarp tūkstančių bibliotekose saugomų knygų surasime Herodoto „Istoriją“, pirmąją tikrąją knygą apie žmonijos praeitį. Niekas nesuskaičiuos, kiek istorijų buvo užrašyta iki šių dienų. Kiekviena knyga apie praeitį yra unikali ir svarbi, ar tai būtų žymiausio pasaulyje mokslininko darbas, ar šiaip mėgstančio praeitį žmogaus kūrinys. Gimnazijos bibliotekoje mes randame pačių įvairiausių knygų apie praeitį, svarbu tai, kad istorinės knygos čia guli ne šiaip sau, o yra reikalingos ir svarbios mokyklos bendruomenei. Kaip besikeistų technologijos, kaip į mūsų gyvenimą besiveržtų naujovės, istorija ir istorinės knygos visada išliks kaip vienas mūsų esybės pamatų.“
Sklaidant gimnazijos svečių knygą, ji liudija, kad čia 2011 m. sausio 14 d. lankėsi generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius, habilituotas daktaras Algirdas Ažubalis, 2012 m. balandžio 13 d. – tuometinė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, o 2013 m. vasario 12 d. – Europos Parlamento narė Laima Andrikienė ir kiti įžymūs žmonės. Tai jau istorija…

Istorijos mokslo leidiniai
kitose kolekcijos
Didžiulę reikšmę unikalių leidinių kolekcijoje užima Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (Čikaga) dovanotos istorinės knygos. Iš šios kolekcijos galima paminėti Juozo Daumanto knygą „Partizanai“, išleistą 1950 m. Čikagoje, Stasio Ylos „Laisvės problemą“ – Putname 1956 m., „Istorinį Lietuvos albumą“ – Čikagoje 1959 m., Jono Švobos „Seiminę ir Prezidentinę Lietuvą“ – JAV 1985 m. ir daugelį kitų istorinių leidinių.
Šios gimnazijos bibliotekininkė Rūta Vilutienė teigė: „Organizuojant literatūros parodas istorijos tema, iš šios kolekcijos visuomet pritaikome albumą „Lietuvos istorijos vaizdai“, išleistą Čikagoje 1979 m. Knygoje sudėta iliustracinė medžiaga nuo ledynų amžiaus iki 1945 m., Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Leidinyje yra nemažai kraštotyros medžiagos, nors albumas istorine tema, bet čia surandame ir kunigo Antano Strazdelio, rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto, muziko Miko Petrausko portretus. „Lietuvos istorijos vaizduose“ yra žemėlapių, kraštiečių visuomenės ir politikos veikėjo Juozo Tūbelio ir kunigo, ministro pirmininko Vlado Mirono portretai, žalvario amžiuje rastų smeigtukų Rokiškio apylinkėse fotografijos.“
Juozo Audėno knygoje „Paskutinis posėdis“, išleistoje 1966 m. Niujorke, taip pat minimi mūsų kraštiečiai J. Tūbelis ir V. Mironas. Knygoje „Kovos metai dėl savosios spaudos“, išleistoje 1957 m. Čikagoje, rašoma ir apie mūsų kraštiečius A. Strazdą ir J. Tumą-Vaižgantą.
2007 m. Australijos lietuvių laikraščiui „Mūsų pastogė“ rašiau straipsnį „Juozo Keliuočio idėjos Rokiškyje“. Šį straipsnį perskaitė Australijoje gyvenantis Reno Čėsna, kilęs iš Rokiškio. Po kurio laiko jis atsiuntė nemažai nuotraukų kopijų, kuriose užfiksuoti faktai liudija, kad jo dėdė Vladas Smieliauskas buvo Dragūnų „Geležinio vilko“ pulko leitenantas. Jis žuvo 1941 m. birželio 25 d. Kaip teigia R. Čėsna, jo dėdė baigė Rokiškio gimnaziją, o mama Br. Čėsnienė buvo mokytoja ir Rokiškio apskrities šaulių moterų vadė. Kitoje nuotraukos kopijoje – apie 1939 m. Rokiškyje R. Čėsna buvo dar nedidelis berniukas, nufotografuotas prie dviejų nukautų didelių vilkų ir minios smalsuolių… Kraštietis R. Čėsna atsiuntė nemažai kopijų iš Australijos lietuvių spaudos ir spalvotų atvirukų su Australijos gamtos vaizdais.
Nemažą kolekciją senų ir retų leidinių gimnazijai dovanojo buvusi jos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Firienė. Kolekcijoje – Vandos Daugirdaitės-Sruogienės „Lietuvos istorija. Vadovėlis gimnazijoms“, išleista „Sakalo“ bendrovės Kaune 1935 m. Įdomus įrašas šios knygos tituliniame lape: „Leidžiama vartoti vadovėliu žemesnėse gimnazijos klasėse“ (Švietimo M-jos Knygų Tikrinimo Kom. prot. 497).
į 5 p.
iš 4 p.

Kunigui, rašytojui, vertėjui, Rokiškio valstybinės gimnazijos kapelionui Augustinui Liepiniui – 120
Didelę unikaliosios leidinių su autografais kolekcijos dalį sudaro Kupiškio krašto kunigo, poeto Justo Jasėno dovanoti leidiniai.
1947 m. Kaune valstybinė centrinė biblioteka išleido „Lietuviškos knygos 400 metų sutiktuvės. Parodos katalogas 1947 12 08–1947 12 31“. Katalogas iliustruotas fotografijomis. Daug dėmesio jame skiriama tarybinei knygai. Leidinyje yra išsamios bibliografinės rodyklės. Parengta 1947 m. periodinių leidinių, kurie buvo leidžiami Vilniuje ir kituose miestuose, rodyklė. Minima, kad tuo laiku Rokiškyje buvo leidžiamas „Tarybinis Rokiškis“, o bibliografinė rodyklė „Grožinė originalioji literatūra“ informuoja, kad 1947 m. buvo išleista Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“, leidinys „Vaizdai“ bei kitų lietuvių klasikų leidiniai.
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyrius jau penkeri metai įsikūręs gimnazijos skaityklos Lituanistikos centre. Lapkričio mėnesį kūrėjai ruošiasi prisiminimų popietei „Jis mokė nekaltam eiti per gyvenimą…“ Renginys bus skirtas kunigo, rašytojo, vertėjo, Rokiškio valstybinės gimnazijos kapeliono Augustino Liepinio 120-osioms gimimo metinėms paminėti.
Retų leidinių gimnazijos kolekciją kunigas J. Jasėnas papildė A. Liepinio leidiniais.
1926 m. sausio 21 d. vyskupas Pranciškus Karevičius kunigą A. Liepinį paskyrė tuometinės Rokiškio valstybinės gimnazijos kapelionu. Šias pareigas kapelionas ėjo iki 1926 m. liepos 14 d. 1933 m. kunigas A. Liepinis išleido knygos „Kitų pėdomis. Gyvenimo pavyzdžiai“ pirmąjį tomą, antrąjį – 1937 m., trečiąjį – 1939 m. Rašytojas, dvasininkas A. Liepinis laikomas rekordų knygos pradininku. Visuose trijuose tomuose aprašyti įvairiausi atsitikimai Lietuvoje ir pasaulyje. Knygose spausdinami padavimai, palyginimai, posakiai, nestokojama humoristinių istorijų.
Pateikiame Jums vieną istoriją.
„Aš esu karalius!“
Anglų karalius Richardas 1189 m. dalyvavo kryžiaus kare. Mūšio pertraukos metu jis išėjo pamedžioti ir pateko į priešų stovyklą. Ilgai ir narsiai gynėsi, bet priešų persvara jau buvo aiški, ir Richardas turėjo patekti į negailestingas saracenų rankas. Tada atsiranda pasišventėlis anglų karys, kurs išeina į priešakį ir sušunka: „Aš esu karalius!“ Saracenai džiaugdamiesi jį pagriebia ir nusiveda pas sultoną. O Richardas, pasinaudodamas kilusiu sumišimu, laimingai pasprunka pas savuosius. Paaiškėjus, kad suimtasis ne karalius, sultonas narsuolio nežudo, bet grąžina jį Richardui už 10 arabų belaisvių.
Kunigo A. Liepinio leidinių bruožas – bibliografinės rodyklės. Tai ir atsispindi leidinyje „Kelią faktams!“ Knyga išleista „Bangos“ spaustuvėje 1933 m. Joje A. Liepinis analizuoja spaudos reikšmę.

Leidinyje spausdinama keliolika taisyklių naujokams plunksnos broliams:
1. Jei tavo apylinkėje atsitiko kas naujo, arba rengiamasi prie kokio žymesnio darbo, žygio, ar kokia nelaimė ką ištiko, jei tas įdomu platesnei apylinkei – rašyk! Bet rašyk tuč tuojaus, nieko nelaukdamas, ir tuojau siųsk redakcijai.
2. Atsidėjęs sek, kokias žinias tavo laikraštis ypatingai brangina. Taip greičiau suprasi, kokių žinių tavo laikraščiui reikia.
3. Turėk kuo plačiausių pažinčių, kad galėtum daugiau šaltinių savo žinioms turėti. Bet rašyk tik gerai ištyręs ar teisingai sužinojęs dalyką, venk klaidų.
4. Ginčytinais klausimais būk nuošalus stebėtojas: rašyk kaip yra. Girdamas ar peikdamas ką, būk labai atsargus ir teisingas, savo paties patikimo arba nekentimo korespondencijose nereikšk.
5. Rašydamas žinok, kad už savo žodžius atsakai prieš Dievą, prieš savo sąžinę, prieš tėvynę.
6. Venk užgaunančių žodžių, užgaunančios kritikos. Stenkis visados išlaikyti pusiausvyrą, susivaldyti, niekad nepasiduok keršto, pykčio jausmams. Ir su didžiausiu savo priešu elkis džentelmeniškai, žmoniškai, krikščioniškai.
7. Kiekvieną korespondenciją siųsdamas pasirašyk geriausia pavarde, tada ir skaitytojai, ir redakcija geriau pasitiki. Jei nenori dėl kokių nors priežasčių (tik ne dėl to, kad žinia būtų neteisingai nupasakota!), tai gali pasirašyti slapyvardį. Bent pilną adresą: vardą, pavardę (gera būtų užsiėmimą), kaimą ir paštą parašyk ar antroj pusėj arba ant atskiro lapelio, kad redakcija žinotų, kas rašo. Jei nori, kad tavo korespondenciją grąžintų, tai įdėk pašto ženklą. Bet menkniekių nereikalauk grąžinti ir redakcijų be reikalo nevargink.
8. Rašydamas apie kokį įvykį aiškiai pažymėk jo datą, t. y. metus, mėnesį ir dieną, kada tas atsitiko, aiškiai taip pat rašyk minimų asmenų vardus, pavardes ir vietų vardus.
9. Rašydamas apie ką, nedaryk įžangų, pagražinimų, pridėčkų nuo savęs – trumpai, aiškiai ir nuosekliai rašyk, kaip kas buvo. Sakinių nebraukyk pats; kas bus svarbu, pabrauks pats redaktorius. Nerašyk ilgais sakiniais.
10. Jei ką klaidingai parašei, perbrauk ir viršuj arba šone parašyk. Geriausia visą korespondenciją perrašyk.
11. Rašydamas, iš dešinės lapo pusės per kokius du tris pirštus pločio palikt tuščią kraštą, vadinamą paraštę (lauką). Rašyk tik ant vienos lapo pusės.
12. Parašęs atsidėjęs peržiūrėk savo raštą pats, išlygink, pataisyk, padėk adresą ir parašą po raštu. Jei susidaro daugiau lapelių, sunumeruok juos.
13. Rašinėdamas žinių ir platindamas laikraštį žinok, kad dirbi didelį darbą, visuomenei naudingą ir sau garbingą.
Tai tik keliolika pamokymų iš minėtojo leidinio. Kunigas A. Liepinis spaudą įvertina, kad ji yra viskas, didžioji galybė, pagrindų rausėja, sostų sprogdintoja, nežūstantis kapitalas, galingoji plunksna, garbingas apaštalavimas…

Lituanistikos centras – pulsuojanti kultūros ir edukacijos erdvė
Knygos, įžymių žmonių laiškai, fotografijos, kompaktinės plokštelės ir kitos laikmenos visuomet šildo sielą, bet svarbiausia – čia susirenkantys žmonės. Lituanistikos centras – pulsuojanti kultūros ir edukacijos erdvė. Tai gimnazistų pamėgta vieta. Kas besuskaičiuos, kiek čia organizuota veiklos, populiarinančios mūsų krašto istoriją, kiek surengta literatūros parodų įžymiems kraštiečiams prisiminti. Dokumentuose, periodiniuose leidiniuose, fotografijose užfiksuotos akimirkos liudija apie gražią žmonių bendrystę ir norą surasti, pažinti, tobulėti… Džiaugiamės gimnazijos istorikais Dijana Meškauskiene ir Eriku Gaigalu. Dažnas gimnazijos Lituanistikos centro lankytojas – muziejininkas Valius Kazlauskas. Čia gimsta unikaliausios idėjos, kurias visi bendromis jėgomis stengiamės įgyvendinti. Į gimnazijos skaityklos Lituanistikos centrą užsukanti ir renginiuose dalyvaujanti istorikė D. Meškauskienė sakė: „Aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad dirbu gimnazijoje, kurioje yra tokia puiki biblioteka-skaitykla. Čia visada miela užsukti ne tik paskaityti, bet ir pabendrauti su savo darbą mylinčiomis bibliotekininkėmis. Bibliotekininkių iniciatyvos ir darbštumo dėka bibliotekoje atsirado tūkstančiai knygų su autografais. Kiekvienas autografuotas leidinys, knyga ar albumas turi savo istoriją, susietas su tam tikra asmenybe ar renginiu. Man, kaip istorikei, tai labai vertinga kolekcija, kuri jau pati kuria istoriją. Vartau autografuotas knygas ir prisimenu tuos įžymius žmones, kurie čia lankėsi, prisimenu susitikimus su daugeliu iš jų, pagalvoju, kur jie yra dabar, ką veikia. Daugelio jau nebėra tarp gyvųjų, o jų apsilankymą čia liudija paliktas įrašas knygoje su autografu, tikras, tik jam priklausiusiu braižu. Tai labai vertingas istorinis-kultūrinis palikimas mums visiems: ir mokytojams, ir mokiniams, ir mūsų svečiams. Man visada malonu dalyvauti įvairiuose bibliotekoje organizuojamuose renginiuose. Po kiekvieno renginio išeinu su įvairiomis mintimis, nuotaikomis, nes būna taip, kad labai susimąstau, būna – labai susižaviu, tiesiog džiaugiuosi ar didžiuojuosi, bet niekada nelieku abejinga. Čia – mūsų gimnazijos kultūros centras.“
Laiko karuselė sukasi negailestingu greičiu, keičiasi gimnazistų kartos. Jau istorija tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) 25-osioms metinėms paminėti skirti renginiai, gimnazistų susitikimas su rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėju Petru Blaževičiumi, gydytoja Jūrate Čypiene ir jos tėvo Konstantino Jasinevičiaus knygos „Golgotos keliu“ pristatymas, šviesaus atminimo kraštotyrininko Felikso Mažeikio knygos „Mano gyvenimas“, „Versmės“ leidyklos atstovų monografijos „Juodupė. Onuškis“ pristatymas, tradicinės Knygnešio dienos minėjimas ir daugelis kitų renginių.
Rašytiniai dokumentai liudija apie tuos žmones, kurių jau nebėra… Gimnazijos svečių knygoje liko LPS Rokiškio iniciatyvinės grupės aktyvaus nario, gydytojo Eugenijaus Mikaliūno įrašas, o Kovo 11-osios Akto signataras, tada atstovavęs Rokiškio rinkėjams, Kazimieras Uoka rašė: „Linkiu gimnazijos absolventams bent iš dalies pragyventi taip, kaip pragyveno Juozas Tumas-Vaižgantas…“
Į gimnazijos „Romuvos“ padalinio Lituanistikos centrą ne kartą rinkosi rajono švietimo įstaigų bibliotekininkės. Joms organizuoti seminarai: „Rokiškio krašto asmenybės pasaulio istorijoje“, „Knygos unikalumas šiuolaikinėje visuomenėje“, „Rokiškio krašto kultūrinės erdvės ir žmonės“ ir kt. Rajono tikybos mokytojams ir bibliotekininkėms organizuotas susitikimas su Kupiškio krašto kunigu, poetu J. Jasėnu, mokyklų bibliotekininkėms – susitikimas su muziejininke Elena Blažiene.
Unikalioji leidinių su autografais kolekcija pristatyta Kupiškio, Biržų, Utenos rajonų mokyklų kolegėms ir gimnazijoje besilankantiems svečiams.

Veikla nesustoja
Tai tik keli užfiksuoti faktai, prisiminimai, įrašai, prasmingos akimirkos, bendruomenės narių nuomonės apie gimnazijos Lituanistikos centro veiklą. Gimnazijos biblioteka turi sukaupusi kraštotyros literatūros nemažą fondą. Esame dėkingi Krašto muziejaus direktorei Nijolei Šniokienei, istorikams V. Kazlauskui ir Onutei Mackevičienei už dovanotus istorijos mokslo leidinius apie Rokiškio kraštą. Šie žmonės pasirūpina, kad unikalioji leidinių kolekcija su autografais plėstųsi. Kilnūs ir gražūs darbai įprasmina žmogaus egzistenciją, rašo mūsų valstybės ir krašto istoriją. Sukauptą informaciją perduodame kitoms kartoms. Kai rašiau šį straipsnį, į Lituanistikos centrą užsuko gimnazijoje viešintys svečiai iš Portugalijos, Italijos, Kroatijos. Svečių knyga vėl praturtėjo naujais įrašais, knygų vėl atsiuntė kunigas J. Jasėnas. Veikla nesustoja…

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie