Pabaiga. Pradžia 2016 07 30
Tęsiame pasakojimą apie Rokiškio krašto muziejuje saugomus tarpukario nepriklausomos Lietuvos sveikatos apsaugos įstaigų spaudinius. Kelių dešimtmečių laikotarpio leidiniuose – džiovos, tuberkuliozės, veneros, įvairių vaikų ligų prevencija, visuomeninių organizacijų veikla, siekimas norminti medicinos terminus, vietoje skolintų slaviškų žodžių vartoti lietuviškus.
Spaudos leidiniuose – sergamumo prevencija
Archyve saugomi Sveikatos apsaugos departamento 1930 m. išleisti pamokymai „Ką kiekvienas turi žinoti apie vidurių šiltinę“ ir „Ką kiekvienas turi žinoti apie kruvinąją (dizenteriją)?“. Jų tiražas – net po 50 tūkst. egzempliorių. Leidiniuose pateikiama prevencinė informacija apie užkrečiamąsias ligas, kurios dažnai vadinamos limpamosiomis. Po metų departamento išleistame informaciniame paraginime „Saugokitės džiovos“ iš įvairių ligos formų akcentuojama plaučių džiova, daugiausia žmonių nuvaranti į kapus.
Leidinyje „Kaip apsisaugoti nuo dėmėtosios ir grįžtamosios šiltinės“ labai konkrečiai nurodoma, kaip naikinti ligos platintojus – utėles, blusas ir blakes. Valstybinėje Kauno spaustuvėje atspausdintame leidinyje informacijos daug, visa ji sutalpinta į vieną lapą, tekstas apjuostas rėmeliu, tai pritraukia dėmesį. Po rėmeliu užrašas „Karo cenzūros leista“. Tai nurodo, jog leidinys atspausdintas iki 1933 m., kai buvo panaikinta karo cenzoriaus pareigybė prie Krašto apsaugos ministerijos.
Rūpestis jaunosios kartos sveikata atsispindi Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos „Motinos ir vaiko muziejus“ veikloje. Rokiškio krašto muziejuje taip pat saugoma minėtos visuomeninės organizacijos 1937 m. leidinys „Vaikų saugojimas nuo džiovos“. Informaciją parašė prezidentas, visuomenės sveikatos aktyvistas ir švietėjas Kazys Grinius. Dvylikoje įtaigių prisakymų patariama, kaip apsisaugoti nuo džiovos bacilų. Tėvams patariama, kaip kuo saugiau išreikšti meilę vaikams: „Ir pabučiavimas į lūputes gali duoti kūdikiui džiovos diegų. Tad nebučiuokite ir neduokite kitiems bučiuoti kūdikių į lūputes. Vaikų gulėjimas su dusulingais diedukais ir bobutėmis yra neleistinas.“ Lapelyje net nurodoma, ką su juo daryti: „Jei nerandant kur saugiau jį ilgesniam laikui padėti, tai pasmeikite jį adata, spilka, vinute prie sienos, kad vaikai nepasiektų, ir dažnai pasiskaitykite, nes 12 jo prisakymų vienu kartu į galvą neįeis. Ko gerai nesuprasite, pasiklauskite gydytojo, seselės, akušerės, studento mediko.“ Patarimuose, kaip apsisaugoti nuo džiovos, yra dabar jau retai vartojamų lietuvių kalbos svetimybių, tokių kaip „spilka“, reiškianti segtuką, smeigę.
Muziejuje taip pat saugomi „Motinos ir vaiko muziejaus“ iniciatyva 1937 m. išleisti leidiniai „Apie vaikų rachitą (anglišką ligą)“, „Veneros ligos – mūsų nelaimė, nes jos veda mūsų tautą į išsigimimą“, „Nėščioms ir gimdyvėms patarimai“.
Šeimininkėms – namų ruošos kursai
Spaudos leidiniai naudoti ir visuomeninių sveikatos organizacijų veiklai populiarinti. Lietuvos draugija kovai su tuberkulioze, įsteigta 1924 m., po 14 metų jau vienijo 13 skyrių, veikė 11 dispanserių, kuriuose visi galėjo nemokamai pasitikrinti, ar neserga džiova. Draugija savo lėšomis išlaikė daktaro K. Griniaus vardo sanatoriją A. Panemunėje su 60 lovų pacientams, A. Romainiuose – 70, Alytuje – 150, Kėdainių vasaros vaikų sanatorijoje – 40, Panevėžio vasaros vaikų kolonijoje – 30 ir Grinkiškio vasaros kolonijoje – 25 lovomis. Informacinis lapelis užbaigiamas kvietimu: „Įsirašykite nariu į Draugiją kovai su tuberkulioze.“
Tarpukario Lietuvoje dėmesys buvo skiriamas žmonėms lavinti. 1935 m. datuotu spaudiniu siekta informuoti moteris apie Šiauliuose Lietūkio namuose organizuojamus „Visoms šeimininkėms prieinamus namų ruošos kursus“. Jie vedami pagal Švietimo ministerijos patvirtintą programą ir statutą, pritaikyti „kaimo ir miesto inteligentėms bei šiaip pažangesnėms šeimininkėms“. Kursuose praeinami šeši dalykai: maistas ir maitinimas, virimas, kepimas, konservavimas, namų tvarka, higiena, o specialius dalykus dėsto specialistės, baigusios Dotnuvos žemės ūkio akademijos namų ūkio sekciją bei atitinkamą aukštąjį mokslą užsieniuose. Pageidaujantieji lankyti kursus savo ranka rašytuose prašymuose, be tradicinių reikalavimų, turėdavo įrašyti savo vardą, pavardę, amžių, užsiėmimą, gyvenamąją vietą, nurodyti cenzą.
Nepriklausomybės jubiliejui – „Švaros savaitė“
Spaudos leidiniai informuodavo apie sveikatos renginius, akcijas, paskaitas. Artėjant Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukakčiai, kuri švęsta 1928 m. gegužės 15 d., Lietuvoje buvo paskelbta „Švaros savaitė“ (gegužės 6–13 d.). Visuomenei pateiktoje apyskaitoje išvardyti darbai, kuriuos medikams kartu su visuomene pavyko nuveikti per vieną savaitę. Panevėžio apskrityje paskaitą „Švara ir užkrečiamos ligos“ skaitė daktaras Krikščiukaitis, pasiklausyti jo susirinko 150 žmonių. Apyskaitoje nurodoma, jog „Švaros savaitės“ komiteto atsišaukimai išplatinti per Panevėžio apskrities valsčių valdybas ir policiją. Buvo išvalyti butai, kiemai, sąšlavynai, grioviai. Kaimuose gyventojai žymiai apsivalė“. Per „Švaros savaitę“ Kauno valdžia platino atsišaukimus vietos gyventojams, ragindama imtis generalinio valymo: 3 tūkst. atsišaukimų buvo atspausdinta lietuvių, 1 tūkst. – žydų, 500 – lenkų kalbomis.
Visuomeninių sveikatos organizacijų veiklai lėšų buvo gaunama iš loterijų. Muziejuje saugomas XIV a. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus loterijos, vykusios 1928–1929 m., planas ir jo paaiškinimas. Jame labai detaliai paaiškinama lošimų eiga, bilietų skirstymas į penkias klases, nurodoma, kaip atsiimti prizus. Nors leidinio tikslas – pritraukti kuo daugiau lošėjų, suteikti žmonėms galimybę „laimei šyptelėjus, išlošti stambią sumą ir užsitikrinti sau laimingą ateitį“, tačiau jame užsimenama ir apie galimą priklausomybę nuo lošimų: „Suprantama, kad kiekvienas loterijos dalyvis turi skaitytis su tuo kad jis gali ir pralošti, todėl patarti išleisti loterijos bilietams nusipirkti tik tiek pinigų, kad neapsunkinus savo biudžeto“.
Nusižengusiems – 500 litų bauda
Rokiškio krašto muziejaus archyvuose tarp sveikatos įstaigų spaudinių tėra vienas, skirtas konkrečiai mūsų rajono gyventojams. „Rokiškio apskrities viršininko privalomame įsakyme 26“ skelbiamas vidaus reikalų ministro patvirtintas įsakymas žmonių sveikatai patikrinti. 1932 m. balandžio 22 d. Biržų spaustuvėje atspausdintame įsakyme – penki privalomi apskrities viršininko M. Jurgelio nurodymai.
Jo pradžioje nurodoma, kokiais dokumentais buvo vadovautasi, rašant įsakymą – Laidojimo ir mirties priežasčių registracijos taisyklėmis bei Milicijos įstatymu. Nors privalomame įsakyme nurodoma, jog jis skirtas „žmonių sveikatai patikrinti“, tačiau jame akcentuojami veiksmai mirus žmogui.
Pirmajame punkte nurodoma: „Numirėliai, taip pat gimę negyvi laidojami kapinėse; laidoti kitose vietose be atskiro mano leidimo draudžiama“. Antrajame pateikiama dar daugiau informacijos: „Mirusius Rokiškio mieste, taip pat mirusius bet kuriose ligoninėse leidžiama laidoti tik pranešus vietos policijos nuovadai ir gavus jos surašytą mirties liudijimą.“ Trečiajame punkte – nurodymai, kaip laidoti kūdikį. „Apie negyvai gimusius ar pirmomis valandomis po gimdymo mirusius kūdikius, prie kurių gimdymo nei gydytojas nei akušerė nedalyvavo, atsakingas šeimos narys arba buto ar ūkio šeimininkas: kur tas įvyko, ne vėliau kaip per tris dienas nuo gimimo arba sužinojimo apie tai turi pranešti vietos policijai.“
Įsakyme nurodoma, jog nusižengusieji reikalavimams bus baudžiami areštu iki vieno mėnesio arba bauda iki 500 litų.
