Prie Dirdų

Pabaiga. Pradžia 2016 07 23

Tęsiame pasakojimą apie kanceliarinės kalbos raidą tarpukariu. Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi to laikotarpio dokumentai – puikus atspindys, kaip kito ir tobulėjo kanceliarinė kalba. Švietimo įstaigų dokumentai tuo metu buvo laikomi pavyzdiniais. Šiame straipsnyje apžvelgiami XX a. trečiojo dešimtmečio vidurio dokumentai, susiję su Rokiškio apskrities mokyklomis: jų steigimu, jose kilusiomis problemomis, visuomenės diskusijomis dėl šių problemų sprendimo, liudija tai, kokią didžiulę pažangą per itin trumpą laiką padarė valstybinė lietuvių kalba: ji įsitvirtino valstybės gyvenime, puikiai tiko įvairiausioms problemoms aprašyti ir spręsti. Netgi asmenų, kuriems ši kalba nebuvo gimtoji, rašytuose dokumentuose itin mažai svetimybių ir klaidų.

Kauno gatvės trečiajame name, kaip teigiama ataskaitose, veikė žydų vidurinė mokykla. L. Dūdaitės nuotr.
Kauno gatvės trečiajame name, kaip teigiama ataskaitose, veikė žydų vidurinė mokykla. L. Dūdaitės nuotr.

Žydų vidurinių mokyklų Rokiškyje steigimas: „konkuruojančios firmos“

Itin įdomi problema, kuri įtraukė ne tik Švietimo ministeriją, Rokiškio apskrities vadovus, bet ir dalį vietos visuomenės (tarpukariu žydų tautybės buvo daugiau nei pusė rokiškėnų – aut. past.), buvo vidurinės žydų mokyklos steigimas mūsų mieste. Pradinių mokyklų Rokiškyje buvo net trys, jose mokėsi daug mokinių, o štai vidurinį mokslą žydų tautybės vaikai galėjo įgyti tik lietuviškoje gimnazijoje. Taigi 1926 m. vasarą aktyvesni bendruomenės nariai kreipėsi į Švietimo ministeriją bei Rokiškio apskrities burmistrą, prašydami leisti steigti žydų gimnaziją. Atsakydami į valdininkų užklausas, žydų bendruomenės atstovai rengė aiškinamuosius raštus. Raštai ne tik dalykiški, bet ir juose išlaikomas mandagus tonas, negailima reveransų adresatui. Toks stilius būdingas daugeliui tarpukario Lietuvos dokumentų ir liudija, kad juos rengė išsilavinę, ne tik kalbą, bet ir epistoliarinį žanrą gerai valdantys asmenys, kurie sugebėjo ne tik išsamiai, bet ir itin diplomatiškai bendrauti raštu. Vienas dokumentų (citatų kalba netaisyta – aut. past.):

Švietimo Ministerijai

Draugijos „Misoro-V‘Daas“ Rokiškyje

Remdamiesi Jūsų raštu šių metų, liepos mėnesio 30 d. už Nr.83/17, apie įsteigimą Vidurinės mokyklos Rokišky, kuriame jojo, Švietimo Ministerio, Ekselencijos leidžiama įsteigti minėtą mokyklą sąlygomis: jeigu bus suorganizuota organizacija, kuri rūpintųsi visais mokyklos išlaikymo reikalais ir jeigu kiekvienoje klasėje susirinktų ne mažiau 15 mokinių, turime garbės pranešti, kad organizacija „Misoro-V‘Daas“ prisiėmė rūpintis visais mokyklos išlaikymo reikalais, taip pat mokinių skaičius atatinka jojo Ekselencijos reikalavimui.

Taigi, prašome leisti mokyklai (dėstomoji kalba hebrajų, atskiros pamokos žydų kalba t.y. „Idiš“, specialiais dalykas – buhalterija, pradėti veikimą).

Pasirašė Z. Kliumelis ir J. Vengerinas

Šaltinis: LCVA. F. 391. A. 2. B. 1333. L. 19.

Leidimas buvo gautas, ir 1926 m. rugsėjo 1-ąją mokykla atvėrė duris. Ją rėmė žydų švietimo draugija „Javne“.

Kadangi Rokiškio žydų bendruomenė nebuvo vieninga, joje buvo aiški takoskyra tarp religingesnių ir mažiau tikėjimu besidominčių asmenų. Pastarieji, ne itin patenkinti tuo, kad „Msoiro-V‘Daas“ gimnazijoje didelis dėmesys skiriamas religijai, kreipėsi į kitos respublikinės žydų draugijos „Tarbut“, remiančios jaunimo švietimą, centro komitetą su prašymu paremti steigiamą… dar vieną gimnaziją.

Nors dvi žydų bendruomenės puikiai galėjo susirašinėti hebrajiškai, Rokiškio žydų bendruomenės raštas draugijos centro komitetui buvo parašytas puikia lietuvių kalba, aiškiai ir išsamiai išdėstant problemos esmę, dalykiškai pagrindžiant dar vienos gimnazijos būtinybę. Dokumentas įsegtas į bylą, kurioje saugomi duomenys apie apskrities mokyklas. Jame rašoma: „Mes, žemiau pasirašę Rokiškio miesto gyventojai: tėvai ir mokinių globėjai, kreipiamės pas Lietuvos „Tarbuto“ draugiją sekančiu prašymu:

Rokiškio miestas, kuris gana didelis centras, kur jau apie šešius metus veikia trys žydų pradžios mokyklos, kurios jau turėjo daug laidų, jau seniai jaučia aukštesniosios ar vidurinės mokyklos stokos, kur norintieji žydų mokiniai galėtų tęsti savo mokslą.

Dėl šios priežasties, kaip Rokišky, taip ir visoj apilinkėj daug žydų moksleivių atsidurė labai nemalonėj padėty negalėdami įsigyti nors ir vidurinį mokslą. Ir jei tėvai nori toliau apšviesti savo vaiką, jie turi siųsti jį Kaunan, Panevėžin ar Ukmergėn, kur mokslas su išlaikymu apsieina labai brangiai ir tas labai blogai atsiliepia į mokinio gyvenimą ir į tėvo ekonominę padėtį. Savaime aišku, kad tik turtingas tėvas gali laikyti savo vaiką gimnazijoje kur kitur. O neturtingi tėvai turi atsisakyti nuo tolimesnio mokslo savo vaikam. Jau seniai galvojame apie aukštesnės mokyklos atidarymą Rokiškyje, bet tarp tėvų dar ėjo ginčų dėl dėstomosios kalbos. Dabar mes, Rokiškio žydų tėvų dauguma, sužinojome, kad garsus Kretingos-Tauragės žydų vidurinės mokyklos buvusis vedėjas p. Z. Kliumelis suorganizavo visiškai slaptai nuo Rokiškio visuomenės klerikalų draugiją vidurinei mokyklai Rokiškyje atidaryti.

Žinodami, kad jau p. Kliumelis savo kova su žydų demokratine visuomene atsižymėjo savo griežtumu Kretingoj, kur nežiūrint į tėvų kovą prieš jį jis laikėsi ten buvusio Seimo atstovo Dr Olebergo parama ir buv. Švietimo Ministerio p. Jomanto protekcijos nuolanka, turėdamas omenyje jo santykius Tauragėj su tėvais ir žydų visuomene, ir žinodami, kad priešaky Rokiškio vidurinės mokyklos kurios iniciatorium yra p. Kliumelis stovi žydų klerikalinė kultūros draugija „Javne“ o oficialiai Rokiškio naminiu būdu įkurta draugija iš savo žmonių griežtos klerikalinės auklėjimo adeptus ir nenorėdami atsidurti padėtyje priverstu budu (nes kitos išeities nebus) siųsti savo vaikus į klerikalinę mokyklą, kuri be scholastikos ir jėzuitinio auklėjimo mūsų vaikam nieko neduos, ir nenorėdami turėti perspektyvoj tokios tėvų ir visuomenės kovos su p. Kliumeliu ir p. Orlovičium kaip Kretingoje prašome ir įgaliojame jus skubiai daryti visus žygius Švietimo Ministerijoje dėl aukštesniosios komercinės mokyklos ir jei ne komercinės mokyklos bent vidurinės mokyklos su hebrajų dėstoma kalba, nes klerikalinis pavojus mus visus sujungė. Prašome mokyklą atidaryti jūsų vardu kol vietinis skyrius neperims mokyklos savo globon ir savo išlaikymui“.

Raštą pasirašė 76 asmenys, jį patvirtino Rokiškio burmistras.

Šaltinis: LCVA. F. 391. A. 2. B. 1333. L. 12.

„Tarbut“ draugija patenkino rokiškėnų prašymą ir kreipėsi į Švietimo ministeriją.

Tvenkėsi tamsūs debesys

Kaip ir kitas apskrities mokyklas, abi žydų gimnazijas kasmet tikrino Rokiškio apskrities pradžios mokyklų inspektorius, ataskaitas apie mokyklas teikė jų direktoriai.  XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje jo ataskaitos jau buvo kur kas išsamesnės, visos mokyklos buvo tikrinamos ir aprašomos pagal vieningą vienuolikos punktų schemą.

Antai apie vidurinę žydų mokyklą Nr. 1, kitaip „Msoiro-V‘Daas“ ,1926 m. ataskaitoje rašoma:

„Mokykla įkurta 1926 m. rugsėjo 1 d. draugijos „Msoiro-V‘Daas“ vardu. Buvo atidarytos trys klasės. Mokyklos tipas realinis ir joje dėstomas specifinis dalykas – buhalterija. Mokyklos dėstomoji kalba – hebrajų.“ Grafoje apie butą ir turtą rašoma: „Įkurta pil. Peisacho Rucho namuose Vilniaus g-vė. Samdomoji kaina 1800 litų metams. Higienos atžvilgiu butas tinka mokyklai. Didelio ploto žemės nėra. Inventoriaus vertė siekia iki 1000 Lt.“ Grafoje „Mokslo padedamosios įstaigos“ teigiama: „Prie mokyklos yra mokinių knygynas, įvairių žemėlapių ir gamtos pavyzdžių.“ Grafoje „Tarnautojai“ rašoma: „Mokytojų skaičius šių metų gale – 4, iš jų vienas išėjęs aukštąjį mokslą, kiti studentai.“ Atidarant mokyklą, ją lankė 37 moksleiviai. Mokytis pageidavo 42 vaikai, bet 5 iš jų nebuvo priimti dėl nepakankamo pasiruošimo. Mokslo metų pabaigoje mokykloje buvo 40 moksleivių.

Inspektoriaus prirašyta, kad mokytojas Zelikas Orelavičius baigęs Berlyno žydų aukštąją pedagogų seminariją. Jis dėstė tikybą, hebrajų ir vokiečių kalbas, „paišybą ir gimnastiką“. Tarp mokytojų buvo ir lietuvis Vladas Adomonis, kuris dėstė lietuvių kalbą. Įdomu, kad pastarasis prašė leidimo dirbti ir „konkuruojančioje firmoje“ – „Tarbut“ vidurinėje mokykloje. Ir tą leidimą gavo.

LCVA. F. 391. A. 2. B. 1333 L. 5–6.

Tų pačių metų ataskaitoje apie „Tarbut“ vidurinę mokyklą teigiama: „Rokiškio žydų „Tarbuto“ vidurinė mokykla pradėjo veikti 1926 m. spalio 3 d. Įsikūrimo iniciatorius buvo Kauno „Tarbuto“ draugijos centro valdyba ir vietinis skyrius. Pradžioje buvo atidarytos tik trys klasės I, III ir IV. Dėstomoji kalba – hebrajų.“ Ir su būstu šiai mokyklai sekėsi sunkokai: „Užėmė pirmiau pil. M. Kaco namus, o 1926 m. gale persikėlė į pil. Baltušytės namus Naujojoje g-vėje. Namai patogumo atžvilgiu turi daug trūkumų. Namai nuomojami trumpam laikui. Inventoriaus būtis vidutinė. Jo vertė siekia 1400 litų.“ Grafoje „Mokslo pridedamosios įstaigos“ rašoma, kad mokytojų knygyne buvo 34 knygos, įvertintos 220 Lt, mokinių knygyne – 126 knygos, „sumai 412 Lt“. Taip pat parašyta, kad fizikos kabinete buvo „40 daiktų sumai 350 lt“, o geografijos – „12 daiktų sumai 110 lt“. Grafoje „Tarnautojai“ įrašyta: „2 etatiniai ir 4 laisvai samdomi. Su aukštuoju 1, aukštesniuoju 4, nebaigęs aukštesniojo-1“. Apie mokinius rašoma: „1926 m. gale mokinių buvo 51. Norinčių stoti į mokyklą prašymų buvo 64. Iš priimtų buvo 7 sulig pažymėjimais ir 44 iš egzaminų. Nepriimta 13 dėl nepakankamo pasiruošimo.“ Ataskaitoje užfiksuota, kad „Tarbut“ moksleiviai surengė vieną viešą vakarą. Taip pažymėta, kad per tris pirmuosius mokyklos veikimo mėnesius vieno moksleivio išlaikymas kainavo 152 Lt ir 55 ct. Mokslo mokestis svyravo nuo 180 iki 300 Lt. Nuo mokesčio buvo atleisti 6 vaikai, pusę kainos mokėjo trys vaikai. Mokyklai vadovavo inžinierius I. Zametas.

Šaltinis: LCVA. F. 391. A. 2. B. 1337 L. 2

Deja, jau 1927 m. abi mokyklos susidūrė su rimtomis problemomis. Inspektoriaus ataskaitose rašoma, kad „Tarbut“ mokyklos butas mažas ir šaltokas, o pirmoji klasė nesuformuota dėl vaikų stokos. Planuota uždaryti ir trečiąją klasę, tačiau atsirado norinčiųjų joje mokytis. Nors mokykloje dirbo 7 mokytojai, iš kurių 2 – su aukštuoju išsilavinimu, tačiau dainavimo pamokų nebuvo, nes mokykla neturėjo šio dalyko specialisto. „Išėjo per apyskaitos metus 24 mokiniai, 15 baigė, 4 persikėlė į kitas mokyklas, 3 emigravo iš Lietuvos, 2 dėl nežinomų priežasčių. Atėjo 26 mokiniai, 6 nepriimti dėl nepakankamų žinių.“

Aukštesniųjų mokyklų Tarėjas taip įvertino „Tarbut“ mokyklą: mokinių žinios – menkos, mokyklos sąlygos – prastos, nesilaikoma programos. Jei reikalai nepasitaisys, Švietimo ministerija grasino mokyklą uždaryti. Direktorius I. Zametas buvo atleistas iš darbo dėl to, kad netinkamai ėjo pareigas, jį pakeitė Mauša Epšteinas.

Ne ką geriau reikalai klostėsi ir „Msoiro-V‘Daas“ mokykloje. Joje iš keturių klasių liko tik I ir II. „Kadangi mokyklos finansinė padėtis sunki, turi būti pageidaujama, kad Švietimo ministerija šelptų šią mokyklą, nes ji yra vienintelė Rokiškio, Utenos, Panevėžio, Šiaulių ir kitose apskrityse, kur moksleiviai gauna tikybinę auklėjimą.“ Ataskaitą pasirašė jos direktorius Z. Klimelis.

Inspektorius pažymėjo, kad mokykloje nesilaikoma programos, mokinių žinios – menkos ir ministerija grasina mokyklą uždaryti.

Mokykla sukosi iš nemalonios padėties kaip beįmanydama. „Javne“ draugijos centro komitetas parašė raštą švietimo ministrui, prašydamas atidaryti mokykloje dvi aukštesniąsias „specialines“ klases. Ir mokyklos direktorius parengė prašymą ministrui su 200 rokiškėnų parašų.

Jo Ekscelencijai

Ponui Švietimo Ministeriui

Rokiškio Žydų Mokyklų ir Auklėjimo Draugijos

„Msoiro-V‘Daas“, Rokiškis

Kamajų gatvė 5 Nr

Prašymas

Mūsų prašymui iš š. m. birželio mėn. 22 dienos prie mūsų vidurinės mokyklos 2 klasėms, kuriose moksleiviai 2 metų bėgy galėtų gauti teoretiškas ir praktiškas žinias, reikalingas prekybos, pramonės ir mažosios industrijos srityse, įsteigti papildyti, – turime garbės pranešti, kad visas išlaidas dvims klasėms atidaryti ir išlaikyti reikalingas apsiėmė viršnurodyta draugija.

Prie šio turime garbės prabrėžti, kad Rokiškio, Panevėžio, Biržų ir kitose arčiausiose apskrityse nėra tokios specialinės mokyklos ir nebus leista įsteigti viršnurodytą mokyklą, rajono moksleiviai liks be specialybės.

Aukštesnioji komercinė mokykla steigiama dabar Ežerinėje, bet tas miestas su Rokiškiu neturi jokio susisiekimo nei geležinkeliu, nei plentu, be to, dėstomoji kalba įvairi.

Aukščiau pasakytą turint omeny, turime garbės prašyti leisti mums atidengti prie mūsų išlaikomosios mokyklos dvi specialias klases.

Z. Kliumelis

LCVA. F. 391. A. 2. B. 1334 L. 21

Prašymas buvo atmestas – Švietimo ministerija liepė moksleiviams mokytis Ežerėnų (Zarasų) komercinėje mokykloje.

Abi žydų mokyklos tapo tikromis konkurentėmis: iš vienos į kitą lakstė vaikai, jų žinių lygis smarkiai krito. Todėl 1928 m. birželį ministerijos pavedimu abi mokyklas tikrino Rokiškio valstybinės gimnazijos atstovas ir pateikė tokią ataskaitą:

Švietimo ministerijai

Rokiškio valstybinė

Gimnazija

1928 birž. m. 21 d.

Švietimo Ministerijos raštu įgaliotas šm birželio 15 d. aplankiau Rokiškio žydų „Tarbut“ ir „Msoiro-V‘Daas“ vidurines mokyklas.

„Tarbut“ mokykloje tą dieną jos direktoriaus nebuvo, jį pavadavo mok. J. Serebravičius. Kadangi tai buvo paskutinė prieš vasaros atostogas darbo diena, tai dirbo tik III ir IV klasės. II-oji klasė jau buvo paleista atostogų birž. 14 d. (I-os klasės š.m.m. visai nebuvo). Mokykloje radau mokytojus Serebravičių, Nochomovičiūtę ir Adomonį.

III-oje klasėje buvo tik 13 iš 17 mokinių, mokytojas Serebravičius lietuvių kalba klausinėjo mokinių iš lietuvių istorijos. Mokiniams suteiktos iš šios istorijos labai trumpos, elementarinės žinios. Atsakinėjo mokiniai patenkinamai. Be to, šiais mokslo metais išeita dar Romos istorija; mokinių žinios menkos, pav. nė vienas negalėjo pasakyti, kas buvo Cezaris, tik viena mokinė pasakė, kad jis buvo „romėnų karalius“. Taipo pat silpnos žinios ir geografijos (išeitas Azijos, Afrikos, Amerikos, Australijos ir pietų Europos geogr. kursas). Daugiau kreipta dėmesio į nomenklatūrą. Iš matematikos mokinių žinias laikau patenkinamomis.

IV-oje klasėje aplankiau vok. k. mokytojos Nochomovičiūtės pamokų. Mokinių buvo 14. Duoda mokiniam skaityti ir atpasakoti, rašyta lentoje. Paskui klausinėta iš lietuvių k. (sintaksės), algebros, geometrijos, fizikos. Apskritai, šių dalykų kursas išeitas patenkinamai. Bet geografijos (Europa) ir istorijos (viduriniai amžiai) kursas ir šioje klasėje išeitas netinkamai: mokinių žinios menkos. Kreipia dėmesį mokinių mažas išsilavinimas, pav. pasakodami apie Kryžiaus karus Palestinoje net keli mokiniai pavartojo vietoje „krikščionys“ „lietuviai“ ir klaidos negalėjo atitaisyti.

„Msoiro-V‘Daas“ mokykloje radau tik I klasę, III-oji jau buvo paleista atostogų birž. 14 d. (mokykloje tik šios dvi klasės)./

Man esant mokykloje, direktorius Kliumelis dėstąs toje klasėje aritmetiką ir geografiją, klausinėjo mokinių iš tų dalykų išeito kurso. Mokiniai iš aritmetikos atsakinėjo neblogai, o iš geografijos gerai. Kiek silpnesnės žinios iš istorijos (išeitas Rytų ir Graikijos elem. istorijos kursas). Lietuviškai kalba ne visi mokiniai, bet užduodamus liet. kalba klausimus dauguma supranta.

Dėl šios priežasties lietuvių k. žinios ne visų mokinių vienodos: vieni neblogai skaito ir gali perskaityta, nors ir netaisyklinga kalba, atpasakoti, kiti vargiai supranta skaitytą tekstą. Liet. k. gramatikos žinios patenkinamos. Dėsto liet. k. I-ojoje kl. R. Šukienė, mokinių – 15.

Mokykloje radau be direktoriaus Kliumelio, mokytojus Bechmanaitę ir R. Šukienę.

Bendrai imant, „Msoiro-V‘Daas“ vid. mokykla, jei tiks galima spręsti iš I-os kl. mokinių žinių, daro neblogo įspūdžio. „Tarbut“ mokyklos III ir IV kl. mokinių žinias galiu laikyti patenkinamomis, ypatingai silpnos žinios iš istorijos ir geografijos.

Šaltinis: LCVA. F. 391. A. 2. B. 1339 L. 28–29

Po ataskaita raudonu pieštuku parašyta: „Mano padarytos 1927 m. lapkr. m. revizijos daviniais, „Tarbuto“ mokykla mokslo ir mokinių išsilavinimo atžvilgiu šiek tiek aukščiau stovi už „Msoiro- V‘Daas“ bet visgi nei viena nei kita neatstoja geros pradžios mokyklos. Manau, kad reikal. pasiūlyti šių mokyklų laikytojams sulieti jas į vieną.“

1928 m. spalį „Tarbut“ mokykloje buvo atlikta revizija ir jos steigėja „Tarbut“ draugija 1928 m. gruodžio 29 d. įspėta, kad „Švietimo ministerio parėdymu“ kitais mokslo metais mokykla bus uždaryta. Ji 1929 m. spalio 19 d. gavo tarėjo J. Žuko pranešimą, kad mokykla uždaroma, o mokytojai – atleidžiami. Ir „Msoiro-V‘Daas“ mokykla ne ką ilgiau ją pergyveno.

 

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie