bangenis

Poezijos šventėmis, literatūriniais skaitymais, meninėmis instaliacijomis, performansais Kriaunų žmonės įamžina jų krašte gimusio laisvo paukščio giesmininko Antano Strazdo atminimą. Kriaunų pagrindinėje mokykloje šalia bibliotekos įkurta A. Strazdo kūrybinė erdvė. Vietos bendruomenės žmonės įsitikinę: kūrėjo A. Strazdo sparnai gali užaugti kiekvienam.

Semtis stiprybės

Kriaunų bibliotekininkė Audronė Telšinskienė sako, jog gyvename tokiu laikotarpiu, kai kalbėdami viena kalba retai išgirstame vienas kitą, nebesuvokiame pasakyto žodžio reikšmės, keliame balsą ten, kur turėtume vien klausyti ar klausti. Gyvenimo vedlį, mokytoją rasti sunku kiekvienam, o neturint jo lengva pasukti ne tuo keliu.

„Tenka susimąstyti, kodėl man lemta gimti ir augti čia, koks dvasinis maistas turi maitinti mane ir esančius aplinkui, kad regėtume ir ragautume ne tik pasaldintą rožinį pasaulį. Ilgai ieškoti nereikia – tik pajusti žemę po kojomis ir tai, ką ji yra užauginusi. Daug stiprybės Kriaunų kraštas gali semti iš čia lakiojusio A. Strazdo, žmonių tebevadinamo Strazdeliu“, – įsitikinusi bibliotekininkė.

1760 m. kovo 9 d. Kriaunų bažnyčios metrikų knygos įrašas, dabar saugomas Kriaunų muziejuje, liudija poeto gyvenimo pradžią šioje žemėje. Jo tėvas Andrius (Andrejus) Strazdas ir motina Sofija Vinciūnaitė-Strazdienė buvo Kriaunų dvaro valstiečiai baudžiauninkai. Šeimoje augo trys vaikai: sūnus ir dvi dukterys – Ona ir Katrė. Spėjama, kad gabų mokslams Kriaunų parapinės mokyklos mokinį A. Strazdą galėjo pastebėti vienuoliai jėzuitai.

Donelaitis ir Strazdas

Kriauniečiai bando netradiciškai įamžinti A. Strazdo atminimą. 2014 m. Lietuvoje minėta Kristijono Donelaičio didžioji sukaktis – 200 metų gimimo jubiliejus. Tiek pat prabėgo ir nuo A. Strazdo knygos „Giesmės svietiškos ir šventos“ (1814 m.) pasirodymo. Nors joje – tik devyni eilėraščiai ir dvi religinės giesmės, tačiau šis leidinys laikomas pirmuoju lietuviškos poezijos rinkiniu. Šiai progai paminėti Kriaunose vyko tarptautinio poezijos pavasario renginys „Atsigerk iš poezijos šulinio“. Anot bibliotekininkės A. Telšinskienės, renginio – performanso – idėja – skleisti tarptautinio festivalio atgarsius kaimiškoje vietovėje. Poezijos skaitovai inde turėtą vandenį simboliškai liejo į Kriaunos upę. Performanso procesą valdė Ričardas Šileika, žinomas įvairių netradicinių renginių kūrėjas, fotografas, eseistas. Poezijos skaitymai vyko Kriaunų aikštėje prie šulinio, o renginio kulminacija tapo simbolinis poetinio žodžio nešimas į Kriaunos upę.

Skambiu žodžiu džiugino skaitovas, diktorius Juozas Šalkauskas. Iš Vilniaus atvykę poetai Ramunė Brundzaitė ir Benediktas Januševičius ne tik skaitė savo eiles, bet ir atvežė Vilnelės bei Neries vandens, kuris iškilmingos procesijos metu buvo nešamas į Kriaunos upę ir ten išlietas. Džiugesio gitaros garsais teikė bardas Kastytis Petryla, o dambrelio stygą virpino Giedrius Kujelis. Eiles skaitė Rokiškio „Vaivorykštės“ literatų klubo narė Dainora Mineikienė, Pauliaus Širvio lyriką deklamavo rokiškėnas Kęstutis Grigalavičius. Renginį globojo Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondas.

2014 m. spalį sumanytas dar vienas netradicinis renginys – projektas „Donelaičio atlasas“. Jo tikslas – priminti K. Donelaičio vardu pavadintas Lietuvos miestų bei miestelių gatves ir puoselėti šalies regionuose gyvą literatūros klasiko atmintį. Ateityje ketinama parengti virtualų K. Donelaičio atlasą, kuriame būtų sužymėtos visos Lietuvoje esančios K. Donelaičio gatvės ir aikštės, skelbiami fotografuoti ir filmuoti reportažai apie ten vykusius renginius ir pokalbiai su vietos gyventojais. A. Strazdo eilės ir šiuolaikinių poetų tekstai tuomet skambėjo Rokiškio K. Donelaičio ir A. Strazdelio gatvių sankirtoje, siuvimo įmonėje „Lelija“. Poetai Arnas Ališauskas ir Jurgita Jasponytė siuvimo ceche prabilo ne siuvinių terminologija, o poezija.

Jonas Katelė ir Strazdas

1819 m. A. Strazdas eksplikacijoje, kurioje atskleidė savo etikos principus ir estetines bei literatūrines pažiūras, rašė: „Šventas Raštas sako: kas išmintingas, tas ir turtingas… Gerbiu tą brangų turtą, o žinodamas, kad jį galima įsigyti tiktai skaitant knygas, nuo pareigų atliekamą laiką paskiriu literatūrai. Ji parodo pasaulio menkumą ir tiesos kelią, ji pasaldina kartybes, kurias patiriu šioje ašarų pakalnėje, ji sustiprina manyje viltį sulaukti atpildo už tas skiriamas skriaudas ir persekiojimus, kuriuos tenka iškęsti.“

Šis dokumentas – iš kunigo švietėjo Jono Katelės archyvo. Pirmuoju A. Strazdo biografu laikomas būtent J. Katelė, 1877 m. lenkų periodikoje paskelbęs straipsnį apie A. Strazdą. Ši publikacija 1883 m. išspausdinta „Aušroje“.

2015 m. tarptautinis Poezijos pavasaris, globojant Kunigo švietėjo J. Katelės labdaros ir paramos fondui,  „nutūpė“ dabartinio Margėnų kaimo laukuose, kur prieš 255 metus gimė A. Strazdas. Prie paminklinio akmens vyko poezijos skaitymai „Tiešijimai gražioms giesmelėms“. Eiles skaitė tarptautinio Poezijos pavasario dalyviai, gausus Rokiškio literatų klubo „Vaivorykštė“ būrys, netradiciškai armoniką virkdė dailininkas Eugenijus Raugas, Kunigo švietėjo J. Katelės labdaros ir paramos fondo jaunimo dramos studija rodė spektaklį pagal Sigito Gedos poemą „Strazdas“, režisuotą Jono Buziliausko.

Vėjas plaikstė fotografijų parodą, kurios autoriai – poetas, audiovizualiųjų menų specialistas Darius Jurevičius ir eseistas, miniatiūristas Ričardas Šileika. Nuotraukos eksponuotos primityviomis priemonėmis: lyg skalbiniai segtukais pakabintos ant virvelių. Vyko ir naktiniai poezijos skaitymai: eilės į ežero platybes liejosi nuo Sartų apžvalgos bokšto.

Jurgis Didžiulis, Jama ir Strazdas

Pernai spalį Kriaunose viešėjo šmaikščioji socialinio eksperimento „Meno reanimacijos“ komanda su garsiuoju atlikėju Jurgiu Didžiuliu. Apjungus muzikinį performansą, dailės dirbtuves, repuojant A. Strazdelio poeziją mėginta naujam gyvenimui prikelti nejaukią patalpą šalia bibliotekos, dėl akį rėžiančios sienų spalvos pavadintą „Žaliąja palata“.

„Lyriko A. Strazdelio prieš du šimtus metų sukurtą poeziją bandėme perteikti kitaip – repo ritmu. Iš pradžių sunkiai sekėsi interpretuoti archajišką kūrybą, bet įsijautę suvokėme, kad ji netradicinė, užvedanti“, – tikino atlikėjas J. Didžiulis, repavęs kartu su improvizacijos virtuozu Roku Grajausku-Jama.

Nuotaikingoje improvizacijoje aktyviai dalyvavo vietos bendruomenė. Reanimacijos komandos „pacientais“, „gydytojais“, „slaugytojais“ virtę kriauniečiai kartojo J. Didžiulio žodžius, gestus, mimiką. Pradinukas Salvijus Žilys repavo drąsiai, prie jo smagiai prisidėjo ir 85-erių Genovaitė Kralikienė: energingai ir ritmiškai ji skaitė A. Strazdo tekstus.

Repo ritmas pastūmėjo bendruomenę pokyčiams: pradėta dažyti „Žaliosios palatos“ sienas. Svarbiausias reanimacijos akordas – „Žalioji palata“ transformuota į A. Strazdo kūrybinę erdvę. Joje jau vyksta parodos, organizuojami meniniai pasirodymai, bendruomenės susibūrimai.

Projektą „Kalbame Strazdelio kalba“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Paramos dydis – 15 tūkst. Eur.

Parengė Dalia ZIBOLIENĖ

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie