Prie Dirdų

Penktadienio pavakarę į rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešąją biblioteką rinkosi pakiliai nusiteikę rajono literatai. O proga tam buvo pakankamai svari. Prabėgo 30 metų nuo Rokiškio rajono literatų klubo „Vaivorykštė“ įkūrimo ir dienos šviesą išvydo trečiasis  literatų kūrybos almanachas „Vaivorykštė“.

Pradžia

Vladas Liolys

V. Liolys
V. Liolys

1986 m. ilgai svarstėme, kaip pavadinti mūsų sambūrį. Tuo laiku buvo įvairių pavadinimų. Vienas iš susirinkusiųjų besvarstant pažvelgė į langą sakydamas, kokia graži vaivorykštė danguje. Kiek daug spalvų joje – vieniems atrodė, kad penkios, kiti matė septynias. Ta vaivorykštė buvo nepaprastai ryški. Taip ir gimė dangaus padiktuotas literatų klubo pavadinimas.
Nors minint jubiliejų danguje nesimatė vaivorykštės – dangų užklojo debesys, bet kiekvieno literato viduje ta vaivorykštė labai ryškiai šviečia. To rezultatas – dienos šviesą išvydęs jau trečiasis literatų kūrybos almanachas „Vaivorykštė“. Lietuva labai sumažėjo, bet almanachas nesuplonėjęs. Visos trys knygelės vienodo storio, jose savo kūrybą pristato kaskart nauji veidai.

Vytautas Gasiūnas

V. Gasiūnas
V. Gasiūnas

Dar 1963 m., kai dirbau laikraščio redakcijoje, bendravome su Petru Milakniu. Jau tada buvo suburtas literatų būrelis. Atėjus Stasiui Varneckui laikraštyje atsirado literatų puslapis. Paskui persikėlėme į bibliotekos patalpas, kur jos vedėja Zita Juodeikienė sukvietė visus. Ji pasiūlė susiburti į kolektyvą ir, kaip žaismingai V. Liolys pafantazavo, atsirado „Vaivorykštės“ pavadinimas. Jo prezidente buvo išrinkta Vida Papaurėlienė. O mane paskyrė kaip propagandistą – atsakingą už renginius. Praėjus metams, pasižiūrėjau, kas buvo nuveikta. O veiklos tikrai netrūko: išvykos į Uteną, susitikimai su rašytojais, literatų susitikimai Pandėlyje, Kazliškyje, Panemunėlyje.
Tai buvo literatų klubo pradžia.

Pamąstymai

Salvinija Kalpokaitė

S. Kalpokaitė
S. Kalpokaitė

Kūryba – savitas mąstymo būdas, individualus veiksmas, bet ji neįmanoma be sąlyčio su žmogumi, su tuo, kuo gyvename.
Kaip nesidžiaugti, kai per 30 metų išleidome jau trečiąjį bendrą mūsų rajono kūrėjų almanachą „Vaivorykštė“. Gal metai ir nelabai svarbu. Svarbiau, kokie buvo norai, koks susitelkimas, idėjos. Kad išeitų almanachas, turėjome daug rėmėjų, prie to prisidėjo ir patys literatai.
Džiugu, kad iš mūsų būrio išaugo daug žinomų literatų. Per tuos metus buvo visko: ir liūdnų, ir džiugių akimirkų.

Stasys Varneckas

S. Varneckas
S. Varneckas

Rodos, ir vargo nebuvo. Tokių minčių kyla, kai rankose vartome naują almanachą. Nors žinau, kad vargo tikrai buvo. Tokios knygos turi ne tik literatūrinę, bet ir istorinę reikšmę. Turime daug literatų, daug pavardžių, apie kurias kartais labai mažai žinome. Man Paulius Širvys sykį papasakojo labai įdomią istoriją, kaip gimė vienas jo eilėraščių. Tuo metu jis dirbo Pandėlio rajono laikraščio „Spalio pergalė“ redaktoriumi ir laikraštyje išėjo spausdinimo klaida. Įdėtas Stalino portretas ir stambiu šriftu užrašas: „Draugui Stalinui ilgų ligų metų.“ Buvo baisu, kas už tokią klaidą galėjo atsitikti. Jį iškvietė pasiaiškinti į rajono partijos komitetą. Gavęs pylos P. Širvys užlipo į redakciją, užsikūrė krosnį ir parašė nuostabų eilėraštį: „Guliu po rudenio dangum žvaigždėtu / krūtinę žaizdos degina ugnim / greit pasaka melsvų akių mylėtų / išblės kaip sapnas su manim.“
Dabartinis literatų klubas susideda lyg iš dviejų dalių. Vyresnioji karta ir jaunesnioji. Tai mane labai džiugina. Stebuklas – anksčiau jaunimo nelabai būdavo. Ina Ragauskaitė, Uršulė Tarvydytė, Neda Letukytė. Turim ir klubo veteraną – šimtametį, kuris jubiliejų atšventė pernai spalio mėnesį. Tai Bronius Kondratas. Nors jis yra aklas, tačiau jį remia Lietuvos neregių draugija ir turi galimybę rašyti.
Alfonsas Keraitis
Jausmas toks, lyg eičiau į krikštynas. Vis galvoju, kodėl taip jaučiuosi? Mūsų literatų būryje gimė trečias kūdikis. Ilgai išnešiotas. Jis, ko gero, turi ir savo tėvus: S. Varnecką ir S. Kalpokaitę. Žinoma, jie kūdikiui gal tik kontūrus davė, o paskui kiekvienas literatas kažką nuo savęs pridėjo. Labai džiaugiuosi, kad kiekvienas savo kūryba po kruopelytę prisidėjome prie naujojo leidinio.

Vida Papaurėlienė

V. Papaurėlienė
V. Papaurėlienė

Nežinau, kokius kalnus turėjo nuversti Salvinija, kad šis almanachas gimtų. Žinau visą darbo virtuvę: vieni vėluoja, kitiems atrodo, kad dar laiko yra. Reikia labai daug kantrybės, kruopštumo, kad viskas būtų laiku surinkta, suredaguota.

 

 

 

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie