Darbas turizmo sektoriuje Rasai Staskonytei buvo įkvėpimo šaltinis, pakeitęs dailininkės požiūrį į darbą, puoselėjamas vertybes R. Staskonytės archyvo nuotr.
puodelis

Kraštietę dailininkę Rasą Staskonytę žino galbūt nedaug rokiškėnų. Tačiau jos tapybos darbus tikrai yra matę daugelis: kartu su Rokiškio krašto garbės piliečio titulu kraštiečiui Algiui Naručiui buvo dovanotas R. Staskonytės tapytas paveikslas, kuriame atsispindi Žiobiškio krašto vaizdai, dailininkės paveikslas „Sopulingoji Marija“ prieš keletą metų papuošė Žiobiškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią 100-ųjų metinių proga, o paveikslas „Auksinis Rokiškio ruduo“ buvo įteiktas aktoriui Donatui Želviui, iškovojusiam XXXIII profesionaliųjų teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ geriausio vyro vaidmens atlikėjo prizą už kontrabosininko vaidmenį Klaipėdos jaunimo teatro spektaklyje „Kontrabosas“. Visą gegužę R. Staskonytės tapybos darbų parodą, skirtą Motinos dienai, galima apžiūrėti Rokiškio kultūros centro antrojo aukšto fojė.

Keitėsi vertybės

R. Staskonytė gimė Rokiškyje, bet pastaruosius 17 m. gyvena Kaune. Tačiau dailininkė neslepia –nors įsikūrė laikinojoje sostinėje, jos širdis priklauso Rokiškiui: „Augau ir gyvenau Rokiškyje. Čia yra mano kraštas. Čia aš baigiau Dailės mokyklą. Čia, padedama nuostabaus mokytojo, dailininko Raimondo Gailiūno, užaugau kaip tapytoja. Pirmą savo drobę gruntavau Rokiškio krašto muziejuje, mokytojo studijoje. Tai kaip pradžių pradžia, kuriai aš galo nematau.“

Nors nuo mažų dienų žavėjosi daile ir tapyba, tačiau studijoms R. Staskonytė pasirinko kitą specialybę. „Baigusi mokyklą įstojau studijuoti turizmo Utenos kolegijoje. Studijas pratęsiau Klaipėdoje. Įgijau turizmo ir rekreacijos bakalauro laipsnį ir persikėliau gyventi į Kauną. Septynerius metus dirbau turizmo sektoriuje. Kadangi turėjau puikią galimybę keliauti, atmintyje kaupėsi vaizdai ir įspūdžiai, formavosi pasaulėžiūra. Žinoma, tapybos niekada neapleidau. Įkvėpta pamatytų vaizdų, potyrių, po darbų visada tapydavau. 2009 m. gimus dukrytei, keitėsi vertybės ir ateities vizija, požiūris į darbą, poreikiai… Tiesą pasakius, pakeičiau viską iš esmės. Keičiau profesiją, pradėjau daug studijuoti savarankiškai. Domėjausi grožiu, tapyba, meno istorija. Ėmiau lankyti tapybos užsiėmimus, o nuo 2012-ųjų – Atvirąją dailės, dizaino ir architektūros mokyklą Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Troškau profesionalumo, meistriškumo. Tik nuolat klausdavau savęs, kaip to pasiekti? Mano ieškojimo kelias buvo labai vingiuotas, bet intensyvus“, –pasakojo dailininkė.

Gimsta Sofijos pasaulis

R. Staskonytė šypsojosi: netapyti ji negalinti, tad visada turinti aliejinių dažų bei drobę. Jai geriausia tapyti „iš natūros“, kai atsiskleidžia ne tik paviršinis, bet ir vidinis pasaulis. „Laikausi minties, kad menas yra ištransliuota vidinė informacija, motyvai, be abejonės, – vidiniai pasaulio suvokimo virsmai. Sukaupti įspūdžiai, išgyvenimai, pasitenkinimai ir nepasitenkinimai, susižavėjimai. Moterys, vaikai, žmonės, religiniai, sakraliniai apmąstymai. Šiuo metu mane užvaldė aromaterapijos ir parfumerijos pasauliai. Kvapai, gėlės, moteriškumas… Bręsta naujas tapybos darbų ciklas „Sofijos pasaulis“. Jį ėmiau jausti rinkdama informaciją apie Sofiją Tyzenhauzaitę. Šį ciklą norėčiau papildyti ir parfumerine kvepalų kompozicija. Man į kraują įaugęs Tyzenhauzų leitmotyvas – pradedant bažnyčia, dvaru, dvaro parku baigiant neužmirštuolėmis, kurias taip mėgo S. Tyzenhauzaitė ir kurios puošė mokyklos paskutinį skambutį… Nuolat atnaujinu ciklą „Fantazija Rokiškyje“, kuris apramina namų ilgesį“, – pasakojo menininkė.

Anot R. Staskonytės, jos kūrybą lydi nuolatinis ieškojimas, emocijos, atoslūgiai ir potvyniai, nuolatinis kitimas ir noras atrasti bei suprasti meną: „Kartais ieškau jo viena, kartais lekiu pas „kumyrus“… Kartais mokausi viena akistatoje su meno literatūra, biografijomis, kartais ieškau prieglaudos „meno kalvėse“… Kartais būnu sąžininga prieš drobę, o kartais tampu publikai padlaižiaujanti atlikėja… Labiausiai myliu tapybą aliejiniais dažais ir drobes, bet kartais nuklystu į lyrinius nukrypimus akvarele, žaviuosi kaligrafija, japonų ir kinų tapyba. Kas tai bebūtų, šiandien kartais jau galiu su pasitenkinimu nusišypsoti savo darbo rezultatams.“

Darbais žavisi užsieniečiai

Paklausta apie naujausią parodą gimtajame mieste tapytoja pasakojo, kad ji – ne čia pirmoji. 2013 m. paroda „Moters žvilgsniu“ eksponuota Rokiškio dvare bei Bajorų kultūros centre, o 2014 m. dailininkės darbų gerbėjus džiugino „Žiedų gyvenimas“.

„Pirmąją personalinę parodą surengiau 2007 m. galerijoje „Meno namai“ Kaune. Ji vadinosi „Moterys“. Taip po truputį pradėjau „dalintis“ savo darbais su aplinkiniais. Pirmieji metai buvo itin intensyvūs, nes, be personalinės parodos, dalyvavau dar dviejose: Kaune organizuotoje kolektyvinėje plenero parodoje „Kauno pilis šiandien“ ir „Pabaltijo lietuvių darbai“ Ciuriche (Šveicarija). Prasidėjęs parodų maratonas įsisuko labai greitai. 2008 m. prisijungiau prie parodų „Kaunas mene“ ir „Norvegija lietuvio akimis“ Sirevage (Norvegija) dalyvių, dalyvavau plenere „Dailininko Nikodemo Ivanausko keliais“. Beje, šiame plenere gavau nominaciją „Originaliausias darbas“. Buvau labai laiminga. Tais pačiais metais vyko kolektyvinės plenero parodos Naujojoje Akmenėje ir Paragiuose. Ketveri metai iki 2012 m. buvo ramesni, kadangi laukiausi, gimė dukrytė. Tačiau tapyti nenustojau ir 2012 m. keletą savo darbų eksponavau parodose „Nerimta“ Kauno prekybos centre „Akropolis“ bei „Žmonės ir keliai“ „Audi“ automobilių centre Rygoje (Latvija). 2013 m. Joniškėlyje, Karpių dvare, vyko paroda „Ieškok moters“, – pasakojo autorė.

„Parodą Motinos dienos proga skiriu savo be galo įdomiems 35 gyvenimo metams, kuriuos mamos ir tėčio dėka gavau nugyventi. Parodos pagrindinis akcentas – gėlės žiedas. Gėlės žiedas skirtas mamai, moteriai, motinystei, vaikystei, gamtos ekstazės išraiškai, trapumo užuomazgai, palengvėjimui, aromatui, gyvenimui nuspalvinti šviesiai, meditacijai, maldai, polėkiui, širdies šventei…“

R. Staskonytė tikino neturinti nutapytų darbų sąrašo, tad ir tikslaus jų skaičiaus nežinanti. „Šiuo metu turiu apie 60 darbų. Tapau nuo Dailės mokyklos laikų, 1997-ųjų, tad galiu tik spėti, kiek jų yra pabirusių po visą „svietą“: Norvegiją, Vokietiją, Prancūziją, paveikslų pirko Egipto gyventojas ir Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai“, – džiaugėsi autorė.

Norintieji pasigerėti R. Staskonytės darbais parodą gali aplankyti nuo antradienio iki penktadienio 14–18 val.

Projektą iš dalies remia

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie