„Sename grafe“ – puota poezijos gurmanams. A. Minkevičienės
puodelis

Tarptautinis renginys „Poezijos pavasaris 2017“, startavęs gegužės 14 d., penktadienį atsirito į rajoną – poezijos puota džiugino Pandėlį ir Rokiškį: pandėliečiai pakviesti į kūrybinius susitikimus, o rokiškėnai rinkosi į kavinėje „Senas grafas“ vykusią gurmanišką kūrybos puotą, kuria poezijos ir muzikos gerbėjus „vaišino“ Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai poetas Kornelijus Platelis bei saksofonininkas Petras Vyšniauskas, poeziją skaitė aktorė Nijolė Kazlauskaitė. Klausytojai turėjo galimybę mėgautis trijų menų – poezijos, muzikos ir teatro – sinteze. Tokių susitikimų poreikį atskleidė užsimezgusi poeto ir klausytojų diskusija apie mūzas, tikėjimą, savęs saugojimą.

Literatūra ir …

Kornelijus Platelis – poetas ir vertėjas, eseistas, parašęs didelės erudicijos komentarus Šventojo Rašto lietuviškam vertimui. Vertė Eliotą, Ezrą Poundą, iš lenkų kalbos – Česlovą Milošą. 1985 m. jis apdovanotas Jotvingių premija, 1996 m. – „Poezijos pavasario“ laureatas už knygą „Prakalbos upei“, 2002 m.  pagerbtas Nacionaline kultūros ir meno premija. 1991–1993 m. K. Platelis ėjo Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijos viceministro pareigas, 1996–1998 m. vadovavo „Vagos“ leidyklai. 1998–2000 m. jis – Lietuvos švietimo ir mokslo ministras. Nuo 2000 m. vasario K. Platelis yra savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius. Jis – ir Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvių PEN centro narys, „Poetinio Druskininkų rudens“ valdybos pirmininkas. Jo kūryba išversta į aštuoniolika kalbų.

… statyba

K. Platelis, 1973 m. baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą, dirbo keliose statybos organizacijose. Buvo Druskininkų mero pavaduotojas, Lietuvos savivaldybių asociacijos pirmininko pavaduotojas. Kitaip tariant, poezija žengia kartu su gyvenimo realybe.

Susitikimo mūsų rajone metu paklaustas, kas buvo jo mūza, per daug neatviravo ir (nesuprasi – juokais ar rimtai) atsakė: „Mūza, dėl kurios pradėjau rašyti, buvo moteris.“ Gal todėl eilėraščiai neatsiejami nuo erotikos, moters, įsimylėjimo būsenos?

Klausytojai laukė romantikos

Atvira erotika ne visada priimtina klausytojo ausiai, o antikiniai ir bibliniai įvaizdžiai reikalauja atskiro pasiruošimo… Be to, K. Platelis – rašytojas, atsisakęs romantiškumo, įprastos silabinės eilėdaros ir besilaikantis šiuolaikinės literatūros tendencijų. Dėl to kraštietis rašytojas Sigitas Parulskis yra vadinęs K. Platelį negailestingu poetu. Matyt, todėl skaitytojai ir klausytojai po susitikimo atsirinko – „patinka“, „nepatinka“. Po šiais žodžiais, ko gero, slypi kitos sąvokos: „suprantu“, „nesuprantu“, „priimtina“, „nepriimtina“. Kai kuriuos motyvus autorius sakėsi perėmęs iš verčiamų darbų: „Nori ar nenori, bet verčiami tekstai įsigeria į tave.“

Tačiau romantikos stygių susitikime su kaupu kompensavo saksofonininko P. Vyšniausko grojami kūriniai ir … dialogai su aktore Nijole Kazlauskaite, kuri skaitė K. Platelio eilėraščius. Muzikos ir žodžio dialogai. „Jūs sakote, / už mano žodžių slypi kažkas, / ko nė pati nesuprantu, / nesu net sau ištarus?“ – klausia aktorė eilėraščio herojės vardu. „Pašnekovas“ saksofonas į klausimus ir svarstymus atsako kartais trumpa trele, kartais – garsų tirada.

Nelabai patogus

K. Platelis atviravo, kad ilgai vengė rašyti komentarus lietuviškam Šventojo Rašto vertimui. Vis atidėliojęs. Pagaliau parašė. „Bažnyčios vyresnybė nelabai liko patenkinta, bet patys prisiprašė – galėjo rasti kitą“, – šmaikščiai komentavo svečias.

Myli siužetus

Siužetai – pagrindinės K. Platelio darbų temos. Eilėraščiui būdinga viena situacija, viena problema. Pats prisipažino klausytojams: „Imu realų daiktą ar situaciją ir modeliuoju, iš kur ir kaip jis galėjo atsirasti.“ Tada netyčia rasto butelio kamštelio istorija sugula į eilėraštį. Gal todėl, kad autorius yra ir techninės specialybės atstovas? Tačiau šalia siužetinės linijos keliami filosofiniai būties klausimai, ieškoma, kur prasideda ir baigiasi realybė. Tai iliustruodamas poetas paskaitė dar 1998-aisiais sukurtą eilėraštį „Makroekonomika“:

Į Lietuvos rinką kasmet importuojama 
apie 1000 tonų odekolono „Trojnoj“ ir 
maždaug 
tiek pat kitokių rūšių, įskaitant losjonus, 
kurių stiprumas siekia 80%. Tarkime – 
10 % šio kiekio naudojama pagal paskirtį, 
o likusį tam tikra kepenų masė perdirba 
į piktąją vargšų dvasią, statistikos vadinamą 
grynuoju spiritu, tenkančiu Lietuvos 
gyventojui. 
Jei vidutinis minėtų produktų stiprumas 60%, 
Tai dvasios (spirito) kiekis būtų 1080 tonų. 
Kaip rodo 
duomenys, perdirbimo procese dalyvauja 
apie 1% gyventojų, t. y. 35 000 (pagal jų 
surašymą), 
kurių bendra kepenų masė 52 tonos. Tuomet 
išeitų, 
kad 52 tonos kepenų perdirba 1800 tonų 
produkto per metus, 
iš kurių kraujui tektų 1080 grynosios 
(spirito) dvasios, 
o šiaip organizmams – apie 15 tonų šlako, 
kuriomis kasmet pasunkėja bendra kepenų 
masė. 

Įspūdingi skaičiai, tvirta ūkio šaka, 
dirbanti be subsidijų 
neapčiuopiamai bėgančiam laikui. 

Manau, perfrazuojant vieno garsaus politiko pasakytus žodžius, būtų galima paklausti – ir kas galėtų paneigti, kad tai neaktualu prabėgus beveik dvidešimčiai metų po eilėraščio sukūrimo?

Kūrėjų žodis ir muzika nepaliko abejingų – tarp pandėliškių ir poeto užsimezgė diskusija apie tikėjimą, apie tai, ką reiškia „saugoti save, kad būtum“ (citata iš eilėraščio – aut. past.). K. Platelis, baigdamas susitikimą Pandėlyje, sakė: „Šis susitikimas paliko šiltą įspūdį. Bent jau man.“

Afroditės vizijos, atvira erotika ir šis tas daugiau

K. Platelis, „Sename grafe“ rokiškėnams pristatydamas poezijos ekskursą, sakė, jog šiame vakare bus daug meilės, sudėtingų vizijų, jausmų, atviros erotikos, perteiktos per moterį taip, kaip ją suvokia vyras ir kaip santykį su vyrais suvokia moteris. Erotikos, pažįstamos, o neretai stulbinamai atviros, pripildyta K. Platelio poezija ir jos lyrinis „aš“ – iš antikos mitologijos. Per Anadiomenės (meilės deivės Afroditės) ir kitų mitologinių herojų vizijas, kančias, gundymus ir erotinius potyrius K. Platelio poezija klausytojus įvedė į lyrinio subjekto emocijų, išgyvenimų, potyrių erdvę, perteikė aistrą, troškimų kančias, dviejų žmonių kūniškų  malonumų ir geismų vaizdinius.

Erdvę, pripildytą atviros ir metaforiškos erotikos, „skaldė“ saksofono muzika ir kitokios estetikos poezija, literatūrinėmis priemonėmis perteikusi šiuolaikinio žmogaus būtį ir buitį – nuo pieno ir dviejų pomidorų, nepriteklių iki suvokimo, jog kiekvienas iš mūsų pirmiausia privalo suprasti ir mylėti pats save ir nesvarbu, ką kiti žmonės apie tave galvoja.

Vakaro pabaigoje K. Platelis sakė, jog antikos motyvas jį užvaldė seniai, nors kūrybos pradžios eilėraščiai buvo ir struktūriškai, ir semantiškai paprastesni, lengviau suprantami. „Na, gal kai kuriose vietose būtų reikėję uždėti ne tik N14, bet ir N18“, – apie aistra pulsavusios poezijos puotą šmaikštavo pats autorius.

Apie save K. Platelis yra pasakęs: „Galvodamas apie poeziją, paklystu tarp eilėraščio ir savęs, jį suvokiančio. Įmanoma ribą užčiuopti tarp mūsų, ar ne? Poezija – kaip vėjas: nežinia, iš kur kyla, nežinia, kur nueina, ir nežinia, ką reiškia“.

Vilma Bičiūnaitė, Aldona MINKEVIČIENĖ

Projektą iš dalies remia

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie