Visi susirinkusiųjų užrašyti gražiausi lietuvių kalbos žodžiai buvo suklijuoti ant vieno popieriaus lapo. N. Šulcienės nuotr.
puodelis

Lietuvių kalba turi 2 pagrindines tarmes, 15 patarmių ir 100 šnektų bei pašnektų, iš kurių 10 kalbama ne Lietuvos teritorijoje. Kalba – gyvas organizmas, pildomas naujais žodžiais, naujomis reikšmėmis. 2017-ieji paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais. Ta proga Obelių miesto bibliotekoje apsilankęs Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas obeliškis, Obelių krašto garbės pilietis Donatas Smalinskas įtaigiai pristatė lietuvių kalbos įdomybes.

Negalime nekalbėti

„Ar mes žinome, kiek daug įdomių dalykų yra mūsų kalboje, kitose kalbose, nes viskas glūdi arba mūsų patirtyje, arba žodynuose, enciklopedijose? – klausė D. Smalinskas. – Ar daug yra susirinkusiųjų, kurie šiandien dar su niekuo nekalbėjo? Tikriausiai tokių nebus, nebus ir vakar nekalbėjusiųjų. Man irgi buvo bėda, kuomet gydytojai rekomendavo du mėnesius nieko nekalbėti, tačiau labai sunku buvo tylėti, nieko nepasakyti.“

Šiandien, pasak garbaus svečio, šiame susitikime nebus kalbos nė apie vieną taisyklę. Kalba – ne tik taisyklių rinkinys. Kompiuteryje yra daug įvairiausių ženklų, tačiau ne visus juos mes žinome, todėl kartais kompiuterinio raštingumo pritrūksta. Ne visuomet žinome, kaip tuos ženklus perskaityti – o jų yra daug. Ženklų yra ir žmonių sukurtų. Posakis „Įsijunk šypseną“ parodo, kad Lietuvoje labai mažai šypsenų. Žinoma, šypsenos įsijungti negalima, tačiau visi suprantame šio posakio reikšmę.

Dar yra ir prekių ženklai, kurie neverčiami į kitas kalbas. Yra ir Zodiako ženklai, kūno ženklai. Štai plojimų dažniausia pasigirsta tuomet, kai žmonėms kažkas patinka, o kojų trypimo – kai nepatinka, protestuojama.

Kalbų margumynas

Pasaulyje yra 3 tūkst. 900 kalbų. Tai tikrai daug, tačiau labai skiriasi kalbėtojų skaičius. Didžiausios yra 83 kalbos. Jomis kalba apie 80 proc. žmonijos. Štai Kinijoje yra didžiausias vienos kalbos vartotojų skaičius – net 873 mln. 3 tūkst. 600 kalbomis kalba tik 0,2 proc. kalbėtojų, o 20 kalbų pasaulyje kalba tik po vieną žmogų. Vadinasi, mirus tam vieninteliam nebeliks ir kalbos.

Daugiausia vietinių kalbų yra Papua Naujojoje Gvinėjoje – 820. Jos laikomos ne tarmėmis, o kalbomis, nes jų požymiai labai skirtingi. Mažiausiai žodžių – 340 – turi taki taki kalba. Ji vartojama Pietų Amerikos valstybėje Suriname. Kyla klausimas, kaip žmonės susikalba, kokia yra vieno žodžio reikšmė? O tų reikšmių labai daug ne tik šioje kalboje.

Štai žodis „eiti“ lietuvių kalboje turi 23 reikšmes. Lietuvių kalbos abėcėlė turi tiek raidžių, kiek ir burnoje dantų – 32, o valstybinė Kambodžos khimerų kalba, kurią vartoja apie 12 mln. žmonių, turi 74 raides. Kitas kraštutinumas – rotokas kalba, kurią Naujojoje Gvinėjoje vartoja apie 4 tūkst.  žmonių, turinti tik 12 raidžių.

Europa yra mažiausiai kalbų turinti pasaulio vieta – tik 3 proc. Tie žmonės, kurie gyvena žemiau pusiaujo, yra daugiakalbiai.

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kurią 1948 m. priėmė Jungtinės Tautos, buvo išversta į 321 kalbą. Tai daugiausia vertimų turėjęs dokumentas. Kyla klausimas, kodėl būtent šis dokumentas? Tikriausiai todėl, kad jis labai svarbus, – žmogus turi žinoti savo teises ir laisves.

Tikriausiai ne kiekvienas sugebėtų sukurti sakinį, kurį sudarytų 823 žodžiai, o Viktoro Hugo romane „Vargdieniai“ tokį sakinį galime rasti.

Ilgų sakinių pasitaiko ir lietuvių kalboje. Pašnekovas D. Smalinskas prisiminė, kad jo kurso draugas Antanas Smetona buvo pakviestas kaip kalbos ekspertas tarti savo nuomonę teisme vienoje byloje, kurios nutartyje buvo sakinys, užimantis du puslapius. Kyla klausimas, ar toks sakinys yra pakankamai aiškus? Tikriausiai nelabai, todėl ekspertas ir parašė, kad šis sakinys yra neaiškus, ir sudėtinga būtų vykdyti teismo nutartį. Tai parodo, kad kalbininkų darbas nėra lengvas, nes reikia nagrinėti įvairiausius sakinius, kalbos ženklus, kurie tam tikrais atvejais yra labai svarbūs.

Į Lietuvą atvyksta daug užsieniečių, kuriems mūsų kalba kelia įvairių asociacijų. Vieniems tai lyg upelio čiurlenimas, paukščio čiulbėjimas, tačiau nelengvai pamėgdžiojamas. Kitiems svečiams lietuvių kalba – tai poezija ir matematika kartu sudėjus. Tai komplimentas ar ne? Tikriausiai komplimentas, nes kalboje matematikos yra labai daug, ypač kirčiavime, kur galioja tam tikri dėsniai.

Vardų ir pavadinimų margumynas

Laikotarpis kalboje taip pat palieka savo žymę. Pasak D. Smalinsko, 2015 m. populiariausi vyrų vardai buvo Jonas, Tomas, Antanas, Mindaugas, Darius, Kęstutis, Juozas ir Andrius, moterų – Irena, Janina, Ona, Danutė, Regina, Aldona, Kristina, Marija ir Viktorija.

Vis daugiau išgirstame ir keistų, neįprastų vardų. Tai Paskalis, Nemunas, Kaributas, Bazilė, Šalnė, Vanilė ar Kajatana.

Stebina ne tik vardai, bet ir kai kurių žodžių reikšmės. Tikriausiai nedaugelis žino, kad Varėnos rajone yra Akmens kaimas. Kai vietos gyventojų paklausia, kur jie gyvena, šie atsako gyveną Akmenyje. O štai Lazdijų rajone tyvuliuoja Dunojaus ežeras, Rokiškyje teka Audros upė. Klaipėdos rajone yra Dariaus kaimas, o Marijampolės savivaldybėje – Puskelnių.

Vietovardžiai taip pat nėra vienetiniai. Antanavos vietovardis Lietuvoje yra net 21 vietoje, Ąžuolynės – 15, Aleksandravos – 14, Akmenių – 12.

Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija, skatindama būsimų įmonių vadovus rinktis lietuviškus taisyklingus ir įdomius įmonių pavadinimus, Tarptautinės gimtosios kalbos dieną – vasario 21-ąją – organizuoja gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. Lietuviai yra išradingi: „Juokiasi puodas“, „Protingieji kurmiai“, „Mikim“ – tai vis įmonių pavadinimai. Jeigu norėsite internetu nusipirkti avalynės, rasite įmonę „Be kulnų“, odontologų paslaugas teikia įmonė „Jau ne bedantis“, transporto paslaugas – „Laisvas kaimietis“. Šios įmonės yra oficialios, registruotos Registrų centre.

Visiems smagu sužinoti ir humoristinius žodžių paaiškinimus. Pasirodo, žodis gali turėti ir kitą reikšmę, nebūtinai tokią, kokią įsivaizduoja mūsų kalbos vartotojai: daugtaškis – taikliai mėtantis krepšininkas, sumuštinis – sumuštas žmogus, siūlas – ką nors siūlantis žmogus, alpės – alpstančios moterys, vienminčiai – turintys po vieną mintį.

Lietuvių kalbos turtas

Didelis lietuvių kalbos turtas yra leksika. Tai rodo didžiausias XX a. lietuvių kalbos veikalas – „Lietuvių kalbos žodynas“. Jis yra vienas didžiausių žodynų pasaulyje – dvidešimties tomų. Jame galima rasti aprašyta apie 500 tūkst. lietuvių kalbos žodžių. Prie šio žodyno dirbo kelios kalbininkų kartos ir labai smagu, kad jį sudarant dalyvavo ir D. Smalinsko žmona Gražina Smalinskienė.

„Tai labai kruopštus, daug atidumo, kantrybės ir laiko reikalaujantis darbas, – sakė kalbininkė. – Kalbininkai važinėja po kaimus, buvo užsukę ir į Obelius, ir kalbina žmones, klauso jų gyvenimo istorijų. Taip surenka labai daug žodžių, sakinių ir sudaro kartoteką. Iš tų sakinių atrenka žodžių reikšmes.“

Popietės pabaigoje susirinkusieji rinko gražiausią lietuvišką žodį. Kol vyko rinkimai, savo poeziją skaitė poetas Antanas Gintautas Žilinskas. Daugiausiai balsų surinko žodžiai „Obeliai“ ir „penktadienis“.

Projektą iš dalies remia

1
Rašyti komentarą

avatar
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Donatas Recent comment authors
  Subscribe  
Naujausius Seniausius Įvertinimą
Informuoti apie
Donatas
Donatas

Nuoširdžiai dėkoju visiems už susitikimą Lietuvių kalbos kultūros metams skirtame renginyje. Ačiū Obelių miesto bibliotekininkėms Gražinai ir Dovilei, poetui Antanui Žilinskui, vaikų lopšelio-darželio auklėtiniams ir auklėtojoms, muzikos vadovei, gimnazijos mokytojams ir mokiniams, bendruomenės centrui, seniūnijai ir visiems šios popietės dalyviams. Esu dėkingas už man skirtus prasmingus linkėjimus, gražius žodžius ir nuoširdžiai įteiktas smagias dovanas. Buvo gera matyti smalsius žvilgsnius, geranoriškas šypsenas, jausti norą išgirsti ką nors įdomaus, smagaus ir reikšmingo apie mūsų kalbą.