Iniciatyvus šviesuolis
Su O. M. Bagužiene kalbėjomės Obelių kaime, S. Riautos žmonos – Albinos Vilkaitės – buvusiuose namuose, kuriuose dabar ir gyvena pašnekovė. Ji yra A. Vilkaitės giminaitė. Atsivertusi storą asmeninių nuotraukų albumą, pradeda komentuoti XX a. pirmąją pusę menančius įvykius, kaimo ir žmonių istorijas. Užrašai ant nuotraukų ir iš kitų šaltinių moters surinkti faktai liudija – čia virė gyvenimas. Keliose nuotraukose – ir S. Riauta.
O. M. Bagužienė pasakojo: „Stanislovas Riauta gimė 1906 m. Atsikėlė iš Zarasų krašto. Kilęs iš vargingos šeimos. Istorija nutyli, kaip jis atsidūrė Pandėlio krašte – ar čia vedė, ar vedęs atsikėlė. Mokytojavo Lebedžių ir Obelių (Pandėlio sen.) kaimų pradinėse mokyklose. Obelių kaimo mokykla buvo Apolinaro Vilko gryčioje, Lebedžių kaime – Januškos gryčioje. S. Riauta mokė vaikus ne tik skaityti, rašyti, skaičiuoti, bet ir muzikos – groti smuiku, mandolina (buvo savamokslis muzikantas). Rengė vaidinimus, berniukus mokė pinti iš vytelių, drožinėti, mergaitėms samdė mokytoją, kuri mokė jas megzti, siuvinėti, namų ruošos. Šviesuolis įsteigė jaunųjų ūkininkų ratelį, sukooperavo juos ir įsigijo bendros žemės ūkio technikos.“
Jis įkūrė apylinkės šaulių kuopą. Apie tai liudija vienoje nuotraukų matomi šaulių ženkleliai S. Riautos ir žmonos brolio Konstantino Vilko švarkų atlapuose (1937 m. daryta nuotrauka – aut. past.).
Obelių kaimas turėjo nemažas kapines, kuriose buvo laidojami aplinkinių kaimų – Siaurikų, Mikniūnų, Šiurpiškių – mirusieji. Tačiau laidota chaotiškai, netvarkingai. S. Riautos rūpesčiu kapinės buvo sutvarkytos: pagal galimybes paskirtos vietos laidoti pagal kaimus, kapavietės išdėstytos eilėmis, restauruota akmeninė kapinių tvora.
Kaimo šviesuolis subūrė chorą, paruošė repertuarą ir planavo visus choristus nuvežti į vieną iš Dainų švenčių Kaune (pašnekovė nežino, kelintais metais – aut. past.) ir labai išgyveno, kai to nepavyko įgyvendinti – nuvažiavo tik keletas choristų.
S. Riautos aktyvią veiklą įvertino tuometinė valdžia – už nuopelnus Lietuvai 1938 m. jis apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliu.
Skaudus likimas S. Riautą ištiko sovietiniais metais: su žmona jiedu buvo išskirti – jinai ištremta, o jis pakliuvo į Sverdlovsko kalėjimą, kuriame buvo sušaudytas 1942 m. gruodžio 2 d. Jo laidojimo vieta nežinoma.
„Buvo šviesus žmogus“, – teigė pašnekovė. Ji yra surinkusi žinių, liudijančių, kad apie S. Riautą rašė nepriklausomybę atgavusios Lietuvos spauda, bet tų leidinių numerių nepavyko rasti.
Kaimo pavadinimą keitė valdžios užgaidos
Pasak moters, peripetijomis apipintas ir kaimo pavadinimas. Sovietiniais metais Obelių kaimas buvo pervadintas Abelių kaimu dėl paprastos priežasties – kad nesidubliuotų su Obelių miesto pavadinimu. Pašnekovė tai įrodydama parodė prieš Antrąjį pasaulinį karą darytą nuotrauką, kurioje įamžinti šio kaimo žmonės, nusifotografavę prie kooperatyvo pastato. Virš jo durų aiškiai matyti užrašas: „Obelių…“ Išlikusiame sovietiniame Lietuvos žemėlapyje jau kitas pavadinimas – „Abeliai“. Prieš keletą metų kaimui sugrąžintas senasis pavadinimas.
Projektą iš dalies remia
Man atrodo, kad prie Pandėlio yra ne Obelių, o Abelių kaimas