Rokiškio savanoriškos kovos už blaivybę draugijos veiklos metraštis „LBD Baltų ainiai“ Rokiškio skyriaus žibėjimo akimirkos“ ir jo sudarytojas rokiškėnas Vladas Liolys.
Rokiškio savanoriškos kovos už blaivybę draugijos veiklos metraštis „LBD Baltų ainiai“ Rokiškio skyriaus žibėjimo akimirkos“ ir jo sudarytojas rokiškėnas Vladas Liolys.
bangenis

Prieš 30 metų lapkričio 12 d. Rokiškio rajone buvo įkurta savanoriška kovos už blaivybę draugija. Pirmoji informacija apie šios draugijos steigiamąją konferenciją viešai paskelbta 1985 m. lapkričio 14 d. tuometiniame rajono laikraštyje. Vienas aktyviausių blaivybės judėjimo puoselėtojų rokiškėnas Vladas Liolys kelis dešimtmečius rinko draugijos aktyvios veiklos istoriją, kuri, anot metraštininko, galėtų tapti paskata kovai su šia pražūtinga ir giliai įsišaknijusia visuomenės blogybe. Nuo 1985 m. V. Liolio kaupti įrašai, dokumentai, fotografijos, veiklos planai, tikslai ir rezultatai „suguldyti“ į aplanką „Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ Rokiškio skyriaus žibėjimo akimirkos“. Archyvas iki šiol niekur nepublikuotas.

„Tik blaivi tauta gali išlikti“

V. Liolys, rajone žinomas kaip kelių knygų (kaimų istorijų ir poezijos) autorius, sako, jog „kažką tauta privalo daryti“, nes alkoholis vis smarkiau užvaldo žmonių sąmonę, neprognozuojami asmenys sukelia skaudžiausias tragedijas, o Lietuva linksniuojama kaip viena daugiausiai alkoholio išgeriančių valstybių Europoje. Pasak V. Liolio, „tik blaivi tauta gali išlikti“. Blaivybę dešimtmečius puoselėjantis rokiškėnas kviečia rajono šviesuomenę, valdžią burtis, skatinti bei visuose gyventojų sluoksniuose propaguoti blaivų gyvenimo būdą. O gal net imtis radikalesnių – inicijuoti alkoholio draudimo įstatymus – ar kitų priemonių prieš šį gyvenimo piktšašį.

Judėjimo pradžia – prieš tris dešimtmečius

„Lapkričio 12 d. Tarybos rūmų salėje įvyko rajono savanoriškos kovos už blaivybę draugijos steigiamoji konferencija, kurioje dalyvavo 244 delegatai. Apie alkoholio žalą ir draugijos uždavinius pranešimą skaitė respublikinės Rokiškio psichiatrinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Mikaliūnas. Diskusijose dalyvavo A. Dagys, Kraštotyros muziejaus vyr. mokslinis bendradarbis, antialkoholinio klubo „Ąžuolas“ pirmininkas J. Vaičėnas, vidaus reikalų skyriaus viršininko pavaduotojas J. Kvedaravičius, vaikų lopšelio-darželio „Linelis“ vedėja A. Jakšienė, Centrinės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja F. Čerškuvienė ir kiti rajono atsakingi asmenys (…). Kalbėjusieji pažymėjo, kad draugijos tikslai yra labai kilnūs ir garbė būti jos nariu. O veiklos sėkmė priklausys nuo to, kaip dirbs kiekvienas jos narys, koks ryšys bus palaikomas su darbo kolektyvais, visuomeninėmis organizacijomis (…).  Iš 1985 m. lapkričio 12 d. „Spalio vėliavos“ .

Draugijos valdybos pirmininku buvo išrinktas E. Mikaliūnas, pavaduotoju – Rokiškio teismo pirmininkas Vilhelmas Jasiulionis, iždininku – V. Liolys.  Pagal tų pačių metų gruodžio mėn. Rokiškio psichiatrinės ligoninės draugijos įmokų žiniaraštį, į blaivybės puoselėtojų gretas pirmieji įsijungė Tadeušas Chadyšas, Izidorius Šinkūnas, V. Liolys, Kazimieras Maselis, E. Mikaliūnas ir dar kiti 6, sumokėję po 1 rublį nario mokesčio. 1986 m. sausyje narių gretos išaugo iki 53. Vėliau po kelis narius „nubyrėjo“, o pagal 1989 m. žiniaraštį, draugijos nario mokestį buvo sumokėję 18 narių.

Už blaivybę – jaunimas

Blaivybės judėjimas vyko ir kituose kolektyvuose. Pasak V. Liolio, ypač džiugino, kad į šią veiklą aktyviai įsijungė pedagogai, mokyklose ėmėsi steigtis Lietuvos jaunimo Blaivybės federacijos „Baltų ainiai“ (LJBF) kuopelės, vienijusios bendraminčius. Šių kuopelių uždavinys – „puoselėti bealkoholines tradicijas, dorovės sampratą, studijuoti prie Baltijos jūros gyvenančių tautų kultūrą, papročius, užmegzti ryšius su tų šalių jaunimu, siekti fizinės sveikatos“ (iš LJBF nuostatų). Pagal V. Liolio sukauptą medžiagą, pirmosios tokios kuopelės susibūrė Pandėlio vidurinėje mokykloje (mokytoja Eglė Glemžienė), Juozo Tūbelio gimnazijoje (mokytoja Liucija Birienė), „Romuvos“ gimnazijoje (mokytoja Rima Valentienė), Jūžintų vidurinėje mokykloje (mokytoja Viktorija Jasiulionienė). Blaivybės puoselėtojų kuopelės buvo gana gausios. Pavyzdžiui, Pandėlio vidurinės mokyklos kuopelės veikloje 1998–1999 m. dalyvavo 32 nariai, „Romuvos“ ir Obelių vaikų globos namų – po 25.

Tačiau blaivybės puoselėtojų veikla klostėsi ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi. 1991 m. J. Vaičėnas, blaivybės draugijos Rokiškio rajono valdybos atsakingasis sekretorius, spaudoje publikavo straipsnį „Ieškome bendrų kelių“: „Graudu darosi, kai žinai, kad yra visuomenėje dalis tokių, kurie stengiasi draugijos veiklą diskredituoti, pasišaipo iš jos nesėkmių, užuot padėję, parėmę mus. Supratome, kad draugija buvo tapusi „popierinė“. Pakeleivių mums nereikia. Dabar mes pagal galimybes atsinaujiname (…). Užmezgėme gerus santykius su dvasininkijos atstovais, neseniai įsikūrusiu M. Valančiaus blaivystės sąjūdžiu. Daug vilčių dedame į Rokiškio sąjūdį, vilčių teikia ir katalikiškas moterų sambūris „Caritas“. Gaila, kad ne visose rajono mokyklose išliko blaivybės draugijos. Siūlyčiau planingai, bent 2–3 kartus per mokslo metus mokyklų vadovams, pavaduotojams ar klasių auklėtojams susitikti su blaivybės draugijos ir M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio aktyvu ir, susėdus prie bendro stalo, aptarti blaivybės  propagavimo klausimus mokyklose (…). Apmaudžiausia, kad nuo mūsų nusisuko kai kurių pirminių organizacijų pirmininkai.

Pasirodo, su kokiais žmonėmis mes ėjome kartu. Rajono darbo kolektyvuose yra sudaryta virš 80 kovos su girtavimu komisijų, bet jų darbas ne visuomet efektyvus. Mano nuomone, reikalinga darni sistema, viena linija, vienodas reikalavimas kiekvienam – nuo direktoriaus, viršininko iki darbininko. O būna – šitaip: vieni baudžia, kiti per petį ploja guosdami, atseit „kam nepasitaiko“… Su tokia mąstysena rezultatų nelauk.“

Ruporas – spauda

Rajono blaivybės puoselėtojai savo veiklą aktyviai viešino spaudoje. Jų ruporas buvo „Baltų ainiai“ – Lietuvos blaivybės draugijos ir „Baltų ainių“ jaunimo federacijos mėnraštis, leistas nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 2004 m. Vilniuje. Iki 1991 m. mėnraštis vadinosi „Blaivybės aušra“ ir ėjo kaip Lietuvos blaivybės draugijos laikraštis (biuletenis).

Tačiau kur kas plačiau nei mėnraštyje rajono sveikos gyvensenos puoselėtojai ir kovotojai už blaivybę įvairiomis formomis reiškėsi rajono spaudoje. V. Liolys į metraštį sudėjo daugybę „Spalio vėliavos“ ir „Gimtojo Rokiškio“ straipsnių iškarpų apie blaivybės veiklą, problemas, rezultatus.

Vienas įdomiausių – 1996 m. „Gimtojo Rokiškio“ ir „Baltų ainių“ vykdyta gyventojų apklausa „Jūsų požiūris į girtavimą“. Apklausoje dalyvavo 41 „Gimtojo Rokiškio“ skaitytojas (12 vyrų ir 29 moterys). Iš jų 21 – iš Rokiškio, 5 – Pandėlio, po 4 – Kamajų ir Jūžintų, po 2 – Juodupės, Obelių ir Kazliškio, 1 – Kriaunų. Trys jų buvo iki 30 metų, 11 – iki 50, 17 – iki 60, 10 – vyresni nei 60 m. Pagal apklausos rezultatus, blaivybės organizacijoms ir jų veiklai pritarė 40, jų veikloje norėjo dalyvauti 10 (3 vyrai ir 7 moterys). Apklausoje dalyvavę skaitytojai pasisakė, kad mūsų krašte  per daug vartojama alkoholio.

Skaitytojų atsakymai iškalbingi

1995 m. gruodžio 9 d. Lietuvos blaivybės draugijos Rokiškio skyriaus konferencijos dalyviai „Gimtajame Rokiškyje“ paskelbė kreipimąsi į visus rajono mokyklų direktorius, mokytojus. Tekste rašoma, jog mokyklose pasigendama moksleiviškų organizacijų, demagogiškai skamba kalbos apie tai, kad jos dar tik kuriasi. Pedagogai prašomi padėti kurti jaunųjų blaivininkų – baltų ainių ir valančiukų grupes, kad atsirastų mokyklose stendai antialkoholinei tematikai atspindėti.

1999 m. liepą L. Birienė, Rokiškio J. Tūbelio gimnazijos mokytoja, straipsnyje „Konferencija „Mes – prieš alkoholį“ rašė:

„Praėjusiais mokslo metais mūsų mokyklos „Baltų ainiai“ dirbo pagal projektą „Mes ir mūsų draugai turi viską žinoti apie didžiausią nuodą – alkoholį“ (…). Girtuoklių šeimose 6 kartus dažniau gimsta luoši, silpnapročiai vaikai, o pasaulinėje spaudoje skelbiama, kad alkoholikių motinų 50–70 proc. vaikų yra protiškai atsilikę. Tyrimai liudija, kad girtų tėvų pradėti vaikai, jeigu ir išvengia protinio atsilikimo, labai dažnai turi įgimtą potraukį į alkoholizmą. Taigi girtuokliai tėvai tampa nusikaltėliais ir savo vaikams, ir visuomenei“ (…).

Blaivybę puoselėjančioje spaudoje labai aktyviai reiškėsi ir minėto metraščio sudarytojas V. Liolys: nuo blaivybės judėjimo rajone veiklos apžvalgos, moralinių gyvenimo vertybių ir blaivybę aukštinančių eilėraščių, iki draugijos kelionių ir renginių aprašymų.

Valančiaus idėjos nemirė

Vyskupo Motiejaus Valančiaus ir rajono blaivybės draugijos idėjos rajone dygsta naujais daigais. Visuomeninė organizacija „Baltų ainiai“, kurios tikslas – sumažinti jaunimo, nepilnamečių alkoholio, tabako bei narkotinių medžiagų vartojimą, skatinti užsiimti prasminga veikla, propaguoti aktyvų laisvalaikio leidimą, Rokiškyje savo veiklą pradėjo 2000 m. Įvairiu laikotarpiu organizacijos veikla išgyveno pakilimų ir atoslūgių, bet pastaraisiais metais stebimos naujos idėjos ir veiklos formos: įgyvendinami prevenciniai projektai, bendradarbiaujama su rajono policija, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokymo įstaigomis. „Baltų ainiai“ ir Rokiškio rajono policijos komisariatas yra patvirtinęs partnerystę – „Baltų ainių“ vadovas Aleksandras Melnikovas ir komisariato viršininkas Eugenijus Šopis pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį. „Baltų ainių“ centre lankosi per 200 jaunų žmonių, drauge su policijos pareigūnais rengia žygius, organizuoja stovyklas, propaguojančias patriotizmą ir sveiką gyvenseną.

Vyskupas M. Valančius yra laikomas blaivybės sąjūdžio Lietuvoje pradininku ir puoselėtoju. Judėjimo pradžia laikomi 1858 m., kai vyskupas, lankydamasis Kupiškyje, paragino užsirašyti į blaivybės broliją ir pats užrašė daugiau nei šimtą pasižadėjusiųjų negerti. Tuomet blaivybė nebuvo suprantama kaip visiška abstinencija – net davę priesaikas ir įšventinti blaivininkai galėjo saikingai gerti alų, midų ir vyną. Girtavimas XIX a. buvo rimta problema, nes bajorai iš grūdų ir bulvių pertekliaus pagamintą degtinę stengėsi bet kokiais būdais parduoti, girdė savo valstiečius. Iš girtuokliavimo uždarbiavo ir karčemų savininkai. Girtavimas buvo itin paplitęs ir skaudžiai veikė ūkį. Todėl M. Valančiaus propaguojama blaivybė buvo sutikta su dideliu valstiečių džiaugsmu.

Rokiškio „Baltų ainių“ metraštį surinkęs rokiškėnas, aktyvus blaivybės puoselėtojas V. Liolys viliasi, kad „tautai nebus leista prasigerti“, nors pastarųjų metų tragiški įvykiai, sukelti alkoholio poveikio, ir išgerto alkoholio statistika, anot jo, liudija, kad „Lietuva labai sunkiai serga“.

A. Minkevičienės ir V. Liolio metraščio nuotr.

 

Aldona Minkevičienė

Rašyti komentarą

Komentarų nėra

Informuoti apie
avatar
wpDiscuz