Apleisti, aplinkai ar net žmonių gyvybei pavojingi ir nebefunkcionuojantys po visą rajoną „išsimėtę“ požeminiai vandens gręžiniai pagaliau sulaukė dėmesio – paprašyta Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansinės paramos pavojingiems statiniams likviduoti, ir šis darbas sėkmingai atliktas.
Bešeimininkiai – 50 gręžinių
Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu bešeimininkiu turtu buvo pripažinta 50 įvairiose rajono gyvenvietėse esančių, nebenaudojamų požeminio vandens gręžinių. Rajono savivaldybės tarybos sprendimu dėl funkcinio nusidėvėjimo minėti statiniai pripažinti netinkamais ir nebegalimais naudoti, tad pasinaudojus ES regioninės plėtros fondo lėšomis, pagal 2007-2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ uždavinio „Skatinti gamtos išteklių (visų pirma vandens išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės) išsaugojimą, sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms“ priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“, rajone buvo likviduoti 23 valstybinėje žemėje esantys požeminio vandens gręžiniai. Iš viso Rokiškio apylinkėse demontuota 34 gręžiniai, iš kurių – 11, įrengtų privačiose valdose.
Darbams atlikti pirmiausia parengta reikalinga techninė dokumentacija, paskui nenaudojami gręžiniai specialiomis priemonėmis užsandarinti. Daugiausia jų buvo Pandėlio seniūnijoje – 5 gręžiniai, Panemunėlio – 4, po tris gręžinius likviduota Jūžintų, Juodupės ir Obelių seniūnijose, po du – Kamajų ir Rokiškio kaimiškojoje, vienas – Kriaunų seniūnijoje. Minėti gręžiniai kėlė grėsmę požeminiams vandenims bei gyventojų saugumui.
Pagrindinis įgyvendinto projekto tikslas – gerinti aplinkos kokybę, apsaugoti požeminį vandenį nuo esamos ir galimos taršos pavojingomis medžiagomis bei tvarkyti gyvenviečių kraštovaizdį. Šių gręžinių likvidavimo darbai atlikti pasinaudojus ES skirtomis lėšomis. Bendra projekto vertė – 68 tūkst. 772, 23 Eur (237 tūkst. 456 Lt), rajono savivaldybė prisidėjo 3 tūkst. 438 Eur (11 tūkst. 872 Lt.).
Darbus atliko UAB „Vandens gręžiniai“, o techninę priežiūrą vykdė UAB „Geoaplinka“.
Darbai atlikti greičiau
Projekto vadovo, rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Daručio Krivo teigimu, kai kurie nebeeksploatuojami objektai per daugelį metų apaugo krūmais ir medžiais. Taip pat, anot specialisto, dalis gręžinių atsidūrė privačioje žemėje, tad pastarieji likviduoti pasinaudojus rajono biudžeto ir Aplinkos ministerijos lėšomis. „ES projekto skirtomis lėšomis galėjome demontuoti tik valstybinėje žemėje esančius 23 gręžinius. Tuo tarpu privačioje teritorijoje atsidūrusių 11-os gręžinių likvidacijai teko ieškoti kito finansavimo šaltinio. Užbaigti projekte numatytus darbus buvo planuojama iki 2014 m. vasario pabaigos, tačiau dėl puikiai dirbančių specialistų ir finansavimo darbai atlikti kur kas greičiau – 2013 m. gegužės pabaigoje“, – kalbėjo D. Krivas.
Tinkamai užsandarinus gręžinius sumažėjo tikimybė, jog į juos pateks aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos.
Anicetas BYTAUTAS
Panemunėlio seniūnas
Mūsų seniūnijoje daug gręžinių, sąžiningai visus suskaičiavome. Labai teigiamai vertinu visus ES finansuojamus projektus, kurių dėka mūsų rajonas ir gyvenvietės pasipuošia, išgražėja. Nemanau, kad rajono savivaldybė būtų buvusi pajėgi atlikti tokį darbą – užsandarinti gręžinius, nes rajone ir taip yra daug probleminių vietų, kurioms sutvarkyti būtinas finansavimas. Požeminių vandenų gręžinius reikia ypač prižiūrėti, nes Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, galinčių didžiuotis tuo, kad geriamą vandenį išgauna iš maždaug 60 metrų gylio. Todėl norint, kad vanduo išliktų švarus, nebūtų užterštas įvairiais chemikalais ar pavojingomis medžiagomis, būtina gręžinius gerai užsandarinti. Tam reikalinga nemažai lėšų, todėl smagu, kad ES fondai jų skyrė Lietuvai ir mūsų rajonui.
Valdas ADOMONIS
Juodupės seniūnas
Nesu šios srities specialistas ir nežinau, kokie darbai buvo atlikti, kiek jie kainavo. Tačiau jei rajono savivaldybė nusprendė likviduoti, užsandarinti gręžinius, vadinasi tą padaryti buvo būtina, kad neužsiterštų giluminiai rajono vandenys. Tinkamai užsandarinus gręžinius, mažėja tikimybė į juos patekti naftos ar kitiems kenksmingiems produktams. Mano nuomone, tai daugiau aplinkos apsaugos prioritetas. Dėl finansavimo… Rajono savivaldybė gal ir būtų galėjusi finansuoti, tačiau kai šiems darbams atlikti pinigų skyrė ES, rajono biudžeto lėšos galėjo būti panaudotos tikslingiau.
D. Krivo nuotr.
GR inform.
