blank
15min.lt nuotr.

Anot žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, reiktų sureguliuoti terminus, kada įsigalioja perskaičiuotos žemės vertės bei savivaldybės apskaičiuoja žemės mokesčio tarifus. Tarifams už tam tikrą žemę esą taip pat galėtų būti pritaikytos lubos, be to, ministerija ragina taisyti ir pačią žemės verčių apskaičiavimo metodiką.

„Matome, kad tobulintinų dalykų tikrai yra“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė D. Dudutis.

Pasak jo, ydinga tai, kad žemės mokesčio tarifus savivaldybės patvirtino anksčiau nei įsigaliojo Registrų centro (RC) apskaičiuojamos žemės vertės.

„Savivaldybės tvirtino tarifus arba aklai, arba besiremdamos prieš tai galiojusiomis vertėmis, arba kažkiek kai kuriais atvejais nujausdamos, kaip tos vertės galėtų pakisti. Bet nebuvo aiškaus matymo, kokios de facto jos bus“, – kalbėjo viceministras.

Ministerijos atstovo teigimu, tam reikalingos Žemės mokesčio įstatymo pataisos: „Numatant aiškią chronologiją, kad pradžioje turi būti patvirtintos naujos mokestinės vertės, o tada jau suteiktas adekvatus laikotarpis savivaldybių taryboms jas įvertinti ir patvirtinti naujus tarifus.“

  1. Dudutis taip pat sakė, kad įstatyme galėtų būti numatytos mokesčio tarifo lubos tokiai žemės ūkio paskirties žemei, kuriai taikomi „vienokie ar kitokie apribojimai“, pavyzdžiui, aplinkosaugos. „Tam matyt turėtų būti taikomos tarifų lubos, gerokai sumažintos nuo tų, kurios dabar nustatytos įstatyme“, – teigė jis.

Dar viceministras teigė, kad „keliais apsektais“ būtina tikslinti ir žemės vertės apskaičiavimo metodiką. Pirmiausia dėl to, jog kartais žemės vertė, anot D. Dudučio, būna iškreipiama labai laikinam laikotarpiui.

„Pavyzdžiui, 2021–2022 metais kai kuriose vietose buvo sudaromi tam tikri siauri intervenciniai komerciniai sandoriai žemės ūkio žemei pirkti tik tą kartą. Pavyzdžiui, saulės ar vėjo jėgainėms statyti: kai verslas mokėjo dvigubą ar trigubą rinkos kainą tik tuo duotuoju momentu. Ir tai sutapo su mokestinės vertės pervertinimu, atitinkamai buvo atsižvelgiama, kokios yra vidutinės rinkos kainos, o jos buvo tuo momentu dirbtinai išpūstos“, – kalbėjo D. Dudutis.

„Turėtų būti tokie vienkartiniai intervenciniai komerciniai sandoriai eliminuojami“, – pažymėjo jis.

Be to, dar akcentavo viceministras, ūkininkų organizacijos „pakankamai teisingai pastebėjo“, jog kitaip vertinti reikėtų ir didmiesčių prieigose esančią žemės ūkio paskirties žemę, kurioje vykdoma komercinė veikla.

RC Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė komiteto posėdyje sakė, jog savivaldybių tarybos kasmet iki liepos 1 d. turi tvirtina naujus konkrečius žemės mokesčio tarifus. Tuo metu jei ateinančiais metais mokestinės vertės perskaičiuojamos, savivalda tarifą gali tvirtinti iki gruodžio. To nepadarius, galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.

ELTA primena, kad žemės savininkai iki praėjusio trečiadienio žemės savininkai turėjo susimokėti žemės mokestį. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiemet jis apskaičiuotas beveik 780 tūkst. privačios žemės savininkų, jį sumokėjo 62 proc. gyventojų.

Iš viso mokėtina suma sudaro 59 mln. eurų, t. y. 18,5 mln. eurų (45,68 proc.) daugiau negu pernai. Tarifus šiemet didino 4 savivaldybės.

RC žemės sklypų masinį vertinimą atlieka kiekvienais metais, o kasmet perskaičiuojamas vidutines rinkos vertes Vyriausybės nustatyta tvarka bent kas 5 metus prilygina mokestinėms vertėms. Nuo jų VMI apskaičiuoja mokėtinas žemės mokesčio sumas.

Kretingos rajono savivaldybė padidino apleistai žemei į 4 proc. vietoje buvusių 3 proc.

blank
Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Geros ar piktos valios pasireiškimai, stichinės nelaimės ir nekalti gamtos pokštai, pasaulio ir mūsų krašto politinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo naujienos, naujų žvaigždžių atradimai ar įmintos mikropasaulio mįslės, sporto varžybos ir daug kitokių svarbių bei įdomių dalykų.
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: