Danutė Baronienė: „Baudomis visų aplinkosaugos problemų neišspręsi
Danutė Baronienė: „Baudomis visų aplinkosaugos problemų neišspręsi

Praėjusią savaitę Lietuva ir kitos valstybės įvairiais renginiais paminėjo Pasaulinę biologinės įvairovės dieną. Visuomenė skatinama pažinti ir tausoti gamtos vertybes. Žmogus yra pats didžiausias gamtos naudotojas, todėl jis privalo stengtis tausoti aplinką tam, kad visos augalų ir gyvūnų rūšys turėtų  palankias sąlygas egzistuoti. Apie žmogaus ir aplinkos santykį, akcijų naudą, baudas, tvoras, šunis ir kitus aplinkos reikalus – pokalbyje su Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento Rokiškio agentūros vedėja Danute BARONIENE, aplinkosaugos sistemoje dirbančia trečią dešimtmetį.

– Pasaulis neseniai minėjo Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Visuomenė raginama tausoti aplinką, kad joje galėtų darniai gyventi visos augalų ir gyvūnų rūšys.
– Nuo 1992 m., kai Lietuva Brazilijoje, Rio de Žaneiro mieste, pasirašė Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvenciją, kurią Seimas ratifikavo 1995 m., gegužės 22 d. švenčiama Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Mūsų šalies biologinę įvairovę sudaro apie 2 tūkst. 500 gyvūnų, 1 tūkst. 800 augalų ir 6  tūkst. 100 grybų rūšių. Šie sąrašai pildomi. Daug dėmesio skiriama ir kultūrinių augalų, naminių gyvūnų rūšims bei veislėms tirti, registruoti ir saugoti. Reikia pastebėti, kad biologinė įvairovė nuolat kinta. Pavyzdžiui, iš 1 tūkst. 800 Lietuvoje augančių augalų rūšių daugiau kaip 500 – nevietinės. Sparčiai plinta kai kurie svetimžemiai, ekologiškai agresyvūs vandens bestuburiai, plėšrieji žvėrys. Invazinių rūšių problema aktuali visame pasaulyje. Aplinkos ministerija vykdo projektus, skirtus reguliuoti ekologiškai agresyviausių invazinių rūšių – manguto, kanadinės audinės, rainuotojo vėžio, nuodėgulinio grundalo, gausialapio lubino, uosialapio klevo, Sosnovskio barščio – gausą.
– Sosnovskio barštį mūsų rajonas gerai pažįsta, ypač Maineivų kaimo žmonės. Ar tiesa, kad žadama skirti lėšų šiems augalams naikinti?
– Apie šių augalų paplitimo mastą informaciją pradėjo rinkti Aplinkos apsaugos ministerija. Galbūt netrukus bus skiriama lėšų šiuos augalus išnaikinti. Seniūnijų paprašėme pateikti informaciją apie Sosnovskio barščio paplitimą. Taip pat kreipiamės ir į gyventojus: praneškite seniūnijoms apie šių augalų augimvietes. Sosnovskio barštį būtina naikinti, nes jis gali sunaikinti ne vieną augalų rūšį. Šis iki trijų metrų užaugantis vėdryninis kenkėjas į Lietuvą atgabentas kaip žemės ūkio kultūra prieš kelis dešimtmečius ir buvo auginamas bei naudojama gyvulių pašarams. Barštis paplito taip greitai ir plačiai, kad dabar šiam parazitui išnaikinti reikia specialių priemonių. Didžiausia barščio augimvietė rajone – tarp Maineivų ir Degesynės durpyno (Juodupės sen.), šių augalų kolonijų yra Jūžintų, Panemunėlio ir kitose seniūnijose.
Didelis rūpestis dėl rainuotųjų vėžių, kurie masiškai dauginasi ir gali išnaikinti kitas vėžiagyvių rūšis. Pirmą kartą rainuotasis rastas Lietuvoje 1994 m. Ši vėžių rūšis priskiriama prie ekologiškai agresyviausių invazinių vėžių rūšių ir yra pavojingiausia svetimkraštė vėžių rūšis Lietuvoje. Jie perneša vėžių maro užkratą, nors patys šia liga neserga. Naikinti jų galbūt ir nereikia, tačiau išgaudyti kiek įmanoma daugiau reikėtų. Šiais gyviais negalima įžuvinti nuosavų vandens telkinių.
– Bioįvairovės išsaugojimas – aplinkos tausojimo sinonimas. Nors baigėsi masinė aplinkos švarinimo akcija „Darom“, aplinkoje šiukšlių – apstu. Štai Skemai kelintą kartą skundžiasi, kad per akciją surinktos šiukšlės iki šiol neišgabentos… Visuomenės nuomone, tokios reklaminės akcijos, „suvalgančios“ daug pinigų, žmonių sąmonėje neįskiepys įpročio tausoti gamtą, jei įgūdžių nebus šeimoje. Kaip pakomentuotumėte tokią žmonių poziciją?
– Galbūt nereikėtų sakyti, kad panašios akcijos neįskiepys įpročio tausoti gamtą. Vien tai, kad dalis visuomenės į „Darom“ ateina – jau pasiekimas. Taigi akcija turi ne tik praktinę, bet ir prevencinę naudą. Prisimenu laikus, kai šiukšlingas teritorijas tvarkydavome mes, vaikai. Rinkdavome suaugusiųjų išmestas atliekas. Tada šiukšlės buvo kitokios – nebuvo įvairiaspalvės pakuotės, saldainius sverdavo į vadinamąjį maistinį popierių,  silkę – į laikraštį… Aš už tai, kad ne vaikai rinktų suaugusiųjų išmestas atliekas. Patys suaugusieji  turėtų tuo pasirūpinti, o atžalas išmokytų nešiukšlinti.
– Galbūt akcijai „Darom“ reikėtų pertraukos?
– Gal. Kartais susidaro įspūdis, jog dalis visuomenės šia akcija naudojasi. Žinodami, kad kiekvieną pavasarį vyks masinė aplinkos tvarkymo akcija, matyt, svarsto: kodėl gi neišmetus pro langą ar nenuvežus į pamiškę kokio statybinio laužo? Nereiks mokėti – pavasarį akcijos rengėjai ateis ir surinks. Žinot, visada atsiras piktų žmonių,  ignoruojančių gerą iniciatyvą ir dėl visko burbančių.
– Rajone ir mieste daugybė konteinerių, tarp jų – ir skirtų atskiroms atliekų rūšims. Tačiau akivaizdu, jog žmonės dar neįpratę rūšiuoti buities atliekų. Ką daryti? Gal nepakanka informacijos, prevencijos, o gal reikia nesusipratėlius bausti?
– Mieste ir pagrindinėse seniūnijų gyvenvietėse yra konteinerių aikštelės, skirtos tik rūšiuotoms atliekoms rinkti. Deja, konteinerių turinys dažnai neatitinka užrašų… Vieni į konteinerius meta rūšiuotas atliekas, kiti nusprendžia, kad rūšiuoti neverta, ir meta tai, kas po ranka. Dažnai konteineriai būna perpildyti. Taip atsitinka dėl to, kad atliekos išgabenamos du kartus per mėnesį… Klausimas – kodėl taip yra? Gal per mažai prevencinio darbo? Juk už išrūšiuotas atliekas mokesčio mokėti nereikia, konteinerius aptarnaujanti įmonė rūšiuotas atliekas turi surinkti nemokamai. Jeigu atliekos konteineriuose nerūšiuotos, sumaišytos su „bulvių lupenomis“, toks „turtas“ nemokamai nebus paimtas. Yra seniūnijų, kuriose į aikšteles suneštas atliekas iš konteinerių išverčia ir perrūšiuoja tam, kad jas galėtų išvežti nemokamai. Tą darbą atlieka seniūnijų darbuotojai. Mieste, be abejo, taip nedaroma. Juk neversi šiukšlių ant šaligatvio…
Bėda ir su stambiomis atliekomis. Atliekų tvarkytojas – AB „Rokiškio komunalininkas“ – pavasarį ir rudenį organizuoja jų surinkimą gyvenvietėse ir mieste, paskelbia atliekų surinkimo grafikus. Taigi yra  galimybė gyventojams nereikalingais daiktais atsikratyti civilizuotai. Tačiau baldus, televizorius žmonės keičia ne pagal komunalininkų grafikus… Todėl dalis nebereikalingų daiktų atsiduria prie konteinerių, nors šį „turtą“ reikėtų nugabenti į regioninio atliekų tvarkymo centro aikštelę K. Donelaičio gatvėje arba apie nebereikalingus senus baldus pranešti atliekų tvarkytojui.
– Už atliekų surinkimą gyventojai moka didelius mokesčius. Visuomenės nuomone, kodėl žmonės turėtų atliekas rūšiuoti namuose, nes tai yra papildomas rūpestis ir – jokios naudos… Žmonės klausia, kodėl jie turėtų „iš idėjos“ prisidėti prie pelno verslo įmonių, užsiimančių atliekų tvarkymu ir jų perdirbimu? Pavyzdžiui, Anglijoje, kur gyvena daug rokiškėnų, už išrūšiuotas atliekas gyventojams mokama. Gal to reikėtų ir Lietuvoje?
– Manau, tokia tvarka turėtų galioti ir pas mus. Juk rūšiavimo tikslas ir yra toks: jeigu rūšiuoji – moki mažiau. Tik šią sistemą „įsukti“ nėra lengva. Visoms institucijoms, atsakingoms už atliekų tvarkymą, bei gyventojams reikia suglausti pečius ir veikti drauge tam, kad norimas tikslas būtų pasiektas.
– Aplinkos ministerija skelbia, jog netrukus šalyje bus pastatyta dešimtys elektronikos atliekų konteinerių. Tokių rajone jau turime. Ar gyventojai pakankamai sąmoningi ir pasenusią įrangą meta į tokius konteinerius? Kur bus pastatyta naujų?
– Savivaldybė spręs, kur bus naujos elektronikos atliekų surinkimo aikštelės. Tačiau ir šiuo metu yra kur priduoti seną televizorių ar šaldytuvą. Visi elektroninės įrangos platintojai (parduotuvės) iš vartotojo privalo nemokamai priimti tokios pat paskirties elektros ir elektroninę įrangą, kokią platina. Jeigu įranga išardyta, tokios prievolės nebelieka. Taigi už skalbyklę be variklio teks mokėti… Be abejo, komunalininkai  už televizorių, padėtą prie konteinerio, iš seniūnijos pareikalaus mokesčio. Kaip minėjau, senus baldus galima nugabenti į atliekų tvarkymo centro aikštelę K. Donelaičio gatvėje, o buitinę techniką iš gyventojų nemokamai turi priimti perkybos centrai ir parduotuvės, prekiaujančios tokia įranga.
– Aplinkosaugininkams darbo per akis, nes prasidėjo atostogų sezonas: prie ežerų, upių yra daugybė poilsiautojų – pėsčiųjų ir ratuotųjų. O po šių viešnagės – krūvos šiukšlių, tepalų dėmės. Kokios baudos gresia aplinkos šiukšlintojams ir tiems, kurie savo automobilius stato apsauginėje zonoje?
– Visiems, važiuojantiems prie vandens telkinių, reikėtų įsidėmėti: automobilį saugiausia palikti specialioje aikštelėje, jeigu tokia yra. Jei tokia vieta neįrengta, mašiną reikia pastatyti ne arčiau 25 m nuo vandens telkinio. Jokiu būdu automobilio nestatykite pakrantės apsaugos juostoje. Dažnai poilsiautojai mėgsta atsivežti valtį ir ją išsikrauti privažiavus prie pat vandens. Poilsiautojai išplaukia, o automobilis lieka pakrantėje… Už tokį pažeidimą  gresia administracinė bauda nuo 100 iki 500 Lt. Už aplinkos teršimą, priklausomai nuo paliktų atliekų kiekio, bauda gali būti ir 100 Lt, ir 10 tūkst. Lt.
– Aplinkos ministras paskelbė karą tvoroms prie vandens telkinių. Mūsų rajone organizavote reidų. Kokia situacija: kiek pažeidimų, nubaustų, kokia reakcija ir rezultatas? Ar jau visų ežerų pakrantėmis galima laisvai vaikščioti?
– Visų telkinių naudotojai ar savininkai, sodybų gyventojai privalo sudaryti sąlygas laisvai judėti pakrantėmis. Toks nurodymas yra įrašytas  žemės nuosavybės dokumente, jei sklypas ribojasi su vandens telkiniu. Tai ne naujovė. Dauguma rajono vandens telkinių yra valstybės nuosavybė su teise nuomoti vandens telkinį mėgėjiškos žūklės tikslams. Nė vienam mūsų nepatiktų, jeigu, pavyzdžiui, negalėtume keliauti Dviragio ežero pakrantėmis… Turi būti laisvas praėjimas kiekvienam, lygiai taip pat – ir migruoti laukinei gyvūnijai. Sodybas galima apsitverti už pakrantės apsaugos juostos ribos, bet tvoros iki vandens telkinio turi būti ne arčiau kaip 5-10 metrų.  Mūsų rajone neleistinai aptvertų ežerų pakrančių nedaug. Tvoras prie  Dviragio ežero jau teko nuardyti dviejų sodybų šeimininkams, dar keli neleistinų tvorų tvėrėjai  yra prie Rokiškio miesto tvenkinių. Nė vieno nelegalios tvoros savininko dar nebaudėme, tik įspėjome. Jeigu pažeidimai per nurodytą terminą nebus pašalinti, baudų nebus išvengta.
– Neišspręsta rajono problema – buitinių nuotekų tvarkymas. Žinoma, ir apie visuomenę nuolat kiršinantį reikalą – šunis, kurių „kakučių“ gausu parkuose, vejose, ant šaligatvių…
– Pradėkime nuo šunų. Šiais metais įsigaliojo aplinkos ministro patvirtinta augintinių vedžiojimo tvarka. Todėl labai norėčiau dar kartą priminti, kad būtina surinkti savo augintinio ekskrementus. To nepadarius gali tekti sumokėti baudą, siekiančią nuo 100 iki 200 Lt, ir dar iki 500 Lt – už aplinkos teršimą.  Žinau, kad daugelis keturkojų augintinių šeimininkų pyksta, priekaištauja, jog netinkamai prižiūrimos šunų vedžiojimo aikštelės, mieste su žiburiu reikia ieškoti konteinerių, į kuriuos būtų galima išmesti augintinių paliktą „turtą“. Bet juk mes, žmonės, nereikalaujame, kad  pastatytų po tualetą kiekvienoje gatvėje ar skvere. Taigi būkime supratingesni.
Daugiau sąmoningumo reikėtų ir dėl buitinių nuotekų tvarkymo. Kasmet su savivaldybės atstovais tikriname, kaip tvarkomos buitinės nuotekos vietovėse, kuriose nėra biologinio nuotekų valymo įrenginių. Taip pat ten, kur jie yra, bet dalis gyventojų šia paslauga nesinaudoja. Baudžiame tik tada, kai yra akivaizdus aplinkos teršimas. Po mūsų apsilankymų gyventojai daug kur jau įsirengė mažus nuotekų valymo įrenginius, tačiau kai kur jos tebesilieja laisvai… Mažas akmenėlis ir į švietimo įstaigų daržą – kai kurios jų neturi nuotekų tvarkymo įrenginių, ir galima nuspėti, kaip jos savo teršalus tvarko… Bėdų šioje srityje mūsų rajone dar labai daug. Žinoma, baudomis problemos neišspręsi, tačiau aplinką teršti nuotekomis – nevalia. Taigi už akivaizdų  gamtos teršimą pažeidėjams baudas mokėti teks…

***

 

„Sidabrinės gervės naktys 2014“ – ir Rokiškyje

Šalyje vykdomas bendras „Mes rūšiuojam“ ir „Sidabrinės gervės naktys“ projektas. Bendram darbui susivienijo Lietuvių kino akademija bei Gamintojų ir importuotojų asociacija. Jis prasidėjo gegužės 23 dieną ir tęsis iki rugsėjo pabaigos. Projekte dalyvauja ir mūsų rajono savivaldybė.

Aktyviausius apdovanos
Pagrindinis projekto tikslas – informuoti  gyventojus apie būtinybę tinkamai tvarkyti buities prietaisų ir elektronikos atliekas. Kadangi viena projekto dalis – naujausių lietuviškų filmų nemokamas demonstravimas po atviru dangumi, tikimasi, jog visuomenei jis bus labai patrauklus, o aplinkai – naudingas.
„Mes rūšiuojam“ organizatoriai savivaldybėse organizuoja buitinės technikos, elektronikos ir senų baterijų surinkimą įvairiose seniūnijose, arčiau žmonių namų tam, kad rūšiuoti atliekas būtų patogiau, o į gamtą pakliūtų kuo mažiau pavojingų medžiagų iš senų televizorių, šaldytuvų, viryklių ir kitokių atliekų.
Už teisingą atliekų tvarkymą žmonės skatinami įvairiais prizais kino seansų metu. O seniūnija, kurioje bus surinkta daugiausia atliekų, bus apdovanota vertingu prizu – vaikų žaidimo aikštele.

Startas – Trakuose,
pas mus – liepą
„Mes rūšiuojam“ ir „Sidabrinės gervės naktys 2014“  savo kelionę pradėjo Trakuose ir nemokamais mobiliaisiais kino filmais bei atliekų tvarkytojais jau aplankė Širvintas, Elektrėnus bei kelis kitus rajonus.
Gyventojai surinko ir prie mobiliųjų kino teatrų sugabeno daugiau nei 11 tonų  elektronikos ir buitinės technikos atliekų bei senų baterijų.
Rokiškyje šis aplinkosauginis-kultūrinis renginys suplanuotas liepos 5 d. Jeigu bus geras oras, jis vyks prie Rokiškio dvaro. Tai bus akcijos organizatorių ir Lietuvos kino studijos dovana – filmo aplinkosaugos tema, vaidybinių bei dokumentinio filmo sintezė.
***

Praneškite apie pažeidėjus ir gamtos teršėjus

Apie pastebėtus aplinkosaugos pažeidimus ir gamtos teršėjus praneškite Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono  agentūrai (Panevėžio g. 7) arba
tel. (8-458) 34492.

Užs. 1038

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: