Šie nauji rūšiuotoms atliekoms skirti konteineriai „varpeliai“ netrukus iškeliaus po visą rajoną.
Šie nauji rūšiuotoms atliekoms skirti konteineriai „varpeliai“ netrukus iškeliaus po visą rajoną.

Rajono atliekų surinkimo vietos greitai pakeis veidą: neišvaizdūs rūšiuotų atliekų metaliniai konteineriai taps istorija – jų vietoje bus pastatyti spalvoti „varpeliai“ stiklui, plastikui ir popieriui.  Atliekų tvarkytojai prašo gyventojų atsakingiau ir drausmingiau rūšiuoti buityje susidarančias atliekas. Praėjusios savaitės žinia šokiravo net visko mačiusius komunalininkus – plastikui skirtuose konteineriuose buvo primesta šunų, kačių lavonų ir gaišenų atliekų…

Į aikšteles – 166 nauji „varpeliai“

Per mėnesį komunalininkai mieste ir kaimiškose seniūnijose pastatys 166 naujus rūšiavimo konteinerius, populiariai vadinamus „varpeliais“. Jie skirti stiklo, plastiko ir popieriaus atliekoms. Pusė jų nupirko rajono savivaldybė, kitą pusę – AB „Rokiškio komunalininkas“. 120 naujų „varpelių“ pakeis morališkai pasenusius metalinius rūšiavimo konteinerius, mieste bus įrengta 10 naujų atliekų rūšiavimo vietų, jose stovės po vieną trijų kategorijų atliekų konteinerių komplektą, o 12 naujų „varpelių“ bus pastatyta ten, kur piktavaliai senuosius sudegino ar suniokojo.

AB „Rokiškio komunalininkas“ meistras Sigitas Seibutis sakė, jog po didelę rajono teritoriją išgabenti naujas atliekų talpyklas reikės nemažai laiko, nes konteinerius vežančiame transporte telpa trys „varpeliai“. Be to, su kai kuriomis seniūnijomis dar nesuderintos konteinerių stovėjimo vietos. „Mes siūlome rūšiavimo konteinerius statyti matomose ir gyventojų dažnai lankomose vietose. Būtų mažiau aplaidaus rūšiavimo. Statyti tokius konteinerius prie kapinių ar atokesnėse vietose,  kaip siūlo kai kurie seniūnai, neteisinga, nes prie „varpelių“ atsirastų mini sąvartynai, į rūšiavimo talpyklas būtų sukraunamos visos kapų puošybos atliekos. Tą patvirtino praktika. Obelių seniūnijos prašome, kad „varpeliai“ būtų išgabenti nuo miesto kapinių“, – dėstė komunalininkų bendrovės meistras ir pridūrė: „Labai prašome gyventojų atsakingiau ir drausmingiau rūšiuoti buityje susidarančias atliekas. Dėl to pas mus dar yra didelių bėdų…“ Į rūšiuotų atliekų konteinerius žmonės tebemeta tai, kas pakliuvo. Neseniai į juos buvo prikišta net senų storų antklodžių ir pagalvių, kurias, kaip gauta žinių, gyventojams dalino viena labdaros organizacija. Konteineriuose, skirtuose stiklui, prikrauta statybinių stiklo blokelių, nors juos buvo privalu išgabenti kaip statybos laužą.

Tarp plastiko – gyvūnų gaišenos?!

Ne geresnė padėtis ir nerūšiuotoms atliekoms skirtuose konteineriuose: juose randama statybinio laužo, kalnai senų drabužių, baldų nuolaužų, augalų atliekų. Tačiau praėjusios savaitės žinia šokiravo net visko mačiusius atliekų tvarkytojus. Mūsų rajono plastiko atliekas tvarkanti firma komunalininkų bendrovei atsiuntė raštą, kuriame nurodoma, jog birželio 4 d. iš mūsų rajono atgabentose plastiko atliekose  aptikta šokiruojančių atliekų: kačių, šunų lavonų, gyvūnų kailiukų, fekalijų. S. Seibutis net nerado žodžių, kaip tokį gyventojų elgesį įvertinti. Anksčiau komunalininkai konteineriuose prie Kalneliškių kapinių buvo radę į maišus sukrauto subrakonieriauto briedžio liekanų: kanopų, kailio, vidaus organų.

Miestelėnai – atsakingesni

S. Seibutis džiaugėsi, kad rūšiuojant atliekas rokiškėnai žengia keliais žingsniais sparčiau nei kaimiškų seniūnijų gyventojai: „Mieste stovinčiuose „varpeliuose“ irgi pasitaiko visko, bet kokybė akivaizdžiai geresnė. Jeigu ir seniūnijų žmonės šiukšles taip rūšiuotų, būtų visai neblogai.“ Komunalininkų bendrovės duomenimis, sutartis su atliekų surinkėjais turi tik apie 88 proc. namų ūkių. Kur atliekas deda neturintieji konteinerių? Meistras spėja, jog buityje susidariusias atliekas jie išmeta į aikštelėse pastatytus konteinerius, pakelėse, pamiškėse, dalį šiukšlių sudegina ir taip teršia atmosferą. „Pasigendame aktyvesnės seniūnų pozicijos. Nė vienas žmogus negyvena be atliekų, o kur jas deda, galima nuspėti… Seniūnai bando kariauti su netvarkingais gyventojais, viešuosius darbus dirbantys žmonės perrūšiuoja į konteinerius sumestas atliekas, bet situacija kol kas nėra gera – rajone yra keli labai skaudūs atliekų rūšiavimo taškai“, –  svarstė S. Seibutis. Vienas tokių yra Obelių mieste, turinčiame tris atliekų rūšiavimo taškus. Dėl vieno jų problemų nekyla, o pora taškų – tikras skaudulys. Tai prie kapinių pastatyti „varpeliai“, į kuriuos sukišamos visos kapinių puošybos ir augalų atliekos. „Prašome seniūnijos, kad šiems konteineriams rastų kitą vietą“, – sakė komunalininkų meistras.

Tačiau bėdų yra ir Rokiškio mieste: prie konteinerių kone kasdien styro senų baldų, elektronikos ir kitos buities įrangos laužas. „Atliekų surinkėjams neretai gyventojai dėsto prie konteinerio atgabenę dar veikiantį televizorių, šaldytuvą ar kandžių nesugraužtą kilimą. Esą gal neturtingiesiems seni daiktai dar pravers… Nors tokias atliekas turėtų gabenti į stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę  K. Donelaičio gatvėje, Rokiškyje“, – teigė S. Seibutis.

Spalvoti maišai pasiteisino

Beveik prieš metus AB „Rokiškio komunalininkas“ pradėtas eksperimentas gyventojams dalinti spalvotus maišus stiklui, popieriui ir plastikui – pasiteisino: miestelėnai noriai atliekas rūšiuoja. Tačiau šis eksperimentas bendrovei brangiai kainuoja, nes iš didelės teritorijos sutartu laiku atliekas reikia išgabenti, o kartais net dažniau, nei pagal sutartą grafiką. „Per vieną darbo dieną tenka apvažiuoti labai daug. Popieriaus ir plastiko atliekų maišus surenkame kartą per mėnesį, stiklo – kartą per du mėnesius. Rūšiuotų atliekų kiekiai sparčiai didėja. Eksperimento pradžioje šiukšliavežė grįždavo apytuštė, o paskutinį kartą maišai vos tilpo“, – dėstė S. Seibutis.

Jeigu kyla abejonių

Jeigu gyventojams kyla abejonių, į kurį rūšiavimo konteinerių atlieką išmesti, geriau ją palikti nerūšiuotų atliekų konteineryje. „Ant pakuočių yra nurodyta, iš kokios medžiagos ji pagaminta. Tereikia pasidomėti, ir bus aišku, į kurį konteinerį ją išmesti“, – patarė S. Seibutis. Bene dažniausiai žmonėms kyla abejonių dėl vadinamųjų „tetrapakų“ (kombinuotos pakuotės popieriaus pagrindu) – juos reikia mesti ne į popieriaus, bet į plastiko konteinerius. O štai riebaluotą aliejaus plastiko butelį meistras siūlo mesti į nerūšiuotų atliekų konteinerį. „Plauti aliejaus butelio nerekomenduoju, nes nuriebinantys cheminiai skysčiai teršia aplinką ir gali būti daugiau žalos nei naudos. Taip pat reikėtų elgtis ir su užterštomis  pieno produktų, įvairių mišrainių plastiko pakuotėmis“, – dėstė S. Seibutis. Pasak jo, gaiviųjų gėrimų, vandens plastiko taros atliekų tvarkymas iš esmės pasikeis pradėjus veikti užstato sistemai, kai už tam tikrą sumą bus galima priduoti tuščią butelį. Tokia praktika pasiteisino ėmus veikti stiklinės taros užstato sistemai – dabar stiklo butelių pakelėse ir kitose viešose vietose randama retai.

Senos padangos – senos bėdos

Rajonui niekaip nepavyksta įveikti senų padangų surinkimo problemos. Pasak S. Seibučio, pavienių padangų išmetama mažiau, tačiau kasmet, ypač pavasarį ir rudenį, jų kalnai aptinkami miškuose, prie nenaudojamų ūkinių pastatų. „Ne kartą pastebėjome, jog į miško gilumą gabenama senų padangų tiek, kiek telpa į mikroautobusą – apie 50 vienetų. Kas jomis atsikrato? Spėju, jog gabentojai iš užsienio valstybių. Ne paslaptis, kad nemažai senų padangų pas mus atkeliauja iš Švedijos. Teko girdėti, jog po jomis slepiami vogti daiktai“, –  komentavo komunalininkų meistras.

Ieško išmestų lobių…

Tarp gyventojų išmetamų šiukšlių – ir vertingi daiktai. Praėjusią savaitę bendrovės darbuotojams teko naršyti du popieriaus atliekų konteinerius, kuriuose ieškota rokiškietės išmestų 600 eurų. Į Kauną išvažiavusi moteris komunalininkams pasiguodė kartu su reklaminiais lankstinukais išmetusi ir pinigus. Ji nurodė, kuriuose konteineriuose turto reikėtų ieškoti. Tačiau pinigų komunalininkams rasti nepavyko. Prieš keletą metų buvo panaši istorija: ieškota rokiškietės išmestos rankinės su didele pinigų suma. Tąkart paieškos buvo sėkmingos.

Jei ne kelininkai, pakelės būtų šiukšlinos

„Jeigu ne kelininkai, nuolat valantys pakeles, jos būtų šiukšlinos. Nors padėtis gerėja, bet dalis vairuotojų ir keleivių vis dar neišmoko gerbti ir tausoti aplinkos“, – sakė S. Seibutis. Išmesdami į aplinką šiukšles, daugelis gal nė neįsivaizduoja, per kiek laiko jos „pranyksta“?

Mokslininkų atlikti tyrimai leidžia nustatyti įvairių šiukšlių suirimo gamtoje trukmę. Atliekų suirimas didele dalimi priklauso nuo vandens, oro ir saulės spindulių poveikio. Todėl į plastikinį maišą suvyniotos ar užkastos atliekos irs daug lėčiau.

•                    Vyniojamo popieriaus suirimo vidutinis laikas – apie mėnesį, popierinis rankšluostis suyra maždaug per tris savaites, o laikraščiui  „išnykti“ reikia apie pusantro mėnesio.

•                    Gamtoje palikta pieno ar sulčių pakuotė suirs ne mažiau kaip per 5 metus, aliuminis liks dirvožemyje ilgus metus.

•                    Prekybos centro plastikinis maišelis suyra per 10-20 metų, bet jeigu jo nepasiekia saulės spinduliai, jis žemėje gali išsilaikyti net 400 metų.

•                    Išmestas plastikinis butelis, pagamintas iš polietileno, į kurį įprastai pilamas mineralinis vanduo, suirsta per 400-500 metų.

•                    Metalinės skardinės pakuotė suyra maždaug per 50-70 metų.

•                    Daug ilgiau gamtoje išlieka šiuolaikiškos aliumininės skardinės su specialia danga – tokia pakuotė  dirvožemyje gali išlikti daugiau nei 200 metų.

•                    Ilgiausiai gamtoje išlieka įprastiniai stiklo buteliai. Mokslininkai teigia, kad stiklo butelis gali suirti per penkis amžius, kiti sako, jog stiklui suirti gali prireikti iki 1 mln. metų.

Aldona Minkevičienė

sostinė

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie