blank
Asmeninio archyvo nuotr.

Kuo, Jūsų nuomone, tvarumas šiomis dienomis yra svarbus?

Kornelija: – Manau, jog tvarus ir draugiškas aplinkai gyvenimo būdas turėtų būti itin svarbus kiekvienam žmogui. Tvaraus gyvenimo būdo pasirinkimas rodo, jog supranti, kas vyksta pasaulyje, ir jauti atsakomybę už savo veiksmų pasekmes aplinkai. Taip pat toks pasirinkimas ne tik mažina stresą bet ir skatina kūrybiškumą, įvairina gyvenimą net ir mažiausiomis smulkmenomis. Be visa to, juk darai paslaugą ne tik sau, bet ir gamtai.

Mija: – Nuo pat pirmųjų dienų atėjusi į JLK pastebėjau, koks didelis dėmesys yra kreipiamas rūšiavimui, popieriaus taupymui ir galų gale taros rinkimui. Juk tvarus gyvenimo būdas, ekologija ir rūšiavimas tarp jaunimo yra dažnai minimas ir neįmanoma apie tai negirdėti ir nežinoti jo svarbumo.

Aurelija: – Tvarumas ir aplinkai draugiškas gyvenimo būdas man yra be galo svarbus. Šiuo metu pasaulyje tai yra opiausia problema, kuri reikalauja didžiulių pastangų ir jėgų bandant ją išspręsti. Būtent suvokdama situacijos aktualumą savo kasdienybėje stengiuosi būti sąmoninga ir atsakinga už savo veiksmus ir poelgius. Žodį „ekologija“ turbūt išgirstame ir pamatome vis dažniau, bet būtent tai ir parodo šios temos svarbą mūsų visuomenėje ir niekas kitas, bet mes galime prisidėti prie nors pačių mažiausių, bet tikrai džiaugsmingų pokyčių, tereikia tuo tikėti.

blank
Kornelija Šernaitė

Kaip tvarus gyvenimas atrodo Jūsų kasdienybėje?

Kornelija: – Turbūt vienas iš geriausių mano pavyzdžių, kaip stengiuosi prisidėti prie tvarumo, yra mano veikla „Sherniote“. Trumpai pasakius – renkuosi pasenusius drabužius, gaunu užsakymų juos atnaujinti tapant ant jų paveikslėlius tam skirtais dažais. Taip nebedėvimi drabužiai gyvena antrą gyvenimą ir įgauna naują prasmę jų šeimininkams. Juk seni drabužiai kaupiasi mūsų spintose ir jų likimas dažnai yra sąvartynas, todėl „Sherniote“ yra puiki alternatyva atnaujinti savo stilių ir taip tausoti aplinką.

Mija: – Galime pradėti nuo paprasčiausių veiksmų – daugkartinis popieriaus ar kitų daiktų panaudojimas, rūšiavimas, taros rinkimas ir kalbėjimas šiomis temomis. Imamės didesnių veiksmų, tokių kaip projektai „TrashSitis“, „Ekologiška erdvė“, mūsų organizacija stengiasi plėtoti bendrą suvokimą ir atsakomybės jausmą turėti gražią, tvarią ir atsakingą visuomenę.

Aurelija: – Pirmiausia stengiuosi kuo daugiau save edukuoti šia tema, kad gebėčiau žinias ir informaciją pritaikyti savo gyvenime. Mokausi pirkti tai, ko iš tikrųjų man reikia, pradedant nuo drabužių iki maisto produktų. Esu minimalistinis žmogus ir tuo džiaugiuosi, nes tai padeda lengviau gyventi tvarų gyvenimo būdą. Vengiu plastikinių maišelių ir vis dažniau renkuosi tekstilinį. Jau seniai nebeperku plastikinių vandens buteliukų ir naudoju gertuvę. Skatinu šeimoje rūšiavimą ir saikingą maisto vartojimą.

blank
Aurelija Rakauskaitė

Kodėl ir kitus paskatintumėte sekti Jūsų pavyzdžiu?

Kornelija: – Tvarus gyvenimo būdas teikia džiaugsmą ir visgi nėra toks sudėtingas, koks gali pasirodyti. Kiekvienas žmogus to norėdamas gali pradėti naudoti ekologiškus produktus ar gyventi tvariai kitokiais būdais, viskas, ko tam reikia, yra paprasčiausiai atsakomybės už save jausmas ir kūrybiškumas.

Mija: – Ar nenorime gražios ir tvarios visuomenės? Ar nenorime mokyti savo bendraamžių ir mūsų ateinančios kartos gyventi tvariai? Juk tai mes turėsime augti ir saugoti mūsų planetą ir jos padarėlius. Jeigu sąmoningiau rinksimės daugkartinio naudojimo medžiagas, pakuotes ir nenaudosime plastiko pakuočių – ateities kartos mums už tai padėkos.

Aurelija: – Turbūt labiausiai skatinčiau žmones neišsigąsti ir suprasti, jog per vieną dieną neįmanoma tapti tvariu ir aplinkai draugišku žmogumi. Viskas atrodo sudėtinga, bet pradedant mažais žingsniais tampa paprasta. Svarbu gebėti pasirinkti, kas yra patogu ir naudinga pačiam žmogui, ir suprasti, jog, pasirinkdami tvariai gyventi, tai darote ne tik dėl pasaulio, bet ir dėl savęs.

blank

Ar JLK aptarinėjate būdus, kaip mažinti visuotinį atšilimą? Ar tai aktuali tema?

Kornelija: – Klimato kaita nerimą kelianti problema. Net ir Lietuvoje jaučiamos pasekmės – šiltėja žiemos, karštėja vasaros, keičiasi kritulių kiekis, o ką bekalbėti apie visą pasaulį. Jaučiu net šiokį tokį beviltiškumą, nes šiltnamio efektą sukelia pramonės tarša, kertami miškai, o mes daryti įtakos tam nelabai galime. Tačiau prie aplinkos gerinimo stengiamės prisidėti kitais būdais: rašome projektus ekologijos temomis, organizuodami renginius atkreipiame dėmesį į atliekų rūšiavimą ir priemonių tausojimą arba ieškome tvarių alternatyvų. Taip mes atkreipiame ir visuomenės dėmesį į ekologijos problemas ir ją informuojame.

Mija: – Internete nesunku rasti informacijos globalinio atšilimo tema. Tuo nebeabejojama – ieškoma būdų, kaip sumažinti žmogaus veiklos padarinius ir kaip žmonijai prisitaikyti prie pasikeitimų, kurie jau įvyko mūsų planetoje. Todėl mūsų organizacija, kaip ir kitos, apie tai kalba, plečia suvokimą, aptaria sprendimo būdus, nes pokyčiai prasideda nuo pačių mūsų ir mažų mūsų žingsnelių.

Aurelija: – Apie visuotinį atšilimą ir kitas ekologijos problemas dažnai kalbame RJOS „Apvalus stalas“. 2019 m. mūsų organizacija įgyvendino projektą „TrashSitis“. Jis finansuotas Europos Solidarumo korpuso programos. Šio projekto tikslas – skatinti jaunų žmonių domėjimąsi ekologija, siekti jų sąmoningo ir suvokimo apie aplinkos taršos žalą; supažindinti žmones su rūšiavimo nauda, sumažinti maisto švaistymą Rokiškio rajone. Buvau šio projekto organizatorė ir būtent dirbdama prie jo supratau, kaip noriu padėti ne tik sau, bet ir kitiems Rokiškio gyventojams geriau susipažinti su ekologijos problemomis ir galimais jų sprendimo būdais. Metus dirbdami prie šio projekto organizavome įvairių renginių ir veiklų: mokymai, „Zero Waste“ vakarienė, protmūšis, šiukšlių rinkimo akcija, stovykla, šiukšlių dėžių gamyba, dirbtuvės, pranešimai ir diskusijos. Šios veiklos įkvėpė ne vieną jaunuolį ir vyresnį rokiškėną keisti gyvenimo būdą, labiau domėtis tuo, kas vyksta pasaulyje. Tai buvo didžiausias laimėjimas mūsų projekto komandai ir organizacijai.

Šiuo metu įgyvendiname dar vieną Europos Solidarumo korpuso projektą „Jaunimas keičia“. Nors jo tikslas nėra susijęs su ekologija, vis tiek stengiamės paliesti svarbius klausimus. Organizuodami festivalį „Rokiškis Youth Fest 2021“ filmavome „podkastą“ ir diskutavome apie taršą, tvarius renginius, visuotinį atšilimą, rūšiavimą ir t. t. Taip pat Rokiškio gyventojai turėjo galimybę dalyvauti dirbtuvėse ir sužinoti antrinio daiktų panaudojimo galimybes. Esu be galo laiminga, kad turiu galimybę organizacijoje ne tik kalbėti apie ekologijos problemas, bet ir imtis realių veiksmų.

blank
Mija Jurkštaitė

– Vis garsiau kalbama apie atliekų rūšiavimo naudą. Ar skiriate tam laiko?

Kornelija: – Rūšiavimas man tikrai nėra daug laiko suvalgantis dalykas. Juk nesunku skirti tam kelias minutes, kai supranti, kaip tai reikšminga. Šiais laikais rūšiuoti yra paprasta, tam yra visos galimybės – taromatai, specialūs konteineriai, punktai prie prekybos centrų, net mokyklose galime rūšiuoti baterijas. Nuo mažų dienų jaunimas yra apie tai šviečiamas, mokomas, kaip tai svarbu ir kaip galime prisidėti prie atliekų rūšiavimo, žinoma, to niekad negali būti per daug. Taigi nekyla abejonių, kokią šiukšlę prie kokių atliekų priskirti ir ar apskritai apsimoka tai daryti.

Mija: – Man asmeniškai rūšiuoti niekada nebuvo sunku ir nebuvo „laiko trūkumo“. Tiek mūsų organizacijoje, tiek namuose tam skiriame didelį dėmesį, juk nesunku atskirti plastiką, popierių ar stiklą. Galų gale, jeigu kažkas neaišku, kalbamės arba pasidomime internete, kam šiukšlės priskiriamos.

Aurelija: – Atliekų rūšiavimas yra žingsnis, kurį turime žengti visi. Tai tikrai nėra sunkus darbas ir tam nereikia papildomo laiko. Žinoma, iš pradžių būtina pasidomėti ir atidžiau perskaityti pakuotės aprašymą, kad suprastum, kur ką išmesti. Po kurio laiko tai tampa įpročiu. Internete gausu informacijos, straipsnių, kurie yra puiki pagalba žmogui, nežinančiam, kaip rūšiuoti. Švietimo įstaigos galėtų labiau prisidėti prie jaunuolių suvokimo apie rūšiavimą, juk ne visi dalyvauja jaunimo organizacijų veiklose, tad mokyklos būtų puiki išeitis, padedanti jaunimui labiau įsitraukti ir pritaikyti savo kasdienybėje tvaraus gyvenimo principus.

– Ar tenka dalyvauti švaros talkose? Kokiose?

Kornelija: – Tikrai taip. Mūsų organizacija aktyviai dalyvauja švaros talkose. Šį rudenį dalyvavome VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuotoje „Miško kuopoje“: tvarkėme Rokiškio rajono miškus, rinkome, rūšiavome šiukšles ir atkreipė savo draugų dėmesį į mūsų miškų būklę.

Mija: – Be „Miško kuopos“ akcijos, buvo daug kitų projektų, vienas iš didžiausių minėtas „TrashSitis“. Taigi galiu teigti, kad jaunimui tvari ir graži aplinka rūpi.

Aurelija: – Švaros talkose dažnai nedalyvauju, bet atsiradus galimybei tikrai prisijungčiau. „Apvalus stalo“ projekto „TrashSitis“ viena iš daugelio veiklų buvo šiukšlių rinkimo akcija „Go clean“ – sutvarkėme vieną ir labiausiai prišiukšlintų vietų Rokiškyje, jaunimui žinomą kaip „katakombos“. Džiugiausias šios akcijos momentas buvo tai, kai pamačiau, kiek daug jaunų žmonių atvyko prisijungti prie šios iniciatyvos.

Žalių iniciatyvų biblioteka internete „Tvarūs bičiuliai“ – „Zero Waste Lietuva“ idėjų skleidėjai. Šiame puslapyje galima rasti iniciatyvų ekologijos, aplinkosaugos temomis.

Puslapyje pateikiama kone 100 žalių iniciatyvų, nuo tokių žinomų kaip „Darom“, „Rūšiuoji, vadinasi, galvoji“, „Grąžinti verta“ iki „Žalia žinutė“, „Atgal į gamtą“, „Man rūpi rytojus“ ir daugybė kitų. Kiekvienas apsilankęs internetinėje svetainėje „Tvarūs bičiuliai“ gali prisidėti prie tvaraus ir aplinkai draugiško gyvenimo, atrasti savo sritį.

Projektą iš dalies remia:

blank

„Eko Rokiškis – mums ir vaikams“ – 12 000 EUR

Subscribe
Informuoti apie
guest
1 Komentuoti
Naujausius
Seniausius Įvertinimą
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Vaidas
Vaidas
2022 12 sausio 8:53

Pagal straipsnį toks jausmas, kad tik merginos dalyvavo. Kodėl vaikinus užmiršot?

Rekomenduojami video: