Nors tendencijos liūdnos, bet Rokiškio rajono prekeiviai sako, kad žmonės dažniau renkasi tai, kas apsimoka labiau – dirbtines gėles, kurioms nei šalnos, nei vėjai nebaisūs. Tiesa, pastebima, kad kasmet vis mažiau perkama žvakių, pirkėjai renkasi kuo paprastesnes, be plastiko detalių.
Didžiausia problema – statybinės atliekos
Praėjus vos kelioms dienoms po Vėlinių konteineriai prie kapinių ėmė pildytis – kauptos plastikinės žvakidės, gėlės ir gėlių vazonai. Maža to, dar supakuoti plastikiniuose maišeliuose. Prie kapinių esantys konteineriai, į kuriuos reikia mesti tik jiems skirtas šiukšles, kartais naudojami ne pagal paskirtį. Didžiausia problema – statybinės atliekos, kurios išmetamos prie kapinių tvoros, sakė rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darutis Krivas.
„Ne visi meta šiukšles į jiems skirtus konteinerius, ypač problemiška situacija dėl senų antkapių, betoninių dalių. Dažniausiai žmonės jas išmeta prie kapinių tvoros, nors reikia išvežti į stambiųjų atliekų aikštelę. Paskutinįkart nuo senųjų Rokiškio kapinių buvo išvežta net 11 t tokių atliekų.
Šiukšlės nuo rajono kapinių išvežamos kartą per savaitę, tačiau daugelis mato tik neišvežtas. Ddažniausiai tai yra tos atliekos, kurios neturėtų būti išmetamos į konteinerius, tuo labiau paliekamos prie jų ar kapinių tvoros. Niekas nekalba apie tuos, kurie pasielgė blogai ir šiukšles paliko ne ten, kur reikia. Būtina elgtis atsakingiau“, – pasakojo D. Krivas ir pridūrė, kad per Vėlinės tokių šiukšlių nepagausėja, tokiomis atliekomis kapinių aplinką žmonės teršia visus metus.
Patarimai
- Ekologai siūlo kapus puošti taip, kad kuo mažiau kenktume gamtai: tvariau prižiūrėti kapavietes galima jas dekoruojant daugiamečiais augalais.
- Dažna gyventojų daroma klaida tvarkant kapus – nekokybiškos dirbtinės gėlės, kurios pasitarnauja tik kaip trumpalaikė dekoro priemonė. Kokybiškų gėlių kompozicija gali būti naudojama 2–3 metus. Taip pat yra ir ne vieną sezoną naudojamų žibintų keičiamais įdėklais, tai geresnis pasirinkimas nei kas kartą degamos vienkartinės plastikinės ar stiklinės žvakės.
- Ne visos po Vėlinių susikaupusios atliekos gali būti perdirbamos. Todėl reikėtų pirmenybę teikti daugkartinėms kapinių žvakėms, į kurias pakartotinai galima įstatyti parafino dagtį, uždegti vieną žvakutę, o ne dešimtis, taip pat vengti dirbtinių gėlių ir nevynioti gėlių į plastikines pakuotes.
- Svarbu nepamiršti, jog atliekas rūšiuoti turime ir kapinėse. Į žaliųjų (bioskaidžių) atliekų konteinerius turėtų būti metamos nužydėjusios gėlės, sausa ar šviežia žolė, nugrėbti lapai ir kitos augalinės kilmės organinės atliekos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad žemės ar smėlis nėra laikoma žaliosiomis atliekomis. Žaliąsias atliekas taip pat griežtai draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
- Plastiko konteineriai.Čia turėtų atsidurti plastikiniai ir metaliniai žvakių indeliai, kuriuos būtina prieš tai išvalyti – pašalinti vaško likučius. Į šiuos konteinerius taip pat reikia mesti plastikinius gėlių vazonėlius, dirbtines plastikines gėles, prieš tai nuo jų pašalinus tekstilę. Į plastiko konteinerius jokiu būdu negalima mesti stiklo ar kartono.
- Tekstilės konteineriai.Jie skirti dirbtinių gėlių ar kitų puošmenų tekstilinėms dalims, tekstilinėms darbo pirštinėms.
- Stiklo konteineriai.Į juos reikėtų mesti stiklines žvakides, iš kurių prieš tai patariama pašalinti vaško likučius. Taip pat šie konteineriai skirti kitiems stikliniams indeliams.
- Mišrių atliekų konteineriai. Jie skirti vainikų ir krepšelių liekanoms, gėlių kempinėms ir kitoms atliekoms, kurių negalima išrūšiuoti į aukščiau minėtus konteinerius.
- Specialiosios aikštelės. Į jas reikėtų vežti stambiąsias ar statybines atliekas, pvz., tvoreles, antkapius ir kt. Šias atliekas draudžiama mesti į rūšiuojamų ar mišrių atliekų konteinerius.
Aplinkos apsaugos agentūros ir „Ekonovus“ inform.
Pradėjo taupyti
Prieš Vėlines Rokiškio turgelyje dirbtinių gėlių puokštėmis prekiavusi Regina pasakojo, kad tendencijos nesikeičia – rokiškėnai kasmet gausiai perka dirbtinių žiedų ir daugeliui jų svarbiau, kad puokštės būtų ilgaamžės, o ne ekologija. Pastaruosius kelerius metus matyti, kad žmonės taupo ir renkasi kuklesnius žiedus.
„Dirbtinėmis gėlėmis prekiauju daugiau nei 40 metų. Sovietmečiu dirbtinių žiedų puokštėmis prekiaudavau ištisus metus, net ir žiemą, prekyba vyko labai aktyviai, o ir mirčių būdavo daugiau, įprastai žmonės pirkdavo gėlių krepšelius arba vainikus. Dabar prekyba suaktyvėja prieš Vėlines. Prekeiviai įvairaus amžiaus – yra ir jaunų, ir vyresnių“, – pasakojo prekybininkė.
Nuo kelių iki keliolikos eurų
Regina siūlė ir mažesnių, ir didesnių puokščių, nuo to priklausė ir kainos – vienos puokštės kainavo 3 Eur, kitos 5 Eur, buvo kainuojančių ir 15 Eur. „Nuo praėjusių metų kainos nekilo. Tiesa, dirbtiniai žiedai brango – anksčiau rožės žiedas kaina 40 ct, dabar – 55 ct. Tų žiedų, įsigytų pigiau, turėjau, todėl mano puokštės nebrango. Pardavusi vieną puokštę uždirbu 2 Eur.
Kyla elektros, maisto produktų, kuro kainos, todėl žmonės perka mažiau arba renkasi kuklesnes puokštes“, – svarstė moteris.
Kas labiau apsimoka
Prekybininkė sakė, kad per keturis dešimtmečius savo praktiką nė karto nėra girdėjusi, jog žmonės dėl ekologijos atisakytų pirkti gėlių kompozicijas, kurtas iš neperdirbamų medžiagų. Anaiptol, jas renkasi tie, kurie paskaičiuoja, kiek kainuotų kuras dažniau važiuoti į kapines prižiūrėti gyvų gėlių.
„Nesutikau nė vieno pirkėjo, susirūpinusio ekologija ir tik dėl to mažiau perkančio tokių puokščių. Atvirkščiai: tie, kurie anksčiau pasisakydavo tik už gyvas gėles, dabar renkasi dirbtines. Mat gyvi žiedai greitai nuvysta, o jeigu dar šalnos… Jei artimųjų kapai toli, brangiai kainuotų važinėti rūpintis gyvomis gėlėmis, o joms reikia daug priežiūros, jeigu karšta, lieti kone kasdien. Čia ekologija mažai ką lemia, pirkėjams svarbiau tai, kas labiau apsimoka“, – tvirtino pardavėja Regina.
Nori panašių į gyvas, bet dirbtinių
Prie Kalneliškių kapinių gyvomis ir dirbtinėmis gėlėmis, sodinukais, žvakėmis, kryželiais ir kitomis reikmėmis jau 18 metų prekiaujanti Neringa pasakojo, kad prekių populiarumas priklauso nuo oro. Vis dėlto žmonės dažniau renkasi dirbtines gėles, kuo labiau primenančias gyvas.
„Nors mūsų asortimentas įvairus, daugiausia turime dirbtinių gėlių puokščių. Pirkėjai ieško ilgai išsilaikančių kompozicijų, todėl ir renkasi dirbtines. Pirkėjai pasirinkimai priklauso ir nuo oro: jeigu šilta, nuperka nemažai gyvų gėlių, populiariųjų viržių ir chrizantemų“, – pasakojo pardavėja.
Didmiesčių gyventojai kuklesni
Parduotuvėlės lentynose – daugybė žvakių, žvakidžių, didelių ir mažų, visai paprastų ir itin puošnių. Įprastai kuklias žvakes ir vos po vieną renkasi iš didmiesčių atvažiavę žmonės, o rokiškėnai jų perka didesniais kiekiais.
„Tikrai nebėra tos tendencijos, kad kuo daugiau žvakių uždengti ant artimojo kapo: senais laikais žmonės pirkdavo po dvi žvakes vienam kapui, o dabar po vieną. Iš didmiesčių atvažiavę žmonės prašo paprastos žvakutės su stiklu, be jokių blizgučių, kad būtų kuo mažiau plastiko, kurį vėliau tektų išmesti. Tokie žmonės ir maišelių neima pirkiniams susidėti, kad kuo mažiau terštų gamtą, sako – dėl ekologijos. Na, o rokiškėnai maišelius ima mielu noru, esą dar ir šiukšles į juos sudės, paprasčiau bus iki konteinerių nunešti“, – įžvalgomis dalijosi Neringa.
Prekyba vyksta ir porą dienų po Vėlinių, vėliau parduotuvė užsidaro iki pavasario. Tiesa, prekyba aktyvi ne tik Mirusiųjų dieną, bet ir Motinos bei Tėvo dienomis. Ir niekuomet, pasakojo pašnekovė, neapsieinama be dirbtinių gėlių. Didmiesčių pirkėjai renkasi ir dirbtinių žiedų kompozicijas dėl ilgaamžiškumo.
„Dirbtinių gėlių vazonus perka ir rokiškėnai, ir iš didmiesčių atvažiuojantys žmonės. Prekiauju tvirtais, cementuotais vazonais, todėl pirkėjai, atvykdami į Rokiškį, jau žino, kad čia gali įsigyti kokybiškų puokščių, kiti džiaugiasi galėdami remti smulkųjį verslą. Iš užsienio grįžę taip pat perka dirbtines gėles, kurios puošia kapelius gerokai ilgiau“, – sakė Neringa.
Ekologiškos laidotuvės – ne itin populiarios
Ekologija ir tvarumas tampa neatsiejama viso pasaulio siekiamybe, kuri neaplenkia ir laidojimo sektoriaus: atsisveikinimas su artimuoju tampa trumpesnis, didesnis dėmesys skiriamas kremacijai ir tvaresniems sprendimams. Tai populiarėja ir Rokiškio rajone, sakė UAB „Laidojimai namai“ direktorė Irena Surgelienė.
„Pastaruoju metu žmonės pradėjo rengti minimalesnes artimųjų laidotuves. Per 40 metų darbo patirties stebėjau, kaip daug kas pasikeitė – sutrumpėjo gedulo, artimojo šarvojimo laikas. Anksčiau artimuosius šarvodavo tris paras, o dabar tik vieną. Sumenko užkandžiavimai, sumažėjo gėlių, dabar atsisveikinti atėję žmonės atneša kelis skintus žiedus ir vokelį su pinigais.
Labai retas atvejis, kad žmonės domėtųsi ekologiškomis laidotuvėmis: kad karstas būtų pagamintas iš medienos, kurioje nebūtų chemikalų ar kad rūbai būtų kuo natūralesni. Vis tik rokiškėnams norisi karsto su daugiau papuošimų, o didmiesčių žmonės teiraujasi ąžuolinių karstų be jokių papuošimų. Daugiau žmonių pradėjo domėtis kremavimu“, – pasakojo I. Surgelienė.
Kremavimo poreikis rajone
Specialistai sutinka, kad kremavimo procesas yra ekologiškesnis už įprastą laidojimą į žemę. Ekologiški karstai, kuriuose kremuojami mirusiųjų palaikai, gaminami iš natūralių medžiagų, todėl per tam tikrą laiką jie lengvai suyra ir neteršia aplinkos. Kitas tvarumui svarbus laidojimo aspektas – užimamas žemės plotas. Kapavietėms reikia daug vietos ir priežiūros, pasitaiko ir tokių atvejų, kad velionių artimieji gyvena toli arba dėl kitų priežasčių negali tinkamai prižiūrėti kapo, todėl kapavietė apleidžiama ir netinkamai išnaudojamas žemės plotas.
„Didžiuosiuose miestuose kremavimo paslaugomis naudojasi daugiau žmonių, Rokiškio rajone – mažiau nei pusė. Pastebėjau, kad kremavimo paslaugų poreikis išaugo koronaviruso pandemijos metu, galbūt žmonės, bijodami užkrečiamos ligos, nuspręsdavo artimųjų palaikus kremuoti. Dabar šis poreikis sumažėjęs.
Mano nuomone, ekologiškos laidotuvės kremuojant mirusiojo palaikus. Palaikai netgi susukami į natūralias medžiagas, drobes. Tai išspręstų ir kitą problemą – kapai užima didžiulius plotus. Darželiai ir tie didžiausi paminklai, kartais viršijantys leidžiamas normas. Šnekama, kad 25 metus neprižiūrimoje kapavietėje bus galima laidoti kitą žmogų – bet kas norėtų atgulti ar laidoti savo artimąjį žinant, kad ten jau buvo palaidotas svetimas žmogus? Kremavimui ir kolumbariumams nereikia nei tų darželių, nei dirbtinių gėlių – tai, mano nuomone, pats ekologiškiausias laidojimas“, – svarstė I. Surgelienė.
Projektą iš dalies remia:
