blank
Andrius Burnickas (kairėje), Ineta Sakapilvytė ir Justinas Kanopa. Asmeninio ir redakcijos archyvo nuotr.

Plastikas keičiamas popieriumi ar kartonu

Besistengdami dėl švaresnės ir tvaresnės ateities vartotojai pradeda atsisakyti plastiko ir renkasi įvairias popieriaus ar kartono alternatyvas. Tai – viena iš priežasčių, dėl kurios popieriaus ir kartono atliekų pastaraisiais metais sparčiai daugėja. Manoma, kad nuo 2010-ųjų iki 2060-ųjų popieriaus suvartojimas turėtų smarkiai padidėti, tai, žinoma, atsispindės ir popieriaus atliekų kiekyje. Tendenciją galima pastebėti ir dabar, surenkant komunalinių atliekų srautą: 2021-aisiais surinkta 1,7 karto daugiau šių atliekų nei 2019-aisiais.

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė pasakoja, kad bene didžiausia įtaką tam turėjo išaugusi internetinė prekyba.

„Per pastaruosius trejetą metų komunalinių atliekų sraute surenkamų popieriaus ir kartono pakuočių atliekų kiekis išaugo beveik 60 proc. 2019 m. tokių atliekų buvo surinkta 7 961 t, o pernai – net 13 552 t. Viena iš priežasčių, žinoma, buvo geresnis gyventojų įsitraukimas, rūšiuojant atliekas, tačiau buvo ir kitų reikšmingų veiksnių. Vienas tokių – smarkiai išaugusi prekyba internetu, kai siunčiamos prekės supakuojamos darsyk. Be to, nepamirškime, kad ne vienu atveju, siekiant tvarumo, popieriaus ir kartono pakuotės keitė plastikines“, – pasakoja E. Razbadauskaitė.

PTO inform.

Ką reikėtų žinoti apie popieriaus ir kartono atliekas?

  • Popieriaus (kartono) pakuotė yra vertingiausia antrinė žaliava, kuri gali būti perdirbta 4–6 kartus. Daugiau nei 1 milijonas medžių kasmet sunaudojama popieriaus gamybai. Tai yra apie 18 proc. visų iškertamų miškų. 1 t perdirbto popieriaus (kartono) išsaugo 17 medžių ir apie 26 500 litrų vandens.
  • Iš perdirbtos žaliavos gaminant popierių sutaupoma apie 70 proc. energijos, palyginti su energija, reikalinga popieriui gaminti iš medienos arba pirminio pluošto.
  • Kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo nuo 12 iki 17 medžių.
  • Perdirbant popierių sutaupoma 80 proc. vandens, palyginti su gamyba iš pirminio pluošto.
  • Yrant į sąvartynus patekusiam popieriui, susidaro metanas (CH4) – šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Viena į atmosferą patekusi CH4 tona turi 21–36 kartus didesnį poveikį formuojant šiltnamio efektą nei viena tona CO2.

Ko galime imtis, kad sumažintume popieriaus naudojimą?

  • Rūšiuokite popieriaus šiukšles. Į mėlynąjį konteinerį, kuris skirtas popieriui – metamos popierinės ir kartoninės pakuotės: laikraščiai ir žurnalai, skrajutės, lankstinukai, vokai, atvirukai, rašomasis popierius, pakavimo popierius, dovanų maišeliai, dėžutės, knygos ir jų viršeliai, visų rūšių kartonas, maisto pakuotės. Į šiuos konteinerius negalima mesti dokumentų segtuvų su metalinėmis dalimis, tepalais, dažais ar betonu sutepto popieriaus, šlapio ar riebalais sutepto popieriaus, plastiku padengto popieriaus, tapetų, vienkartinių servetėlių ir rankšluosčių, popierinių nosinaičių, sauskelnių, vienkartinių kavos puodelių. Šias atliekas reikia mesti į buitinių atliekų konteinerį.
  • Biure pakartotinai naudokite popierių. Pavyzdžiui, jei naudojote tik vieną pusę ir tai nėra svarbus dokumentas – panaudokite ir kitą pusę. Šios nedidelės pastangos gali sumažinti popieriaus švaistymą iki 50 proc. Taip pat gali daryti ir paprastas eilinis vartotojas. Jei spausdinate informaciją iš kompiuterio – panaudokite kitą lapo pusę.
  • Sumažinkite popierinių puodelių ar vienkartinių popierinių lėkščių naudojimą. Naudokite įvairias daugkartines alternatyvas.
  • Pirkite gaminius su kuo mažiau popierinių pakuočių. Skatinkite įmones, kurios laikosi aplinką tausojančios praktikos.
  • Pasinaudokite naujausiomis technologijomis, tokiomis kaip planšetiniai kompiuteriai, kompiuteriai ir išmanieji telefonai, kad saugotumėte failus ir užrašus. Atsisakykite užrašinių.

Apie popieriaus atliekas, ir ne tik, pakalbinome rokiškėnus, UAB „Rokiškio mėsinė“ direktorių Justiną Kanopą, rajono savivaldybės administracijos direktorių Andrių Burnicką ir fotografę, knygų mylėtoją Ineta Sakapilvytę.

Sunaudojame mažiau ne tik popieriaus, bet ir plastiko

blankJustinas Kanopa

Nuo 2021 m. pradžios UAB „Rokiškio mėsinė“ įdiegėme naują dokumentų valdymo sistemą, kurios dėka popieriaus suvartojimas įmonės viduje sumažėjo beveik dukart. Taip pat, parduodant prekes, klientams siunčiama elektroninė sąskaita faktūra ir tik vienas popierinis jos variantas vietoje trijų. Su dauguma tiekėjų susitarėme dėl kartoninių ir kitų popierinių pakuočių keitimo specialia daugkartinio naudojimo tara, skirta maistui. Tai tikrai teigiamai paveikė mūsų bendrą popieriaus mažinimo strategiją. Sunaudojame mažiau ne tik popieriaus, bet ir plastiko. Siekiame būti draugiškesni aplinkai, tad pakavimo maišelius, plėveles keitėme perpus plonesnėmis medžiagomis – 50 proc. sumažinome sunaudojamo plastiko kiekį mūsų gamyboje. Prisidedame prie švaresnės aplinkos. Įmonė rūšiuoja plastiką, kartoną, popierių, stiklą. Kartonas ir plastikas po rūšiavimo procedūros yra presuojamas ir perduodamas antrinių žaliavų tvarkymo įmonei.

Reikia nacionalinio susitarimo viešajame sektoriuje

blankAndrius Burnickas

Rajono savivaldybėje nepalyginti daugiau reikalų tvarkoma elektroniniu būdu nei prieš 10 metų, bet nedrįsčiau teigti, kad sumažėjo popieriaus suvartojimas. Vidinius procesus stengiamės judint skaitmeninės aplinkos link, bet problema ta, kad valstybinės institucijos poreikis rengti įvairias ataskaitas ir kitokius dokumentus, skirtus kitoms institucijoms, tik auga. Blogiausia, kad nėra vieningos tvarkos visame viešajame sektoriuje dėl elektroninių dokumentų. Atsiranda pavienės iniciatyvos atsisakyti vieno ar kito popieriaus, bet kartais nutinka ir taip, kad reikia kurti elektroninį dokumentą ir po to jo popierinę versiją. Pagrindinė kliūtis kol kas – labai „griozdiška“ elektroninių dokumentų archyvavimo sistema, kuri visiškai neskatina skaitmenizuotis, nes šiuo metu tai reikalauja dar daugiau resursų nei popierinis archyvas.

Kaip dar būtų galima sumažint naudojimą? Manau, reikia nacionalinio susitarimo viešajame sektoriuje tarp skirtingų institucijų – aiškiai apibrėžti, kad keičiamasi tik elektroniniais dokumentais. Ir, kaip minėjau, paprastesnis e. dokumentų archyvavimas.

Atraskime antrinį popieriaus panaudojimo būdą

blankIneta Sakapilvytė

Daugelis imame suprasti, kad mus supa per daug atliekų. Tikrai ne vienas esame pastebėję, kad grįžę iš parduotuvės, susidėję produktus į vietas, pusė to, ką atsinešėm, patenka į šiukšliadėžę. Viena vertus džiugu, kad dauguma parduotuvių, įmonių išmainė plastiką į popierių, tačiau ir perteklinis popieriaus naudojimas yra itin stipri problema. Puikus pavyzdys – smarkiai padidėjęs siuntų skaičius. Pati siunčiu daug ir gaunu daug siuntų. Jei išpakuoti siuntą pavyksta saugiai, jos nepažeidus – visada panaudoju ją antrą kartą. Dažnai ir pati gaunu siuntas, kurios akivaizdžiai buvo naudotos kelis kartus. Esu už antrinį panaudojimą, o dar labiau džiugu, jei ne vieną ir ne dukart. Pati esu prikaupusi didelę krūvą pakuočių, saugau palėpėje, kad prireikus kraustytis ar ką išsiųsti turėčiau reikiamą pakuotę.

Apskritai manau, kad pirmas žingsnis, kurį gali žengti kiekvienas žmogus, tai atrasti antrinį popieriaus panaudojimo būdą. Kad ir dabar, parduotuvės sumažino plastiko ir pakeitė popieriumi (pvz., „Lidl“), o mes, pirkėjai, tą popierinį maišelį galime panaudoti dar mažiausiai tris kartus. Aš tą patį popierinį maišelį panaudoju dovanų pakavimui arba siuntoms. Jei gavęs mano siuntą žmogus ją išpakuos neskubėdamas ir kruopščiai, tą pačią pakuotę panaudos ir savo siuntai.

Kitas klausimas – knygos. Man, daug skaitančiai, dažnai labai liūdna, kiek popieriaus sunaudojama knygoms, tačiau jau ne viena leidykla yra apribojusi naujo popieriaus gamybą ir perdirba seną knygoms leisti. Tai ir sveikintina, ir ne. Nebesiplėsiu, bet kam įdomu, rekomenduoju paskaityti, kiek žalos atneša ir seno popieriaus (ar pakuotės) perdirbimas.

Nemanau, kad kada nors nutiks taip, jog bus atsisakyta popieriaus ar įvairių pakuočių, o jei ir bus, tai labai tolimoje ateityje. Labai tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau įvyks koks reikšmingas lūžis ir atrasime viduriuką. O kol tai įvyks – verčiau kiekvienas gerai pagalvokime, ar verta žengti vieną ar kitą žingsnį.

Projektą iš dalies remia:

blank

„Eko Rokiškis – mums ir vaikams“ – 12 000 EUR

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: