blank
Asmeninių archyvų nuotr.

Faktai apie plastiką ir plastikinius maišelius

  • Plastikuose dažnai yra priedų, kurie juos stiprina, dėl kurių jie tampa lankstesni ir patvaresni. Visgi daugelis šių priedų gali pailginti gaminių tarnavimo laiką, o kai kurie jų gali irti ir iki 400 metų.
  • Nuo 1950 iki 2015 m. pagaminamo plastiko kiekis išaugo nuo 2 mln. t iki 407 mln. t per metus.
  • Plastikiniai maišeliai sukelia daugybės jūrų gyvūnų mirtį, nes jie juos supainioja su maistu. 2008 m. Kalifornijos pakrantėje buvo rastas negyvas kašalotas. Jis mirė dėl jo skrandyje buvusių daugiau nei 22 kg plastiko.
  • Liko apytiksliai 27 metai ir šiek tiek daugiau nei 300 dienų iki tol, kol vandenynuose bus daugiau plastiko šiukšlių nei žuvų.
  • Plastikiniai maišeliai prekybos centruose buvo pristatyti 1977 m.
  • Kas sekundę visame pasaulyje sunaudojama apie 160 000 plastikinių maišelių.
  • Kasmet pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių. Kartu jie gali apsupti pasaulį 7 kartus.
  • Plastikiniai maišeliai išlieka toksiški net ir suirę. Jie nesuyra biologiškai, o fotodegraduoja. Vadinasi, suiręs jis skyla į vis mažesnes nuodingas savo daleles – paprasčiau tariant, „kraujuoja“ ir toliau teršia aplinką.
  • Pasaulyje perdirbama tik 1–3 proc. plastikinių maišelių.

Ką mes galime padaryti, kad sumažintume plastiko taršą pasaulyje?

  • Stengtis sumažinti kasdienių plastiko atliekų susidarymą.
  • Prisijungti prie iniciatyvų, susijusių su plastiko taršos mažinimu aplinkoje.
  • Būti pilietiškai atsakingiems: informuoti šeimos narius, draugus, bendruomenę apie plastiko žalą bei galimus kasdienius šios problemos sprendimo būdus.
  • Atsisakyti kosmetikos ir asmens higienos priemonių, kuriose yra mikroplastiko.

Prie švaresnės ateities gali prisidėti ir verslas

  • Sumažinti perteklinių pakuočių naudojimą.
  • Gamyboje naudoti medžiagas iš perdirbtų atliekų.
  • Atsisakyti ar sumažinti vienkartinio plastiko gaminių vartojimą naudojant alternatyvas.
  • Biuruose, gamyklose, prekybos vietose įdiegti tinkamų perdirbti atliekų surinkimą ar jų daugkartinį panaudojimą.

GIS.LT inform.

blankTikisi atsisakyti bent dalies plastiko maišelių

Marių Bulovą kone kiekvieną ketvirtadienį ir šeštadienį sutiksi turguje prekiaujant obuoliais. Pašnekovas pripažįsta naudojantis daug plastikinių maišelių.

„Kiek maišelių prireikia, priklauso nuo prekybos dienų, bet tikrai nemažai. Manau, nuo 200 iki 500 vnt. per dieną, nelygu, kiek obuolių parduodu. Daugumos manymu, šie maišeliai yra vienkartiniai, todėl prekyvietėse pasitaiko tik vienas kitas žmogus, atsinešantis vis tą patį maišelį. Nors popieriniai ar medžiaginiai maišeliai populiarėja, tokius renkasi vos 1–2 proc. klientų, tik maždaug vienas iš šimto“, – tikina pašnekovas.

Visgi M. Bulovas įsitikinęs, kad greitu metu prekyboje įsigalės būtent popierinės pakuotės.

„Popieriniai maišeliai – puiki alternatyva, jie yra patvaresni ir, manau, tokius žmonės naudoja po kelis kartus. Rudenį, kai prasidės naujas obuolių sezonas, ir pats planuoju pakeisti dalį plastikinių maišelių popieriniais. Vienintelė priežastis, kodėl to dar nepadariau, – ne kaina (skiriasi bent 8 kartus), o užsakymui reikalingas kiekis – nuo 10 000 vienetų. Be to, labai ribotas popierinių maišelių dydis. Man, prekiaujančiam obuoliais, optimaliausia rinktis didesnius, bet tokie bus skirti tik tiems klientams, kurie perka daug mano užauginto derliaus. Taigi bent kol kas visiškai atsisakyti plastikinių neturiu galimybės.  Popieriniai maišeliai – ne tik aplinkosauga, tai ir puiki vieta įmonės ar ūkio reklamai. Taigi prisidėdami prie švaresnės pasaulio ateities galime ir save reklamuoti“, – sako M. Bulovas.

blankPatys raskime teisingus sprendimus

Socialinių tinklų specialistė Nėja Kazlauskaitė džiaugiasi, kad ekologijos problemomis žmonės domisi vis daugiau.

„Plastikinių maišelių žala yra labai rimta. Jie kenkia gamtai, teršia vandens telkinius, dėl jų žūva vandens gyvūnai. Plastikiniai maišeliai suyra tik po kelių dešimčių ar kelių šimtų metų, todėl žala gamtai bei mūsų kraštovaizdžiui negrįžtama.

Labai džiugu, kad vis daugiau žmonių domisi šia tema ir daro išvadas. Apie plastiko žalą daug kalbama žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose. Prekių ženklai prisideda prie aplinkos saugojimo naudodami ekologiškas pakuotes, kurdami kokybiškus produktus iš perdirbtų ar ilgai tarnaujančių medžiagų“, – tikina pašnekovė.

Eidama apsipirkti ji visada pasiima medvilninį maišelį kaip pakaitalą plastikiniams.

„Į medvilninį maišelį patogu susidėti prekes ir galima sutaupyti, nes nereikia mokėti už plastikinį, o ir neapsikrauni visų namų. Daržovėms ar vaisiams nenaudoju vienkartinių maišelių, tiesiog juos dedu į krepšelį. Dauguma produktų yra pakuojami į plastikines pakuotes, todėl svarbu pirkti protingai ir tik tas prekes, kurių mums tikrai reikia. Ne tik dėl to, kad yra gera nuolaida ar pasiūlymas.

Manau, parduotuvių plastikiniai maišeliai turėtų būti brangesni, o vienkartiniai susidėti daržovėms bei vaisiams pakeisti popieriniais. Puikus pavyzdys yra LIDL prekybos centras, kuriame plastikinių maišelių visai nėra! Galima rinktis tik popierinius arba daugkartinius. Džiugu matyti, kad šis prekybos centras rimtai žiūri į plastiko daromą žalą ir skatina savo klientus elgtis atsakingai.

Vis dėlto svarbiausia pradėti nuo savęs. Pirmiausia mes patys turime rasti teisingus sprendimus atsisakyti plastiko. Tai nėra sudėtinga. Tikiuosi, kad vis daugiau žmonių pirks atsakingai ir situacija gerės“, – tikina N. Kazlauskaitė.

blankSankcijomis vargu ar pakeisi žmonių mentalitetą ir kultūrą

Seimo narys Vidmantas Kanopa mano, kad plastikas išlieka didžiulė pasaulio problema.

„Pramonėje, prekyboje ir buityje įsigalėjęs plastikas – didelė ne tik gamtosaugos, bet ir žmogaus sveikatos problema. Nors, kaip teigia mokslininkai, kai kurios plastiko rūšys sveikatai pavojaus nesukelia,  dalis plastikų turi ypač toksiškų medžiagų, sukeliančių vėžinių susirgimų. Plačiąja prasme kenksmingos plastiko atliekos patenka į gruntinius vandenis ir kelia ilgalaikę grėsmę ekologijai. Matome vaizdus, kaip paukščiai, vandens gyvūnai apsinuodijo žmogaus išmestu plastiku, kurį gyviai vertina kaip maistą. Gyvūnai tiesiog uždūsta.

Ar pavyks išvaryti pavojingą plastiką iš mūsų namų, pramonės? Per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė mūsų, žmonių, požiūris į šios gamtai ir žmogui pavojingos medžiagos naudojimą. Juk plastikas žemėje yra kelis šimtus metų, gal tik aliuminis, stiklas ilgiau. Plastikinės ir stiklo taros supirkimas – vienas labai teigiamų aplinką saugančių sprendimų. Tačiau atliekų rūšiavimo problema tebėra didelė“, – pasakoja pašnekovas.

Pasak Seimo nario, jeigu kiekvienas, prieš imdamas parduotuvėje plastiko maišelį, pagalvotume apie žalą gamtai, turbūt į namus plastiko parsineštume mažiau – juk nebūtina kiekvienos daržovės ar vaisiaus dėti į plastiko maišelį. Anot V. Kanopos, Išmetei plastiko butelį – jį, jei gyventum kelis gyvenimus, galėtum rasti ir po 180–200 metų.

„Aš ir mano šeima elgiamės  atsakingai: vengiame nebūtinų pakuočių, parduotuvėse renkamės popierinius krepšelius, juos galima panaudoti ne kartą. Aišku, dar geriau būtų visada turėti savo medžiaginį krepšelį. Na, plastiko turbūt neįmanoma absoliučiai išvengti. Tikrai nesinešu į parduotuvę stiklainio pienui ar grietinei (juokiasi -– aut.past.), ir higienos priemones perku plastiko pakuotėse. Gal reikėtų paieškoti, pvz., sveriamo šampūno? Bet tuščias pakuotes ir kitas atliekas rūšiuojam sąžiningai“, –teigia V. Kanopa.

O kas gi paskatintų žmones susimąstyti? Anot V. Kanopos, įvairios sankcijos vargu ar padėtų.

„Apie plastikinius maišelius pasakysiu paprastai: jei prekyboje jų nebūtų – nebūtų jų ir mūsų namuose. Bet plastiko gaminius pakeisti saugesne medžiaga – ne metų procesas. Nebeliko plastiko vienkartinių indų, šiaudelių ir kt. Pasaulis dėl to tikrai nesugriuvo. Esminiai pokyčiai duoda naudos. Kita vertus, popierinių pakuočių gamyba irgi nėra tokia jau nekalta – naudojami miško resursai, gamyba išskiria į aplinką teršalų ir t. t.

Sankcijomis vargu ar pakeisi žmonių mentalitetą ir kultūrą. Mes, lietuviai, dar neišsiugdėme įpročio kaip vokiečiai, anglai ir kiti vakariečiai griežtai rūšiuoti buitines atliekas. Beje, jie iš to turi finansinės naudos – mažesnius atliekų tvarkymo mokesčius sąžiningiems rūšiuotojams. Tokiems įpročiams turbūt reikia ne tik daugiau laiko, bet ir rūšiavimo sąlygų: daugiau konteinerių įvairių rūšių atliekoms, prevencinio darbo ir, žinoma, laiko įpročiams formuoti bei paskatų. Manau,  žmonių požiūris ir elgsena šia tema sparčiai keičiasi teigiama linkme, nes kito kelio ir neturime“, – tikina V. Kanopa.

Projektą iš dalies remia:

blank

„Eko Rokiškis – mums ir vaikams“ – 12 000 EUR

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: