Gimtasis Rokiškis EKO Rokiškis – mums ir vaikams Pirties ypatumai – nuo ekologinės švaros iki vantų skirtumų

Pirties ypatumai – nuo ekologinės švaros iki vantų skirtumų

Liepos 26–28 d. Ignotiškio dvaro sodyboje vyko Rokiškio visuomenės sveikatos biuro organizuota stovykla „Sveiko gyvenimo link“. Be tapybos, meditacijos, jogos ir arbatos ritualo, rengta ir pirties edukacija, kurią vedė ilgametę patirtį turinti Nijolė NAGURNAITĖ. Moters teigimu, pirtis artimai susijusi su ekologija, o pirties akademijoje žmonės mokomi netgi ekologinės švaros. Taigi į pirtį – be sintetinių rankšluosčių ir su pačių prisiskintų žolelių arbata.

614
0

Stovyklautojams – edukacija pirtyje

„Jauki, šilta pirties garinės aplinka, stebuklingas garas, vantų  lapų šnarėjimas, svaiginantys augalų aromatai, pirtininko žinios, švelnios rankos ir geras nusiteikimas padeda atgauti fizines ir dvasines jėgas, nusimesti rūpesčių naštą, pagerinti sveikatą ir gyvenimo kokybę“, – įsitikinusi pirtininkė iš Ignalinos N. Nagurnaitė.

Moteris, 2004 m. baigusi Baltijos pirties akademijos kursą, pirmąsias ir pagrindines žinias apie pirtyje vykstančius stebuklus gavo iš nuostabaus mokytojo, žiniuonio, gydovo, žymaus Latvijos pirtininko Ziedonio Karklinšo.  Ji mokėsi įvairių masažų, baltiškų energetinių ženklų pažinimo ir jų praktinio panaudojimo, gerai pažįsta augalus, išmano jų gydomąsias galias ir magiškas savybes, kurios puikiai atsiskleidžia veikiant šilumai ir garui. Be to, Nijolė – masinių švenčių režisierė, rengianti bei vedanti šventinius pirties vakarus, kuriuose gali būti ir didesnis žmonių skaičius.

Rokiškyje ji – dažna viešnia, čia besilankanti jau daugybę metų ir vedanti pirties užsiėmimus. Pastarąjį kartą gausesniame pasipirtinti norėjusių žmonių būryje ji lankėsi liepos pabaigoje Rokiškio VSB organizuotoje stovykloje „Sveiko gyvenimo link“. Joje dalyvavusios moterys kartu su pirtininke ėjo rinkti žolelių ir šakelių, iš kurių kiekviena susirišo sau vantelę, gaminosi arbatas. Moterys sužinojo, kaip augalai naudojami pirtyje – koks eiliškumas, poveikis ir nauda, neapsieita be meditacijos pirtyje, eterinių aliejų, vanojimosi, procedūrų kūnui.

Devyniolikos metų patirtis

Nijolė, prisimindama, kaip susidomėjo pirtininkyste, nusikėlė į laiką kone prieš dvidešimt metų. „2003-aisiais dirbau bibliotekininke-raštvede muzikos mokykloje ir pamačiau, kad renkama pirmoji pirtininkų laida. Mokymai vyko Vilniuje, jie tęsėsi nuo rudens iki pavasario. Palietėme įvairias temas – nuo augalų pažinimo, sveikos gyvensenos iki masažo kursų, eterinių aliejų. Buvo apjungtos visos žinios, kurios reikalingos atliekant sveikatinimo pirties procedūras. Mano mama buvo žolininkė, gamtos žmogus, todėl viskas, kas susiję su gamta, man buvo artima, pažįstama.

Pamenu, anuomet pats organizmas reikalavo sveikai prakaituoti, o juk prakaituoti nieko neveikiant yra labai sveika – nereikia didelio krūvio organizmui, o jis vis tiek valosi“, – prisiminimais dalinosi pirtininkė.

Dabar Nijolė veda prities užsiėmimus įvairiomis progomis – šeimyninėms ir kalendorinėms šventėms, rengia tuoktuvių, mergvakarių ir bernvakarių pirtis, gimtadienių, prieškalėdinių apsiprausimų, lygiadienių pirtis.

Pirties ekologinė švara

Pirtis – ekologijos dalis. Turbūt nereikėtų į pirtį eiti apsigaubus sintetiniais rankšluosčiais? „Baigusi pirties akademiją buvau tapusi mokytoja, turėjau vesti augalų pažinimo, medžių, šakų, vantų rišimo pamokas. Teko mokyti netgi ekologinės švaros, kuri dar suprantama kaip energetinė pirties švara: po kiekvieno užėjimo pirtis turi būti vėdinama, iš jos turi išeiti oras, kuriame išsiskyręs prakaitas, reikia ir gultus nuplauti po kiekvieno karto. O į pirtį įsisukus į rankšluosčiu galima eiti tuo atveju, jei turi jų pakankamai – prakaituojant išsiskiria nuodingos medžiagos, toksinai, todėl arba antrą kartą einant į pirtį su tuo pačiu rankšluosčiu jį reikia išplauti, gerai nuskalauti arba imti naują.

Visi žino, kad po kiekvieno užėjimo į pirtį reikia nusiprausti, ypač po pirmojo karto būtina šiltu vandeniu nuplauti juodąjį prakaitą. Reikia išmanyti ir rankšluosčių keitimo svarbą. Pirmus kartus patariu praustis šiltu kūnui maloniu vandeniu, jokiu būdu ne karštu ir nešaltu, kad neužsidarytų poros. Šaltas vanduo – eketė, sniegas ar šaltas dušas – tinka po trečiojo užėjimo ir pasivanojimo.

Sintetiniai rankšluosčiai nėra gerai, aš rekomenduoju apatinę kūno dalį dengti medvilniniais apatiniais, o viršutinę dalį palikti nuogą. Nežinau, kokiais laikais buvo sugalvota, kad moterys turi pridengti krūtinę, o vyrams tai nėra būtina. Kuo mažiau audinio ant kūno – tuo geriau. O jeigu audinių turite daug, kiekvieną kartą reikia įsisiausti į naują, kad į pirtį vėl neatneštumėte juodojo prakaito“, – patarimus žarstė pirtininkė.

Be vantų neapsieinama

Vanta – kone ryškiausias pirties akcentas. Ar nutinka taip, kad pirtininkai be jų apsieina? „Pirtis be vantų lyg smuikininkas be smuiko. Augalas – ir aromaterapija, ir psichoemocija, ir masažas kūnui, o tos visos medžiagos, prisiglaudusios prie odos, atiduoda visas savo gerąsias savybes. Vanojimosi metu suaktyvinama kraujotaka, pagerėja ir limfos, ir kraujo judėjimas. Neįsivaizduoju pirties be vantos“, – teigė N. Nagurnaitė.

O ar skiriasi vyrų ir moterų vanojimasis? „Didelių skirtumų nepastebėjau. Yra moterų, kurios mėgsta labai didelius temperatūrų kontrastus, aukštesnę temperatūrą pirtyje, pasivanoti joms užtenka du kartus, o vyrai vanojasi tris kartus. Galbūt išskirčiau tai, kad moterys paskutiniu užėjimu vietoje vanojimosi renkasi kokią nors grožio procedūrą veidui ar visam kūnui – užsideda kaukę, išsitepa medumi“, – įžvalgas dėstė pirtininkė.

Be vantų neapsieinama, o be kepurės? „Kepurė nebūtina, bet pageidautina. Galva – aukščiausiame taške, o kepurė padeda išvengti galvos perkaitimo, apsaugo ir plaukus. Vieni mėgsta galvą susišlapinti, bet tai nebūtina – nei aš tokių praktikų mačiau, nei mokymuose apie tai buvo kalbėta“, – užsiminė Nijolė.

Kol nebandai, tol nesimokai

Turbūt ne vienas pabandęs rišti vantą suprato, kad tai nėra lengva – vieniems gaunasi tarsi „šluota“, kitiems jau po pirmojo smūgio pirtyje vanta išsibarsto, o juk dar reikia žinoti, kada ir kokį medį rinktis. Kaip tinkamai rišti vantas ir ar daug praktikos tai reikalauja?

„Surišti gražią vantą reikia įgūdžių ir laiko, bet kas neriša, tas ir neišmoksta, todėl bandyti verta. Populiariausia vanta, su kuria einama į kasdienišką pirtį, yra iš beržo, ąžuolo, klevo, liepos. Klevo vanta nėra skirta vanotis – ji orui varinėti, atliekanti vėduoklės paskirtį, todėl ją rišant šakas reikia dėti plokščiai, džiovinti paguldytą, pavartyti. Rišti galima, kol nuruduoja medžio lapai. Klevo vantos aromatas – nuostabus, o į šaltą vandenį pamirkytą ją labai gerai pasidėti po galvą, kai vanoja.

Beržo vanta – tradicinė, jas galima pradėti rišti birželio viduryje, bet kasmet orai skiriasi, tai šiemet tokiu laiku dar nebuvo susiformavę lapeliai. Ąžuolas – stiprių žmonių vanta, nes tai plačialapis, daugiau karščio turintis medis. Jo vantos rišamos, kol randama gražių šakelių. Liepa – švelnesnė vanta, priimanti mažiau šilumos, todėl ir skirta didelio karščio nemėgstantiems žmonėms. Jos rišamos, kol liepos žydi. Yra ir proginių – alyvų, jazminų – vantelių. Jas surišti reikia, kol augalai žydi“, – pasakojo pirtininkė.

Prieš einant į pirtį, vantas geriausia pamerkti į šaltą vandenį. „Prieš pirtį žalių vantų merkti į vandenį nereikia, o džiovintas būtina pasiruošti iš anksto – jas pamerkti į drungną, šaltą vandenį, pamirkyti pusvalandį ir palikti –iki naudojimo jos pabrinks ir nesudžius. Karštame vandenyje vantų laikyti nereikėtų, bet trumpam įmerktos jos dar labiau išsiskleidžia“, – sakė Nijolė.

Nuo braškių iki druskos marškinių

Pirtyje ne tik moterys, bet ir vyrai mėgsta pasimėgauti kūno procedūromis, o jos – įvairios, nuo šveičiamųjų iki maitinamųjų. Patartina naudoti viską, kas iš gamtos.

„Pirtininkai pamėgę šveisti kūną druska. Į ją galima įlašinti eterinių aliejų, tai jau bus aromaterapija. Žiemą į druską pravartu įlašinti spygliuočių – kadagio, pušies, eukalipto, rozmarino, o vasarą norisi lengvesnių aromatų – rožės, citrinos, levandos, bergamotės, greipfruto.

Kažkada tarp pirtininkų buvo labai populiaru į 100 proc. druska prisotintą tirpalą įdėti medvilninį arba lininį audinį, vėliau į jį įsisukti ir medituoti. Tai ne kūno šveitimas, bet apsirengus druskos baltiniais gerai atsidaro poros.

Paskutiniosios procedūros metu organizmas absorbuoja medų, todėl jos metu turėtų būti pamaitinama oda. Tik medaus ir druskos negali maišyti. Naudinga kavos tirščių šveičiamoji procedūra, į kavą galima įdėti šiek tiek tirpinto šokolado ar medaus. Norintieji išbandyti kai ką nauja gali kūną nusišveisti avižomis, tarkuotais agurkais ar net braškėmis, trintomis spanguolėmis. Po pirties ir visų procedūrų patartina išsitepti kūną kokosų aliejumi, pamaitinančiu odą.

Na, o visos pirties metu gerkite arbatas. Tas, kurios iš gamtos – raudonėlių, dobiliukų, gauromečio, mėtų, melisų, liepžiedžių, dilgėlių arba jų mišinių“, – sakė N. Nagurnaitė.

Projektą iš dalies finansuoja

blank

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus