blank
M. Kirstuko nuotr.

Lieka Lietuvoje

VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Rokiškio regioninis padalinys rajone administruoja 23 404 ha miškų. Didžiuma iškertamos medienos lieka Lietuvoje ir tik 9 proc. nuperka Latvijos įmonės. „Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninis padalinys, kaip ir kiti urėdijos padaliniai, medieną pardavinėja per elektroninę medienos pardavimo sistemą. Mūsų atveju daugiau kaip 90 proc. apvaliosios medienos ir miško kirtimo liekanų nuperka Lietuvos įmonės, o likusią medienos dalį, t. y. šiek tiek daugiau nei 9 proc., nuperka Latvijos įmonės“, – pasakojo VMU Rokiškio regioninio padalinio medienos ruošos vadovas Eldaras Šlikas.

Balansas tarp ekologijos ir tvaraus ūkininkavimo

Teiravomės, ar miško kirtimai gali būti išskirti į labiau ir mažiau ekologiškus, koks miško kirtimas parenkamas, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala. „Tinkamiausias kirtimo būdas parenkamas pagal medyne susiformavusias sąlygas, tokias kaip augavietė, perspektyvus pomiškis, taksaciniai medyno rodikliai. Rokiškio regioniniame padalinyje neplynaisiais pagrindinio naudojimo kirtimais iškertame 20–25 proc. projektuojamų visų pagrindinių kirtimų. Urėdija ieško sprendimų, siekdama išlaikyti balansą tarp ekologijos, miško ekosistemų išsaugojimo ir racionalaus bei tvaraus ūkininkavimo“, – pasakojo VMU Rokiškio regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Justas Vojega.

Nekertama, kur saugomi objektai

Sulaukėme skaitytojos, sunerimusios dėl miško kirtimų, laiško. Moteris rašė: „Obelių seniūnijos miškuose turime daug gyvasties, ir ne bet kokios, o retos ir saugomos. Be saugomų rūšių augalų, čia peri ir išskirtiniai paukščiai. Pati esu mačiusi čia skraidantį juodąjį gandrą, erelį rėksnį, o kiek dar žmogaus akis nepamato… Teko matyti ir juodojo gandro lizdą. Nerimą kelia tai, kad buldozeriai dieną naktį dirba, kerta miškus. Ar kas nors pasižiūri, kas tuose kertamų miškų plotuose gyvena? Ar atkreipia dėmesį į ten gyvenančius gyvūnus ir augančius augalus? Atrodo, tik pelnas svarbiausia, o gyvūnai lieka paskutinėje vietoje. Kaip gaila…“ – rašė skaitytoja.

Teiravomės, ar prieš kirtimus apžiūrimi miškai, ar juose negyvena kokios nors saugomos paukščių rūšys ar neauga svarbūs augalai. O kas daroma, jei tokių randama? Pasirodo, Rokiškio rajone dažnai būna tokių situacijų, kai biržė nekertama dėl joje esančių saugomų objektų.

„Pirmiausia vyksta projekto parengimas, kurio metu analizuojama, ar planuojamo kirtimo vietoje nėra išskirta saugoma teritorija, negyvena saugomos augalų, gyvūnų rūšys. Jei būsimoje kirtavietėje nėra saugomų objektų, pradedami biržės atrėžimo darbai, jų metu girininkijos specialistai dar kartą įvertina kirtavietę: ar joje nėra saugomų objektų, dėl kurių negalėtume atlikti kirtimo. Jei apžiūros metu atrandami saugomi augalai ar pastebimas medžio viršūnėje sukrautas lizdas – tokia biržė nekertama. Miškininkai būsimą kirtavietę aplanko dažniau nei vieną kartą prieš pradėdami kirtimo darbus, todėl atvejų, kai biržės yra nebekertamos dėl saugomų objektų, pasitaiko dažnai. Šiuo metu Rokiškio regioniniame padalinyje yra 188 saugomų paukščių lizdavietės, jose peri juodieji gandrai, jūrinis erelis, mažasis erelis rėksnys, vištvanagis, paprastasis suopis. Kasmet saugomų paukščių lizdaviečių Rokiškio regioniniame padalinyje daugėja, galime teigti, kad miškininkų vykdoma ūkinė veikla neturi neigiamos įtakos saugomoms paukščių rūšims“, – pasakojo J. Vojega.

Miško kirtimo taisyklės

Kirtimo darbus vietose, kur yra saugomų paukščių lizdaviečių, riboja ir laikas. „Visus kirtimus vykdome vadovaudamiesi Miško kirtimo taisyklėmis ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, kurios griežtai apibrėžia kirtimo terminus ir laikotarpį. Pavyzdžiui, paukščių perėjimo laikotarpiu IVA grupės miškuose (normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai plantaciniai miškai) jaunuolynų ugdymo kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 iki birželio 1 d., retinimai ir einamieji kirtimai, medienos ištraukimas – nuo gegužės 1 iki liepos 1 d. saugomų paukščių lizdavietės vietose“, – teigė J. Vojega.

Natūralus neeksploatuojamas miškas, palyginti su ūkiniu mišku, pasižymi keliomis unikaliomis ir biologinei įvairovei labai svarbiomis savybėmis:

  • dalis medžių medyne aiškiai vyrauja – yra aukštesni, jų lajos labai gerai išsivysčiusios. Jie labai gausiai dera, o galingos lajos sukuria tinkamas vietas stambiųjų miško paukščių lizdams sukti;
  • kur kas daugiau vidutinio amžiaus ir senų nudžiūvusių stovinčių medžių ir negyvosios medienos. Tai labai svarbu pirminiams uoksiniams paukščiams ir antriniams uoksiniams gyvūnams, negyvoje medienoje gyvenantiems bestuburiams, medieną pūdantiems grybams ir kitokiai biologinei įvairovei;
  • miško lajų struktūra yra sudėtinga. Tai sukuria buveines rūšims su labai skirtingais poreikiais, dėl ko bendrijų rūšinė sudėtis yra turtingesnė;

Didžiausią grėsmę biologinei įvairovei ūkiniuose vidutinių platumų miškuose sukelia tokie svarbiausi veiksniai:

  • netinkamas, nepakankamai ekologiškas miškų tvarkymas (senų medynų bei pavienių senų medžių nebuvimas ar nepakankamas jų kiekis; per daug ankstyvas medžių kirtimo amžius, per mažas senų sausų medžių ir negyvos medienos kiekis miškuose, sumažėjusi medynų rūšinė ir struktūrinė įvairovė bei kita);
  • miško, ypač natūralių ir pusiau natūralių perbrendusių medynų kirtimai – pastovi buveinių degradacija ir kaita;
  • rekreacija ir trikdymas: žmogaus vengiančių gyvūnų baidymas, augalijos ir dirvožemių degradavimas dėl mašinų naudojimo, žmonių trypimo;
  • transporto infrastruktūros vystymas: natūralių buveinių praradimas ir degradavimas.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos inform.

Rekordinės kainos

Dabar medienos kainos labai pakilusios. Net, galima sakyti, pasiekusios rekordines aukštumas. Tam įtakos turėjo medienos, skirtos celiuliozės gamybai, beveik dvigubas pabrangimas. „Vertinant paskutinius penkerius metus tikrai būtų galima teigti, kad medienos kainos šiuo metu yra pasiekusios rekordines aukštumas. Mūsų atveju didžiausią įtaką padalinio rodikliams turėjo 2020 metai, kai, palyginti su 2019-aisiais, vidutinė medienos pardavimo kaina sumažėjo apie 30 proc., 2021 metais vidutinės medienos pardavimo kainos vėl tapo tokios pat, kaip buvo 2019-aisiais, o šiemet jo, palyginti su pernai, padidėjo beveik 27 proc. Tokiam šuoliui daugiausia įtakos turėjo malkinės medienos ir medienos, kuri skirta gaminti celiuliozę, pabrangimas beveik dvigubai“, – sakė E. Šlikas.

Perskaičiuojamos kas pusmetį

Dabar daug kam galvos skausmą kelia malkų kainos, ypač kietojo kuro katilų savininkams. Visgi ne visi tiekėjai pakėlė kainas. „Šį pusmetį VMU mažmeninės malkinės medienos kainos nesikeis, nes pagal galiojančią tvarką įmonėje mažmeninės medienos kainos įprastai yra perskaičiuojamos vieną kartą per pusmetį, kai įvyksta pusmetiniai medienos pardavimo aukcionai pusmetinėms ir ilgalaikėms medienos pardavimo sutartims sudaryti. Įvykę medienos pardavimų aukcionai nustato mažmenines medienos pardavimo  kainas. Kas vyks privačiame medienos ruošos sektoriuje, spėlioti nedrįstame, tiesiog siūlome stebėti ir analizuoti rinką“, – teigė VMU Rokiškio regioninio padalinio medienos ruošos vadovas.

Lengvata malkinei medienai įsigyti

„Norime priminti, kad fiziniams asmenims, perkantiems malkinę medieną savo reikmėms, galioja PVM lengvata: vietoje 21 proc. yra taikomas 9 proc. PVM tarifas. Pigiausias produktas, tinkantis kūrenti, kurį parduoda VMU Rokiškio regioninis padalinys, yra medienos ruošos liekanos. Šiuo metu minėto produkto kaina – 4 Eur/ktm be PVM. Medienos ruošos liekanos – miško kirtimo liekanos, likusios kirtavietėje baigus eksploatuoti biržę. Tai medžių nuopjovos, šakos, viršūnių dalys ir pan. Rajono gyventojai, norintys įsigyti šį produktą, gali kreiptis į regioninio padalinio girininkijų specialistus. Jie pasiūlys kirtavietes pagal gyvenamąją vietą, kur su leidimais bus galima pasiruošti medienos ruošos liekanų. Girininkijų darbuotojų kontaktus galima rasti VMU internetinėje svetainėje www.vmu.lt/kontaktai“, – kvietė E. Šlikas.

Projektą iš dalies remia:

blank

blank
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: