– Ar dažnai perkate drabužius? Ar atkreipiate dėmesį į jų sudėtį ir ekologiją?
Lina: – Palyginti su savo aplinka, drabužius perku retai. Ypač naujus. Dažniausiai renkuosi kokybišką, natūralių medžiagų drabužį arba avalynę, kuri tarnautų ilgiau nei vieną sezoną ir būtų adekvačios kainos. Palaipsniui tokie pirkiniai suformavo ilgaamžę spintą su minimalia, bet pakankama daiktų įvairove. Žinoma, greitosios mados intarpų neišvengiu. Manau, įsigyjant drabužius sveika ieškoti balanso ir sąmoningumo. Tačiau nekalbu apie tuos, kuriems drabužiai – saviraiškos forma. Tuomet natūralu, kad tokiems žmonėms norisi daug ir įvairių drabužių bei aksesuarų. Man drabužiai daugiau atlieka praktinę funkciją nei kokią kitą. Jie turi būti patogūs, šilti, jei kalbame apie žiemą, patvarūs ir atitikti renginio ar vietos, kuriame esu, aprangos etiketą. Būtent todėl mėgstama ir tinkančia suknele galiu puoštis ne kartą. Neįžvelgiu problemos.
Pastebiu, kad karantino metu radosi nemažai vietinių drabužių kūrėjų. Vis dažniau į juos atsigręžiu. Pirkti iš jų – savaime tvariau dėl sumažėjusių logistikos išlaidų. Daugelis jų kuria iš medžiagų atraižų, kanapių tekstilės ar pan. Mane žavi tokie lietuviški prekės ženklai kaip „Zefyras“, „Lamellie“, „Egzotique“, „Linenfox“, „Inspired by eyes“, „Capsule by Agne Gilyte“, „Garbanota“.
Viktorija: – Ne paslaptis, kad mes, moterys, mėgstame apsipirkinėti. Tai mums lyg terapija, ypač vyraujant slogiai nuotaikai. Aš – ne išimtis. Būna, nusiperku kai ką gražaus, net jeigu to ir nereikia. Tiesiog save palepinti. Bet dažniausiai apsipirkinėju tuomet, kai nebeturiu kuo apsirengti. Nors moterys visada neturi kuo apsirengti… Tai gal ir apsipirkinėja dažnai. Kas supras tas moteris.
Į drabužių sudėtį visada atkreipiu dėmesį. Žinau, kad mados industrija yra viena taršiausių pasaulyje, tačiau, turiu pripažinti, ne visi mano drabužiai yra ekologiškų medžiagų.
Ingrida: – Drabužius dažniausiai perku keičiantis sezonams, pavyzdžiui, po žiemos visada norisi atsinaujinti ir įnešti į spintą vasariškų spalvų, taip pat artėjant kokiai nors šventei, kai norisi pasipuošti. Į sudėtį dėmesį visada atkreipiu ir, jei yra galimybė, stengiuosi pirkti tvarius drabužius, tačiau turiu pripažinti, kad jei drabužis patinka, bet nėra tvarus, aš jį vis tiek perku, tačiau tuomet stengiuosi dėvėti ilgai. Prekiniais ženklais, kurie propaguoja tvarią madą, taip pat teko domėtis ar bent apie juos girdėti, juk ekologija, tvari mada, tvarus gyvenimo būdas – gerai žinomos frazės, girdimos dažnai ir įvairiose situacijose.
– Kokio tipo vartotoja esate? Ar dėvite drabužius, kol jie tampa nebedėvimi, ar keičiate juos pamačiusios kai ką gražaus? Ar dažnai apsipirkinėjate „greitosios mados“ parduotuvėse, kurios prekės prastesnės kokybės? O gal priešingai, renkiesi geresnę firmą?
Lina: – Stengiuosi būti sąmoninga vartotoja. Gerus daiktus dėviu ilgai. Tol, kol nusidėvi. Batus dažnai taisau pas batsiuvį. Žinoma, yra sričių, kur nepaisau šių taisyklių. Pavyzdžiui, rankinės. Jas dažnai perku „greitosios mados“ parduotuvėse. Taip pat ir džinsus. Jei randu patinkančius ir patenkinamos kokybės, būna, pasiimu ir iš dėvėtų drabužių parduotuvių, tačiau tai daugiau sėkmė nei kasdienybė.
Viktorija: – Avalynę, sezonines striukes ar paltus, progines sukneles perku tuomet, kai tikrai reikia. Dėl kasdienių drabužių kiek kitaip. Nusiperku kai ką naujo nepakeisdama seno. Tada jie pūpso spintoje. Ir taip kaupiasi, kol spintos durys nebeužsidaro ir tenka daryti reviziją.
Labai mėgstu kokybę, todėl dažniausiai renkuosi geresnės firmos drabužius, avalynę. Jie tarnauja keletą metų. Kasdienių drabužių turiu ir iš „greitosios mados“ parduotuvių. Tarp kitko, kai kurie „Eco Line“ kolekcijos – tai džiugina.
Ingrida: – Visada vadovaujuosi viena taisykle: prieš pirkdama kažką naujo, turiu atlaisvinti vietos savo spintoje. Stengiuosi parduoti, perleisti ar paaukoti senus drabužius ir tik tada perku naujus. Tokia taisyklė padeda ne tik sutaupyti, bet ir mažina vartotojiškumą bei skatina tvarumą. Kaip bebūtų, „greitosios mados“ parduotuvėse apsipirkinėju, bet nematau čia nieko blogo, nes ir ten jau galima rasti tvarių drabužių.
– Ar užsukate į dėvėtų drabužių parduotuves? Ar pagalvojate apie tai, kad nusipirkęs naudotą ir antram gyvenimui prikeltą daiktą iš dalies prisidedate prie švaresnės ir tvaresnės mūsų ateities?
Lina: – Taip, dažnai. Iš dalies man net patinka ten pasikuisti. Niekada nežinai, ką įdomaus surasi. Prabunda piratės ir lobio ieškotojos genas. Be abejo, kad įsigydamas daiktus ten arba „Vinted“ platformoje, keisdamasis su draugais, taisydamas, atnaujindamas prisidedi prie švaresnės aplinkos. Kaip ir sakiau, nesu naivi ir netikiu, kad staiga visi ims vartoti sąmoningai ir taupiai, tačiau pereiti prie lėtesnės mados arba labiau suplanuotos spintos, paremtos didesniu dalijimusi bei mainais, manau, gali visi. Mažiau sintetikos ir „dažų“ tekstilėje netgi pačių mūsų kūnams būtų sveikiau ir maloniau ir, man atrodo, žmonės jau ima tai suprasti. Ypač jaunimas. Jų globali savimonė ir susirūpinimas aplinka mane pačią įkvepia ir motyvuoja.
Viktorija: – Kartais apsilankau dėvėtų drabužių parduotuvėse. Tai vienas iš būdų prisidėti prie ekologiškesnės aplinkos kūrimo. Randu geros kokybės drabužių ir sau, ir ypač vaikams.
Ingrida: – Man labai patinka apsipirkinėti dėvėtų drabužių parduotuvėse, nors kuo toliau, tuo rečiau pavyksta ten apsilankyti. Per karantiną labai įpratau apsipirkinėti internetu. Dėvėtų drabužių parduotuvėse lankausi, nes ten tikrai galima rasti kokybiškų, apynaujų, gerų prekinių ženklų drabužių, taip pat ir sutaupyti. Susimąstau apie švaresnę ir tvaresnę aplinką bei ateitį. Mėgstu pirkti dėvėtus drabužius ir „Vintede“, tai puiki platforma, neišeidamas iš namų gali suteikti drabužiui antrą gyvenimą.
– Koks drabužių, kurių nebedėvite, likimas?
Lina: – Dizainerė ar drabužių konstruktorė iš manęs prasta, todėl neeksperimentuoju. Jei drabužis nebetinka, nepateisino vilčių ar tiesiog atgyveno, stengiuosi jį parduoti „Vintede“, atiduoti draugėms ar kitiems, kurie jį dėvėtų. Visiškai nusidėvėjusius ar suplyšusius dedu į tekstilės konteinerius.
Viktorija: – Nebenešiojamus drabužius dažniausiai atiduodu ar paaukoju, kam jų reikia, vaikiškais keičiamės su draugais. Tausojame gamtą prikeldami juos antram gyvenimui.
Ingrida: – Nebedėvimus drabužius, kurie dar yra tikrai geros būklės, dažniausiai perleidžiu jaunesnėms giminaitėms ar draugėms, parduodu arba paaukoju. Yra tekę ir savo rankomis juos dar kartą prikelti, pvz., esu nusikirpusi džinsus ir pasidariusi šortus, tačiau vengiu eksperimentuoti. Teko girdėti apie vietas, kur drabužius perdirba, tačiau pati tokiomis paslaugomis dar nesinaudojau.
Faktai:
– 2018 m. pasaulinė mados pramonė išmetė apie 2,1 milijardo t šiltnamio efektą sukeliančių dujų, t. y. 4 proc. viso pasaulio taršos. Taip yra dėl to, kad prekės ženklai tiekia medžiagas, o drabužiai dažnai gaminami toli nuo jų pardavimo vietos. Gaminant vieną drabužį taip pat gali prireikti daug kelionių pirmyn ir atgal tarp skirtingų gamyklų ir gamybos linijų.
– Gamyklų darbuotojai, gaminantys drabužius, kuriais prekiauja „greitosios mados“ prekės ženklai, dažnai dirba šalyse, kuriose yra mažai darbo apsaugos ir jiems mokamas labai mažas atlyginimas (kai kuriais atvejais apie 2 eurus per dieną, remiantis švarių drabužių kampanija). Taip pat kyla pavojus jų sveikatai, nes nuodingos cheminės medžiagos ir dažikliai nėra šalinami saugiu būdu.
Kai kurie mados prekių ženklai tvirtins, kad jie nėra atsakingi už gamyklų darbuotojų, drabužių ir gamyklų cheminių atliekų, patenkančių į aplinką, apdorojimą. Tačiau šie prekių ženklai turi perkamąją galią ir turi pasirinkimą.
– Vis daugiau mados prekių ženklų išleidžia „tvarias“ linijas – tai ženklas, kad tvarios mados aktyvistų kampanijos turi įtakos. Tačiau daugelis „greitosios mados“ prekių ženklų tai naudoja kaip rinkodaros triuką, norėdami parduoti daugiau drabužių, o ne tobulinti savo standartus ir praktiką. Tai žinoma kaip „žaliasis plovimas“ – kai įmonė teigia esanti tvaresnė, nei yra iš tikrųjų.
Taip pat verta paklausti, kodėl prekės ženklai iškelia atskiras „tvarumo“ linijas, o ne stengiasi pakeisti savo sistemas ir praktiką apskritai, kad viskas, ką jie parduoda, būtų tvaresni.
– Viena iš trijų jaunų moterų, kurios yra didžiausia vartotojų grupė, mano, kad drabužiai, dėvimi vieną ar du kartus, yra seni. Gyvename laikais, kai už pusryčių kainą mūsų spintos gali būti papildytos keliais naujais drabužiais, tai verčia nepaisyti baisios „greitosios mados“ realybės.
Apklausa:
„Gimtojo…“ skaitytojų klausėme: ar perkate drabužius dėvėtų drabužių parduotuvėse?
39,74 proc. kartais perka, 35,76 proc. dažnai, perka, 24,50 proc. niekada neperka.
Projektą iš dalies remia:
„Eko Rokiškis – mums ir vaikams“ – 12 000 EUR
