blank
Arūnas Zibolis (kairėje), Lina Giedraitienė ir Mindaugas Šarkauskas. Asmeninių archyvų nuotr.

Faktai:

  • Kiekvienais metais visame pasaulyje pagaminama apie 100 milijonų dviračių.
  • Ar žinojote, kad Amsterdame yra daugiau dviračių nei žmonių? Apie 811 tūkst. gyventojų turi apie 880 tūkst. dviračių.
  • Per savo „gyvenimo ciklą“, įskaičiuojant ir transporto priemonių gamybą, į orą patenkantys CO2 kiekiai yra: dviratis – 21 g CO2 (vienam žmogui, nuvažiuotam kilometrui), elektros pagalba varomas dviratis – 22 g CO2, lengvasis automobilis – 271 g CO2, autobusas – 101 g CO2.
  • Padidinus visų kelionių dviračiu ir pėsčiomis dalį nuo 12 iki 15 proc., per metus būtų galima sutaupyti 14,3 mlrd. litrų degalų ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 33 mln. tonų per metus. Tai prilygsta 19 milijonų įprastų automobilių pakeitimui hibridiniais ar varomais elektra.
  • 25 proc. visų kelionių vyksta per mažiau nei du kilometrus nuo namų, 40 proc. – mažiau nei keturių kilometrų atstumu nuo namų, o 50 proc. dirbančių gyventojų į darbą važiuoja 10 ar mažiau kilometrų. Vis dėlto daugiau nei 82 proc. kelionių 10 kilometrų ar mažesniu atstumu dažniausiai naudojamas automobilis. Didžiausia automobilio sukeliama tarša įvyksta per pirmąsias kelias eksploatavimo minutes, kol taršos kontrolės įtaisai negali veikti efektyviai. Kadangi „šaltas užvedimas“ lemia aukštą išmetamųjų teršalų kiekį, trumpesnės kelionės automobiliu kur kas labiau prisideda prie globalinio atšilimo.
  • Važinėjimas dviračiu yra saugus aerobinis užsiėmimas įvairaus amžiaus žmonėms. Važiavimas dviračiu yra idealus sprendimas, kai reikia vidutinio sunkumo fizinio aktyvumo. Apie 80 kg sveriantis dviratininkas sudegina apie 540 kalorijų, numindamas 22 kilometrus per valandą.

– Ar dažnai važinėjate dviračiu? Kokiu tikslu dažniausiai jį „ištrauki“?

Lina: Važiuoti dviračiu stengiuosi bent vieną du kartus per savaitę. Važiavimas man yra ir kardio treniruotė, ir laisvalaikio praleidimo būdas, ir „galvos pravėdinimas“. Šiais metais sezoną atidariau kovo pabaigoje, numyniau kol kas tik 300 km. Pernai – 2000 km.

Arūnas: Mano visas gyvenimas susijęs su sportu, jis manęs nepaleidžia nuo vaikystes. Deja, dabar daktarai dėl sveikatos leidžia užsiimti tik tam tikromis sporto šakomis. Viena iš jų – minti dviračio pedalus. Prieš gerus trejus metus tai tapo ir vienu iš mano hobių. Dviratį išsitraukiu, kai tik randu laisvo laiko. Tai mano atsipalaidavimas ir laisvalaikis.

Mindaugas: – Dviračiu važinėju dažnai, dažniausiai sportiniais tikslais. Kartais susiplanuoju tolimesnes išvykas. Pavyzdžiui, Motinos dieną dviračiu važiavau pasveikinti mamos iš Rokiškio į Molėtus, aplenkdamas asfaltuotus kelius. Pernai numyniau 5000 km, šiemet – apie 850 km.  Palygintis su kitais dviratininkais, tai nėra daug.

– Dauguma renkasi automobilius. Visgi, atšilus orams, į gatves išrieda ir nemažai dviratininkų. Kaip manote, ar dviratis galėtų visiškai pakeisti automobilį? Su kokiais sunkumais susidurtumėte? Lina: Manau, dauguma žmonių (labiau jaunimo) dviratį naudoja kaip laisvalaikio praleidimo būdą, tik mažuma – kaip susisiekimo priemonę. Kad dviratis visiškai pakeistų automobilį… nelabai įsivaizduoju. Susiekti pačiame Rokiškyje būtų įmanoma net pėsčiomis. Tačiau norint ištrūkti iš miesto, vien dviračio neužtektų. Žmonės, kurie gyvena aplinkiniuose miesteliuose ir kaimeliuose, į Rokiškį atvažiuoja dviračiu. Tačiau jei atstumas didesnis, žmogus tiesiog pavargsta.

Arūnas: Atšilus orams tikrai daug dviračių išrieda į miesto gatves, bet dažniausiai žmonės jais mėgaujasi laisvalaikiu. Šiais laikais sunku tikėtis, kad dviratis pakeistų automobilį. Dviratis niekada nesuteiks pastoges nuo lietaus ir juo sunkiai atsiveši didesnį pirkinių maišą. Dviračiai brangsta, o ne visose darbovietėse ar prie parduotuvių yra įrengta saugių jų laikymo vietų. Nemanau, kad dviračiu nuvažiuotume, tarkime, pas daktarus į kitą miestą. Ši transporto priemonė mums labiau laisvalaikis ar tiesiog sportas. Mindamas pedalus sukaisti, o kaipgi nueisi i darbą, parduotuvę ar kokį susitikimą sukaitęs ir prakaituotas? Manau, tai ir stabdo žmones dviratį rinktis dažniau, ne vien laisvalaikiui.

Mindaugas: – Šiuo metu nemanau, kad dviratis atstos man automobilį, pastarasis reikalingas darbui ir kitiems asmeniniams poreikiams patenkinti. Jeigu nuolat važinėčiau dviračiu, negalėčiau atlikti kai kurių svarbių darbų ar tam tikrų įsipareigojimų. Ne visi įpratę minti didesnius atstumus, tad dviračiu būtų sunkiau pasiekti kelionės tikslą.

– Ar dviračių populiarumas priklauso nuo miesto dydžio? Ar neatrodo, kad didžiuosiuose miestuose keliauti dviračiu kur kas populiariau? 

Lina: Tarp vaikų vienodai populiaru tiek mažesniuose miestuose, tiek didmiesčiuose, vaikai visuomet važinėjo ir važinės dviračiais. Mažesniuose miestuose vyresniems žmonės patogiau dviračiu nuvažiuoti į sodus, nei sulaukti autobuso.

Rokiškyje į darbus dviračiu keliauja, manau, labai mažai kas. Viena to priežasčių – nėra kur palikti šios transporto priemonės, nėra apsaugos nuo lietaus. Juk tiesiog lauke atremto į pastatą nepaliksi – per šitiek metų dar atsiranda sugedusio mąstymo asmenų – jei palikta – tai niekieno. Galiausiai, jei ir būtų visos tinkamos sąlygos – tiesiog nepopuliaru. Žmonės aptingę judėti, skuba automobiliu, nors Rokiškyje net nėra kur skubėti.

Pastebėjau, jog didmiesčiuose labiau negu pas mus populiarus dviračių sportas, nebūtinai profesionalus. Vyksta daugiau renginių dviračių mėgėjams ir profesionalams.

Minti dviratį patariu visiems, bent jau savaitgaliais. Juk yra kur nuvažiuoti ir ką pamatyti savo apylinkėse.

Arūnas: Didmiesčiuose dviračiai populiaresni, bet Rokiškis labai sparčiai vejasi. Taip, reikėtų geresnės infrastruktūros, daugiau ir kokybiškesnių dviračių takų, vietų saugiai palikti. Tarkim, Vyžuonos ežeras ir iki jo besitęsiantis baisios būklės dviračių takas. Vasara jaunimas būriais nesaugiai važiuoja dviračiais tiesiog keliu, nes tuo taku net eiti sunku. Įsivaizduokite, kiek būtų norinčiųjų važiuoti ne automobiliais, o dviračiais, jei turėtume tvarkingą dviračių taką. Ir tokių vietų, kurias galėtume pasiekti dviračiais, yra daugybė. Praėjusiais metais su žmona ir broliu nusprendėme dalyvauti Vilniuje organizuotame renginyje „Iki velamarotonas“. Buvome maloniai nustebinti žmonių gausos ir tuo, kaip miestas pritaikytas dviratininkams. Labai smagu pamatyti įvairias miesto vietas važiuojant dviračių takais. Apskritai tokie ir panašūs renginiai skatina rinktis šią automobilio alternatyvą.

Mindaugas: –  Žinoma, didmiesčiuose yra daugiau žmonių, kurie renkasi dviratį kaip alternatyvą automobiliui. Taip lengviau nuvažiuoti iš taško A į tašką B, siekiant išvengti spūsčių. Dviratis yra netarši transporto priemonė ir reikalauja minimalių sąnaudų. Mūsų mieste labai trūksta dviračių takų, kuriais būtų patogu ir saugu važinėti. Galbūt pakilus kuro kainoms žmonės mieliau pasirinks keliauti dviračiais į darbą ir įveikti kitus netolimus atstumus. Esu pastebėjęs netaktišką kai kurių automobilių vairuotojų požiūrį į dviratininkus, kadangi yra tokių, kurie nepaiso Kelių eismo taisyklių ir nemano, kad dviratininkas yra lygiavertis eismo dalyvis.

– Kai kuriose šalyse itin populiarūs dviračiai. Kaip manote, dažniau rinkdamiesi dviratį pasirūpintume švaresne ateitimi? O gal tai tik bergždžias reikalas?..

Lina: Jei būtų suvokimas, kad kiekvienas yra svarbus, jei mažiau dėmesio kreiptume į abejingus ir nieko nedarančius kritikuotojus, tuomet viskas įmanoma. Juk egzistuoja geras posakis – jei nori pakeisti pasaulį, pradėk nuo savęs.

Arūnas: – Žinoma, tai būdas prisidėti prie  švaresnės ateities. Tai ne vienadienis dalykas ir ne vien nuo dviračių viskas priklauso, bet ir nuo kiekvieno iš mūsų. Keletą kartu iškeiskime automobilį į dviratį, pradėkime tvarkingai  rūšiuoti atliekas, neterškime gamtos šiukšlėmis. Turime tobulinti dviračių naudojimo kultūrą, tuomet ir mūsų planeta bus švaresnė, ir žmonės sveikesni.

Mindaugas: –  Jeigu dauguma žmonių pasirinktų dviratį vietoj automobilio,  tikėtina, mūsų planeta būtų švaresnė, sumažėtų CO2 ir kietųjų dalelių. Tarkime, asmuo nusprendžia nuvažiuoti į parduotuvę automobiliu, kuri yra už 500 m, o tą atstumą galėtų įveikti pėsčiomis arba dviračiu. Tai būtų žingsnis švaresnės ateities link. Dažnas iš mūsų pasirenka automobilį, neva taip – greičiau.

Projektą iš dalies remia:

blank

„Eko Rokiškis – mums ir vaikams“ – 12 000 EUR

blueyellow1
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments