blank
Šiuo 40 žmonių talpinančiu „eKatamaranu” bus galima paplaukioti jau nuo liepos vidurio. „We love Lithuania“ archyvo nuotr.

Dvariška pramoga

Ilgai svarstyti ar dvejoti dėl šio pirkinio neteko. „Idėja pasiūlyti lankytojams tokią pramogą kilo, kai pati dalyvaudama ekskursijoje Trakuose išbandžiau plaukimą paprastu plaustu ir man labai patiko. Apie šią idėją papasakojau dvaro savininkui, kuris pritarė minčiai ir mūsų ežere organizuoti tokią pramogą.

Siūlydami tokį plaukiojimą norime iškomunikuoti, kokios gražios čia vietovės, todėl plaukiant visuomet gidai pasakos apie Alksnių piliakalnį, apie Alksnių ir Onuškio dvarus, įplauksime į Latviją, kur bus papasakota apie latvių Joninių tradicijas, mūsų kaimynų ūkininkavimo ypatumus, vėliau bus pateikta istorija apie liuteronų bažnyčią, kadaise priklausiusią Ilzenbergo dvarui, ir tą laikmetį, kai ji atiteko Latvijos valstybei, o pats dvaras liko Lietuvai. Tad ši kelionė įdomi ir išskirtinė dar ir tuo, kad plauksime iš Lietuvos į Latviją“, – pasakojo D. Jokimčienė.

Svarbu, kad ekologiška

Teiravomės, kodėl pasirinktas elektrinis katamaranas, o ne, pavyzdžiui, populiarieji vandens dviračiai. „Mūsų siekis, kad plaukiantys žmonės pasijustų dvariškai, todėl ir pats laivas yra prabangus – dvariškas, patogus. Jis talpins iki 40 žmonių, jame stovės staliukai, todėl bus vykdomos degustacijos, taigi teikiamos bus visos paslaugos.

O būtent elektrinį pasirinkome, kad būtų kuo mažiau teršiama gamta ir kad garsas netrukdytų mūsų teritorijoje gyvenantiems ir perintiems paukščiams – stengiamės netrikdyti gyvūnijos“, – teigė dvaro direktorė.

Tikimasi daugiau turistų ir iš Latvijos

Pasiplaukiojimo „eKatamaranu” pramoga startuos liepos viduryje. „Šiuo metu laivas jau yra Lietuvoje ir netrukus jį plukdysime čia. Pirmieji sužinoję apie šią naują mūsų paslaugą pradėjo registruotis – jau sulaukėme užklausų ir laiškų. Laivu bus plaukiama šeštadieniais ir sekmadieniais, bet iš anksto užsakius šią paslaugą grupei žmonių, ja bus galima pasimėgauti bet kurią dieną.

Teikdami šią pramogą tikimės sulaukti daugiau turistų. Beje, mes orientuojamės ir į Latvijos turistus, kuriai priklauso dalis šio ežero. Mūsų gidai kalba rusų, anglų ir lietuvių kalbomis, todėl čia problemų nekils, taip pat turime ir gidę iš Latvijos, kuri, susidarius grupei žmonių, atvyksta pravesti ekskursijos latvių kalba“, – ateities planais dalijosi D. Jokimčienė.

Dėmesys ekologijai

Ilzenbergo dvaras – vienintelis Baltijos šalyse visiškai atkurtas, ūkininkaujantis ir tęsiantis natūralios žemdirbystės tradicijas: augalai tręšiami natūraliomis organinėmis trąšomis, galvijai ir paukščiai šeriami pašaru, užaugintu ir pagamintu ūkyje, laukai apsodinami taikant sėjomainą, ir taip natūraliai išauginamas geras derlius. Lietuvos gamtos fondas kartu su pasaulio gamtos fondu 2019 m. Ilzenbergo ūkį pripažino nacionalinio konkurso nugalėtoju – Baltiją tausojančiu ūkiu. Ūkyje vystoma augalininkystė, sodininkystė, gyvulininkystė yra įvertinta tarptautiniu ekologinio ūkio (EKO) sertifikatu.

„Ilzenbergo dvaras skiria didelį dėmesį ekologijai ir esame vieni tų, kurie viską daro ekologiškai, todėl 2019 metais ir gavome apdovanojimą – buvome pripažinti Baltiją tausojančiu ūkiu. Tiesa, iš pradžių norėjome įkurti biodinaminį ūkį, bet tai – labai sunkus kelias, todėl pasirinkome ekologišką ūkį, kuris labiau priimtinas klientams“, – įvertinimu džiaugėsi Ilzenbergo dvaro direktorė.

Vyno degustacijos

Ilzenbergo dvare prižiūrima daugiau kaip 550 ha nuosavos dirbamos žemės ir pievų. Čia remiamasi protėvių patikrintais natūralios žemdirbystės principais. Auginamos grūdinės kultūros: grikiai, kviečiai, rugiai, avižos, ankštinės – žirniai. Istoriniame sode auga jaunos obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios. Ūkyje auginamos šilauogės, serbentai, agrastai. 2019 m. įveistas vienas didžiausių Lietuvoje vynuogynų.

„Mūsų vynuogynas užima apie 5 ha ploto, jau pernai metais iš pirmojo vynuogyno turėjome nemažą derlių, bet šiuo metu, iki 2023-iųjų, vynuogių vyno Lietuvoje gaminti negalima, todėl kol kas gaminame iš obuolių ir įvairių vaisių bei uogų. Taigi dvare apsilankę svečiai gali pasimėgauti čia pagamintu vynu iš čia užaugusių vaisių“, – pokalbį užbaigė D. Jokimčienė.

Didžiausias elektrinis katamaranas sujungs Lietuvą ir Latviją

Vandens turizmas Lietuvoje atgyja netikėtomis formomis. Nieko nebestebina šimtai baidarių upėse, vandens dviračiai, irklentės, kanojos ar garlaiviukai ežeruose ir mariose. Vis dėlto, dairomasi ir naujovių – o tai ir saulės energija varomi laivai, ir Lietuvoje dar menkai matyti elektriniai katamaranai. Vienas tokių jau greitai plaukios Ilgio ežere Lietuvos–Latvijos pasienyje.

Vandens turizmo mėgėjams patinka tylus pasiplaukiojimas, tad daugumos keliautojų jau nebevilioja nuo benzino dūmijantys „pagyvenę“ kateriukai. Tai rodo ir pasaulinės tendencijos – vis dažniau pasirenkamas inovatyvus, taršos nesukeliantis vandens transportas.

Liepos pradžioje Ilgio ežere iš Ilzenbergo dvaro prieplaukos pajudės naujas 100 proc. elektrinis katamaranas. Tai lietuvių sukonstruotas ir statomas solidus elektrinis laivas, kurio plotas – 88 kv. m. „eKatamaranu“ pavadintas laivas netrukus bus baigtas statyti, o juo vienu metu galės plaukti net 40 keleivių.

Pasak elektrinio katamarano statytojo – bendrovės „Inter corpora“ vadovo Remigijaus Kaniausko, tokio tipo keleivinio laivo projektavimas ir statyba yra nemenkas inžinerinis iššūkis.

„Klaipėdoje per metus pastatome vidutiniškai septynis laivus. „eKatamaraną“ pradėjome projektuoti dar praėjusių metų rudenį. Dėl glaustų statybos terminų ir lengvesnio transportavimo, „eKatamarano“ konstrukcija buvo sukurta taip, kad ją būtų galima skelti į dvi dalis ir sumontuoti vietoje ant vandens. Dabar matome, kad bandyti buvo verta: greičiausiai analogo Europoje nerastumėte“, – sakė R. Kaniauskas.

Šis elektrinis katamaranas varomas dviem gana didelės galios „Fisher Panda“ elektriniais varikliais, o keturi ličio akumuliatoriai leis mėgautis kelione 6–8 valandas.

Pasak R. Kaniausko, „eKatamaranas“ ne tik erdvus, bet ir stabilus bei saugus. Nepaisant įspūdingo laivo dydžio, jis yra gana manevringas, dviejų variklių sistema gale ir papildomas elektrinis „Side Shift“ variklis priekyje – puikūs navigacijos pagalbininkai. Be to, variklių sraigtai turi apsaugas nuo kliuvinių. Elektriniams varikliams nereikalingas aušinimas vandeniu, tad ir gamtai nebus daroma žala, ir žmonėms nereikės kvėpuoti benzinu ar dujomis.

Elektrinis katamaranas suprojektuotas naudojant pilnavidurius pontonus, todėl korpuso pradurti neįmanoma. Bendra kartu su keleiviais „eKatamarano“ keliamoji galia yra net 18 tonų. Tai pasiekta montuojant lengvą, tačiau patvarią aliuminio konstrukciją ir keturių eilių segmentinius pontonus, kurie užtikrins stabilumą. Inžinierių apskaičiuota maksimali keliamoji galia du kartus viršija minimalų leistiną svorį, tad visų laivo keleivių susibūrimas viename ar kitame laivo borte neturės jokios įtakos jo stabilumui.

„Elektrinio katamarano, kuriame būtų galima įrengti ir kavinę, idėja kilo prieš keletą metų. Norėjome, kad ir architektūriniai jo sprendiniai derėtų prie  Ilzenbergo dvaro aplinkos. Mums svarbi gamtos apsauga, tad „eKatamaranas“ plauks itin tyliai – negąsdins aplink ežerą ir jo salose perinčių paukščių ar besislapstančių gyvūnų“, – mini dvaro savininkas V. Barakauskas.

Pasak dvaro savininko, naujienų lankytojams pasiūloma kasmet, tad jau netrukus keleivių lauks valandos trukmės pasiplaukiojimas aplink Meilės salą Ilgio ežere. Į savaitgalinius reisus jau užsiregistravo pirmosios grupės. Kadangi ežeras jungia dvi valstybes, netradicines pramogas mėgstantys keliautojai galės pasižvalgyti ir po Latvijos teritoriją, o romantiškas keliones bus galima praturtinti gidų pasakojimais bei dvaro maisto ir vyno degustacijomis.

Lietuvos turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienų portalo „We love Lithuania“ inform.

Projektą iš dalies remia:

blank

„Eko Rokiškis – mums ir vaikams“ – 12 000 EUR

blueyellow1
Subscribe
Informuoti apie
guest
1 Comment
Naujausius
Seniausius Įvertinimą
Inline Feedbacks
View all comments
Nuomonė
Nuomonė
2022 22 birželio 20:18

Manau, kad sužinoję. Kokia kaina bus vienam keleiviui į valandą? Sužinoję gal niekas neplauks dar.
Manau, kad tuomet gal darbininkams algas mokės laiku. Tai vieša paslaptis visi Rokiškyje žino, bet savininkai Vilniuje tikrai gal nežino. O gal žino???. Tokia darbuotojų kaita, kokia dabar yra siaubas. Labai blogas marketingas. Tokia realybė. Reklamuokite nereklamavę, bet ta reklama, kurią pats dvaras padaro aptarnavimo srityje. Jeigu žmonės lieka nepatenkinti. Ir būna tikroji reklama. O kontoros darbuotojams siūlau dirbti daugiau, o ne fb komentarus rašinėti. Sėkmės jums visiems. Ačiū už dėmesį.