Atliekų rūšiavimas: situacija gerėja, bet yra kur pasitempti

Sekasi vis geriau

Duomenis apie šiukšlių rūšiavimą Lietuvoje pradėta rinkti nuo 2013-ųjų, visgi pirmieji bendro naudojimo rūšiavimo konteineriai Lietuvoje atsirado dar 1996-aisiais, o didžiausia jų plėtra fiksuota 2006–2012 metais. 2013-aisiais įsigaliojus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo teisinėms pataisoms, rūšiavimo konteineriai pradėjo rastis ir prie privačių namų.

Kasmet lietuviams rūšiuoti sekasi vis geriau. Palyginti su 2013-aisias, stiklo konteinerių surinkimo rodiklis išaugo 2,5 karto, o plastikinių pakuočių – daugiau nei 4 kartus. Panašu, kad tai ne pabaiga, nes rūšiavimo skaičiai tolygiai kyla daugėjant konteinerių.

Kaip rašo „Žaliasis taškas“, vienas lietuvis vidutiniškai per metus išrūšiuoja apie 10 kg šiukšlių. Iš praėjusiais metais surinkto stiklo perdirbti būtų galima pastatyti 23 Luvro piramides, o kad ištartume garsiai žodį „buteliukas“ tiek kartų, kiek jų grąžinta į taromatus per ketverius metus Lietuvoje, prireiktų net 78 metų. Beje, 2019-ųjų duomenimis, į taromatus grįžo 9 iš 10 visų į apyvartą išleistų vienkartinių gėrimų pakuočių.

Kaip tinkamai rūšiuoti

Rūšiuodami šiukšles ne tik prisidedame prie klimato kaitos mažinimo, bet ir taupome energiją, kuri būtų naudojama naujų pakuočių gamybai, bei žemėje vis senkančius neatsinaujinančius išteklius.

Visgi yra ir kita medalio pusė, dauguma lietuvių vis dar nežino, kaip tinkamai rūšiuoti. Rūšiavimo konteineriuose dažnai atsiranda visiškai netinkamų dalykų, dėl to negalima pasiekti šimtaprocentinio rūšiavimo.

Žaliasis stiklo konteineris: stiklas gali būti perdirbamas amžinai. Tad šiame konteineryje gali atsidurti įvairūs buteliai, stiklainiai, stiklo duženos ir atraižos bei kita stiklo tara. Į šiuos konteinerius negalima mesti tokių dalykų kaip veidrodžiai, porcelianas, keramika, el. lemputės, namų stiklų paketai, automobilių stiklai ir pan. Šias atliekas reikėtų vežti į stambiųjų atliekų aikštelę.

Mėlynasis popieriaus konteineris: apie 40 proc. į sąvartynus patenkančių atliekų yra popierius. Į šį konteinerį galima mesti laikraščius, žurnalus, visų rūšių kartonus, lankstinukus, knygas, maisto pakuotes dovanų maišelius ir pan. Popierius turėtų būti sausas ir švarus, jis gali būtų ir su lipnia juostele, o dėžutes reikėtų išlankstyti. Į šiuos konteinerius negalima mesti tokių dalykų kaip sauskelnės, vienkartinės servetėlės, popierinės pakuotės su maisto likučiais, tapetai ir pan.

Geltonasis plastiko konteineris: beveik visi plastiko gaminiai, kurie buvo pagaminti iki šiol, vis dar egzistuoja ir šiandien. Čia galima mesti įvairius butelius, plastikines dėžutes, maišelius, plėveles, visas maisto pakuotes ir pan. Į šiuos konteinerius negalima mesti tepalų bakelių, indelių nuo dažų, elektroninės įrangos, pavojingų medžiagų taros. Tokius dalykus reikėtų priduoti į stambiųjų atliekų aikštelę, o dantų šepetėlius, skutimosi peiliukus, higienos reikmenis, medicinos atliekas, švirkštus vertėtų mesti į buitinių atliekų konteinerį.

Verta atkreipti dėmesį, kad ši informacija dažniausiai yra užrašyta ir ant pačių konteinerių, deja, ne visi į tai atkreipia dėmesį.

Pasidomėjome ar rokiškėnai rūšiuoja šiukšles?  

„Gimtojo…“ internetinėje svetainėje skaitytojų klausėme, ar rūšiuojate atliekas? 81,58 proc. atsakė rūšiuojantys, 18,42 proc. to nedaro. Sekite apklausas www.grokiskis.lt svetainėje ir balsuokite.

Esame ekologiškai atsakingi

Audronė Kaupienė

Mūsų šeima rūšiuoja nuo pat konteinerių atsiradimo. Esame ekologiškai atsakingi. Visuomet laikomės taisyklių. Nepatogu tik tiek, kad nedideliame bute stinga vietos rūšiavimo talpykloms, tai daugelio daugiabučių gyventojų problema.
Lietuvoje vis dar trūksta informacijos apie išrūšiuotų atliekų panaudojimą. Niekas nepaneigia mito, jog visos rūšiuotos atliekos sandėliuojamos kartu su nerūšiuotomis. Manau, didesnė motyvacija rūšiuoti atsirastų ir tuomet, jeigu rūšiuojantieji mokėtų mažiau už atliekas. Perpildyti konteineriai nedžiugina, nes grįžti atgal su maišu nesinori, o palikti jį šalia konteinerio nepatogu. Nuo 2014 metų kai kuriuose didžiuosiuose miestuose pradėtos įrenginėti požeminės arba pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės. Po žeme atliekos būna žemesnėje temperatūroje, irimo procesas lėtesnis, todėl nesklinda nemalonus kvapas. Dėl kur kas didesnės konteinerių talpos aplinka taptų ir švaresnė, ir tvarkingesnė. Šis pokytis pakeistų ir bendrą miesto įvaizdį. Dabar šalia konteinerių gyventojai krauna, slepia išneštus senus baldus, stambesnes šiukšles, statybinį šlamštą… Kol šie konteineriai stovės, asfaltuotas, gražiai apželdintas miestas neatrodys patrauklus nei mums patiems, nei turistams. Manau, pasitarnautų paveiki socialinė reklama. Jos šia tema stinga.

Gyventojai perka daug kasdienio vartojimo maisto produktų – pieno, kefyro, įvairių sulčių. Šių pakuočių (tetrapakų) taromatus būtina įrengti. Reikėtų ir didesnių stiklo taros surinkimo galimybių. Bute labai greitai susikaupia nedidelės talpos stiklainių nuo įvairių konservų, padažų ir t. t.

Manau, prireiks laiko, bet pokyčių bus. Naujovės greitai neprigyja. Įpročiams keisti reikia laiko. Vis rečiau pastebiu išpiltų atliekų nuošalesnėse vietose, toliau nuo gyvenviečių. Viešose vietose situacija irgi keičiasi. Išimtis vis dar lieka autobusų stotelės kaimiškose vietovėse. Ten ne tik šiukšliadėžės perpildomos, bet ir į pačius paviljonus po savaitgalio nemalonu užsukti.

Labai patogu neapsikrauti šiukšlių kalnais

Arūnas Zibolis

Šiukšles rūšiuoju. Gyvenu nuosavame name ir turiu tam atskirus konteinerius – labai patogu neapsikrauti šiukšlių kalnais. Viską puikiai sutalpiname į konteinerius arba komposto dėžę. Gyvenantiems bute rūšiuoti šiek tiek sunkiau, nes reikia turėti vietos atskiroms šiukšlių talpykloms laikyti.

Manau, prie ekologijos prisidėjo taromatai, kur galime palikti tam tikrą tarą ir taip bent iš dalies sumažinti išmetamų šiukšlių kiekį. Tiesa, vietos tarai namuose sandėliuoti irgi reikia atrasti. Dėl to, manau, dalis žmonių vis dar meta šiukšles į bendrą talpyklą.

Abejoju, ar kitokio tipo taromatai „priliptų“. Nebent jie būtų ne prie parduotuvių, o veiktų kaip atskiros įmonės. Taip būtų galima įrengti įvairius taromatus vienoje vietoje ir jais nuolat rūpintis.

Dabar prie taros taromatų nusidriekia ilgos eiles, nes jie dažnai stringa ar genda.

Laikui bėgant Žemė taps švaresnė

Kamilė Šeškaitė

Rūšiuoju, ir stengiuosi tai daryti atidžiai. Jaučiu atsakomybę tai, kas nebereikalinga, išmesti tvarkingai, juk daiktas ar pakuotė gali būti perdirbti ir panaudoti dar ne kartą.

Manau, kad rūšiavimą palengvintų daugiau skirtingų medžiagų konteinerių ir stambiųjų atliekų surinkimo aikštelių. Kadangi rūšiavimas vis dar naujas procesas, galbūt visuomenei trūksta žinių ir, žinoma, galimybių tai daryti. Pastebiu, jog jaunimas daugiau domisi rūšiavimo ypatumais nei vyresni žmonės. Svarbu pirmiausia edukuoti vaikus, jaunus žmones, kad susiformuotų teisingi įpročiai.

Naujų rūšių taromatai, manau, prigytų, tuomet visuomenė būtų labiau suinteresuota rūšiuoti ir grąžinti nupirktas pakuotes perdirbti ir antrąkart panaudoti. Juk šiuo metu žmonės tarą kaupia ir neša priduoti, nes žino, kad gaus grąžą.

Turbūt ateityje, kai žengsime dar didesnį žingsnį šiuo keliu, pastebėsime tvarkingesnę aplinką, ypač prie konteinerių, tikiuosi, ten nebesimėtys dideli nebereikalingi daiktai ar elektroninė įranga, daugės ir iš perdirbtų produktų pagamintų naujų prekių. Jei ir nematytume didelio pokyčio, būtų smagu patiems jaustis kitaip, kitaip žvelgti į rūšiavimą, aplinkos tvarką ir tuo rūpintis. Manau, laikui bėgant Žemė taps švaresnė ir išgirsime geresnių žinių iš mokslininkų.

Projektą iš dalies remia:

„Eko Rokiškis – mums ir vaikams“ – 12 000 EUR