Ir tai ne ateities kartų, ir ne vienos kurios šalies problema – ji mūsų visų.
Kaip tam pasiruošęs Rokiškio kraštas? Koks žmonių požiūris? Kokį Rokiškį (kartu ir pasaulį) paliksime savo vaikams? Apie tai šiais metais ketiname daug diskutuoti ir rašyti, nes kiekvieno iš mūsų kasdieniai pasirinkimai gali paveikti klimato kaitą, o keisti pasaulį turime pradėti nuo savęs.
Jau ne kartą kalbinome kraštiečius apie jų požiūrį į tvarų, draugišką aplinkai gyvenimo būdą, maisto švaistymą, atliekų rūšiavimą. Visi supranta, kad tai svarbu, ir pabrėžia, kad bent jau atliekas stengiasi rūšiuoti.
Vis dėlto Rokiškis naujus metus pradėjo skęsdamas šiukšlėse, meras Ramūnas Godeliauskas grasina laiku neišvežto konteinerio turinį išpilti prie paslaugos teikėjo durų, o teikėjas tikina, kad tai tik trumpalaikiai nesklandumai. Tad šį kartą „Gimtasis…“ apie atliekų tvarkymo ir rūšiavimo problemas, pokyčius šioje srityje ir ateities planus kalbasi su UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktoriumi Gintautu ULIU.
– Ar nuo 2022-ųjų tvarkant ir rūšiuojant atliekas yra numatyta pokyčių Rokiškio rajone? Kokių?
– Nuo 2022 m. sausio mėn. pradžios Rokiškio rajono individualių namų gyventojams paslaugas teikia UAB „Ekonovus“. Ši bendrovė aptarnauja individualius stiklo ir kitų pakuočių konteinerius:120 litrų konteinerius, skirtus stiklo atliekoms, bei 240 litrų konteinerius, skirtus popieriaus, plastiko ir metalo atliekoms. Pakuočių/plastiko/popieriaus atliekų konteineriai aptarnaujami kartą per mėnesį, o stiklo atliekų − kartą per ketvirtį.
– Kaip Rokiškio rajonas šioje srityje atrodo bendrame Panevėžio regiono kontekste? Ar keičiasi į gerą pusę Rokiškio rajono gyventojų rūšiavimo įpročiai? Ką pastebite?
– Rokiškio rajono gyventojai aktyviai rūšiuoja plastiko, stiklo ir popieriaus atliekas. Taip pat tinkamai ir noriai rūšiuoja tekstilės atliekas. Šio tipo bendro naudojimo konteineriai visada yra užpildyti tekstilės atliekomis. Tačiau dar tik nedidelė dalis gyventojų turi galimybę naudotis augalinės kilmės maisto atliekoms skirtais bendro naudojimo konteineriais.
– Gyventojai skundžiasi, kad nėra sudarytų tinkamų sąlygų rūšiuoti. Pastaruoju metu redakcija sulaukia daugybės pasipiktinusių skambučių ir komentarų dėl prasto atliekų išvežimo. Mums skambina iš seniūnijų, piktinasi, kad plastiko konteinerių niekas nesurinko, surinko tik stiklo. Daugiabučių namų teritorijose esantys rūšiavimo konteineriai nuolat perpildyti, neaišku, kada juos turi išvežti, todėl tokia netvarka piktina gyventojus ir neskatina atliekų rūšiuoti. Kaip pakomentuotumėte?
– Metų pradžioje keitėsi pakuočių atliekas Rokiškio rajone išvežančios bendrovės bei dėl šventinio periodo susidarė gerokai daugiau pakuočių atliekų. Dėl to atsirado didesnis nei įprastai laiko tarpas tarp konteinerių ištuštinimo. Dėl tokios pakuočių atliekų surinkimo darbų pradžios organizavimo iš vežėjų atstovų buvo reikalaujama pateikti paaiškinimus, į kuriuos jie atsakė, kad iš rūšiavimo konteinerių atliekas surenkanti bendrovė „Ekonovus“ naudoja dviejų sekcijų mašiną, todėl į ją gali rinkti tiek stiklo, tiek plastiko pakuotes. Tačiau praėjusią savaitę dėl plikledžio šiukšliavežė galėjo aptarnauti tik dalį konteinerių. Į pagalbą bendrovė pasitelkė papildomą automobilį. Kadangi jis turėjo tik vieną sekciją, į jį nutarta rinkti stiklo pakuotes, mat jos buvo rinktos seniau, dėl švenčių jų turėjo papildomai prisikaupti, be to, gyventojams stiklo konteinerius ištraukti sunkiau.
Kitą savaitę „Ekonovus“ planuoja organizuoti papildomus plastiko ir kitų pakuočių atliekų surinkimo reisus.
Jeigu atsitiko taip, kad individualūs gyventojų konteineriai persipildė, išrūšiuotas pakuočių atliekas galima palikti maišuose šalia jų – bendrovė juos surinks. O jeigu gyventojai mato, kad konteineriai nuolat užsipildo greičiau, negu jie išvežami ir jeigu tai – ne vienkartinis atvejis, kviečiame apie situaciją informuoti UAB „Ekonovus“ tel. 8 700 77 046.
Daugiabučių namų kolektyviniai pakuočių konteineriai aptarnaujami pagal išvežimo grafiką – plastiko ir popieriaus konteineriai du kartus per mėnesį, stiklo – vieną kartą per mėnesį. Kadangi aikštelių išsidėstymas lemia tam tikrose vietose greitesnį atliekų užsipildymą, išvežimo grafikai atsižvelgiant į tai bus tikslinami.
– Dar pernai skelbėte, kad Rokiškio individualių namų gyventojams bus sudarytos geresnės sąlygos rūšiuoti, jiems bus išdalinti rūšiavimo konteineriai: žali – stiklui, mėlyni – plastikui, popieriui ir metalui. Taip pat buvo skelbta, kad gyventojai apie tai bus atitinkamai informuoti. Deja, jokios informacijos gyventojai neturi – nei kad gaus, nei kada gaus tuos konteinerius, nei kas juos gaus. Taigi pilna kurioziškų atvejų, kai savo kieme randa įstumtus naujus rūšiavimo konteinerius be jokios informacijos. Pradėjus aiškintis paaiškėja, kad jie priklauso visai ne tam namui. Arba paaiškėja, kad pažymėta, jog namo gyventojai gavo konteinerius, bet jie konteinerių net nematė. Ar bus imtasi kokių nors priemonių tokiai netvarkai sutvarkyti? Šis chaosas tikrai neskatina gyventojų rūšiuoti.
– Individualių konteinerių vien Rokiškio rajone yra apie 13 000, tad gali būti, kad atskirais atvejais dėl žmogiškų klaidų buvo netikslumų, bet tai – tik atskiri atvejai, kurie yra sprendžiami.
Apie naują rūšiavimo konteineriuose tvarką gyventojai buvo informuoti spaudoje, paslaugos teikėjų, savivaldybės bei UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro interneto puslapiuose. Be to, kiekviename naujame konteineryje buvo palikti ir informaciniai lapai – kas ir kaip juose turi būti rūšiuojama.
Deja, kiekvieno didesnio persitvarkymo pradžioje tam tikri nesklandumai neišvengiami, tačiau visada siekiama, kad jų būtų kuo mažiau.
– Gyventojams dažnai kyla klausimų ir dėl pagal atliekų išvežimo grafiką visai dienai išstumiamų konteinerių. Atsiranda daugybė „gudručių“, kurie į svetimus konteinerius sukrauna savas atliekas, juos perpildo, o jeigu netelpa į juos, sukrauna šalia šiukšlių maišus, kurių atliekų surinkėjai neima. Tos atliekos paskui mėtosi ilgiausiai. Juk nestovėsi prie savo konteinerio laukdamas, kada atvyks jo ištuštinti. Gal atliekų surinkėjas turėtų nurodyti tikslesnį laiką, kad konteinerio savininkas jį išstumtų konkrečiai valandai, o ne visai dienai?
– Praktika rodo, kad gyventojams patogiausias būdas kaip tik ir yra konteinerio išstūmimas visai dienai. Žmonės dirba, mokosi, turi kitų veiklų, todėl ne kiekvienas turi galimybę visą dieną laukti namie, kol atvažiuos šiukšliavežė.
Juk nenorėtumėte staigiai lėkti namo iš svečių, parduotuvės ar kitos vietos vien tam, kad laiku išstumtumėt konteinerį. Vyresni gyventojai dar atsimena, kad tokia tvarka būdavo sovietmečiu, kai tekdavo prisitaikyti prie atvažiuojančios mašinos ir vos išgirdus signalą lėkti su šiukšlių kibiru laukan. Be tie laikai baigėsi.
Konteineriuose šalinamos rūšiuojamos pakuočių atliekos išvežamos nemokamai, todėl Jūsų minimi „gudručiai“ finansinių nuostolių kaimynams nepadarys. Manau, kad neretai toks elgesys yra ne piktos valios, o neįgudimo padarinys ‒ rūšiavimas individualiuose konteineriuose palyginti nauja paslauga Rokiškio rajone, todėl žmonėms reikia laiko.
Suprantama, nėra malonu, kai individualiame konteineryje atliekų yra daugiau nei turėtų, tačiau ši problema yra bendrosios gyventojų kultūros klausimas. Tikiu, kai rūšiavimas individualiuose konteineriuose taps įprastas, nusistovės ir kultūringos elgsenos normos.
– Vartotojams dažnai kyla klausimas, kaip tvarkomos išrūšiuotos atliekos? Ar verta rūšiuoti, jeigu viskas vis tiek eina į bendrus sąvartynus? Tad kas vyksta su išmestu plastiku, popieriumi, metalu, stiklu? Kur keliauja mišrios atliekos?
– Rūšiuoti atliekas būtina. Rūšiavimas viena svarbiausių veiklų, prisidedanti prie švaresnės aplinkos ir klimato. Vis dar gajus mitas, kad viskas vėliau patenka į bendrus sąvartynus gyvuoja jau seniai, tačiau tai yra visiška netiesa. Visos surinktos pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos yra papildomai rūšiuojamos ir vėliau perdirbamos. Mišrios atliekos, pristatytos į regioninio sąvartyno teritoriją, taip pat rūšiuojamos mechaniniuose-biologiniuose įrenginiuose, atskiriant dar tinkamas antrines žaliavas, biologiškai skaidžias bei degias atliekas. Visos šios atliekos vėliau perduodamos perdirbimui, deginimui kogeneracinėms jėgainėms ar panaudojamos sąvartyno sutvarkymo darbams.
– Kaip bendrame Lietuvos kontekste tvarkant ir rūšiuojant atliekas atrodo Panevėžio regionas? Ar esame didesni šiukšlintojai nei kiti regionai? Ar atliekų rūšiavime neatsiliekame? O atliekas perdirbime?
– Atliekų rūšiavimas Panevėžio regione mažai kuo skiriasi nuo kitų Lietuvos regionų, nes naudojamos tokios pačios atliekų surinkimo priemonės ir metodai. Aktualus yra požiūris į šį procesą ir jo svarbos suvokimas. Pasitaiko atvejų, kai į rūšiuojamas pakuočių atliekas patenka ir įvairios priemaišos, kurių vėlesnis sutvarkymas yra gana brangus.
Perdirbimo pajėgumų ir galimybių poreikis yra visos šalies rūpestis, nes jų dar labai trūksta.
– Į kokius projektus bendrovė ketina investuoti ateityje? Kur matote didžiausius iššūkius ir problemas?
– Pastaruoju metu daug diskutuojama apie žiedinę ekonomiką bei tvarų atliekų tvarkymą, kurio pagrindinis tikslas – mažesnis susidarančių atliekų kiekis ir susidariusių atliekų perdirbimas į kitus produktus. Todėl labai svarbus žingsnis mažinant mišrių arba bendrųjų atliekų kiekį – atskirai surinkti biologiškai skaidžias ir maisto virtuvės atliekas, kurių kiekis bendrose atliekose sudaro daugiau nei 40 proc. Tokioms atliekoms surinkti reikalingos surinkimo priemonės, o sutvarkyti – sudėtinga tvarkymo įranga, į kurią ir planuojama investuoti. Individualių valdų gyventojams planuojama išdalinti individulius maisto atliekų surinkimo konteinerius, o daugiabučių namų gyventojams šalia bendro naudojimo konteinerių papildomai pastatyti maisto atliekų konteinerius bei suteikti maisto atliekų rūšiavimo kibirėlius.
Planuojama išplėsti ir tekstilės atliekų konteinerių surinkimo skaičių.
Atliekų tvarkymo veikloje dėl besikeičiančių teisės aktų ir atitinkamai naujų reikalavimų iššūkių niekada netrūksta, svarbiausia, kad jie būtų naudingi atliekų sistemos dalyviams.
Projektą iš dalies remia:
„Eko Rokiškis – mums ir vaikams“ – 12 000 EUR
