JAV ir NATO šią savaitę patvirtino Šiaurės rytų Lenkijoje nuo 2017 m. balandžio mėnesį dislokuosiančios tarptautinį batalioną, kuriam vadovaus amerikiečiai. Į Baltijos valstybes – Estiją, Latviją ir Lietuvą bus siunčiami NATO batalionai, kuriems vadovaus Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Vokietija.

Strategine prasme ši Lenkijos teritorija itin reikšminga ir potencialiai galinti atsidurti žiaurumų centre, jei tarp NATO ir Rusijos kiltų ginkluotas konfliktas. JAV gynybos sekretorius Ashas Carteris spalio 26 d. patvirtino, kad amerikiečių kariai bus siunčiami į Lenkijos Ožyšo miestą, esantį vos kelių kilometrų atstumu nuo potencialaus taikinio, jei, kaip teigia karybos ekspertai, Rusija nuspręstų surengti prieš NATO nukreiptą ataką, rašo CNN. A. Carteris šia tema pasisakė po Briuselyje vykusio NATO šalių narių gynybos ministrų susitikimo, pavadindamas karines pajėgas, kurios bus dislokuojamos Lenkijoje, kovai parengta bataliono taktine grupe.

 Socialiniame tinkle „Twitter“ Rusijos ambasadorius prie NATO Aleksandras Gruško sprendimą dislokuoti karius pavadino konfrontacinėmis karinių pajėgų dislokavimo schemomis šalia sienų su Rusija ir pagrasino, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų. „Rusijos gynybos ministerija spalio 24 d. pranešė apie šalia Baltarusijos Bresto miesto, vos kelių kilometrų atstumu nuo vietos, kurioje bus dislokuojamos NATO pajėgos, surengtus jungtinius Rusijos ir Baltarusijos karinius mokymus, kuriuose dalyvavo apie 600 desantininkų. Suvalkų koridorius, kuriame ir bus dislokuojamos JAV pajėgos, – tai siauras apie 100 kilometrų teritorijos ruožas, besiribojantis su NATO šalimi nare Lietuva. Iš kitų pusių ši teritorija ribojasi su Rusijai priklausančia Kaliningrado sritimi ir Rusijos karine sąjungininke Baltarusija. „Tai nedidelis teritorijos ruožas, kuris, jei būtų užimtas, suteiktų rusams galimybę atskirti Baltijos valstybes nuo kitų NATO aljanso šalių“, – konstatavo JAV tyrimų centro „ Atlantic Council“ transatlantinio saugumo iniciatyvos vadovas Magnusas Nordenmanas. Jis pridūrė, kad toks veiksmas, kartu su Kaliningrado srityje rusų dislokuojamomis priešlėktuvinėmis ir priešlaivinėmis raketomis, itin apsunkins JAV ir NATO pastangas sustiprinti ir apginti savo sąjungininkes – Baltijos valstybes. „Galima nuspėti, kad toks yra rusų atakos planas žvilgtelėjus į žemėlapį, – neabejojo M. Nordenmanas. – Rusija akivaizdžiai rengia strategiją krizės atveju laikyti nuošalyje JAV ir NATO.“

Į Baltijos valstybes – Estiją, Latviją ir Lietuvą bus siunčiami NATO batalionai, kuriems vadovaus Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Vokietija.

Lenkija ir Estija – dvi iš vos penkių NATO šalių narių, gynybai išleidžiančių rekomenduojamus 2 proc. BVP. Latvija ir Lietuva planuoja šį tikslą pasiekti iki 2018 m.

Eltos inform.

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie