Rugsėjo pirmąją apie dvyliktą valandą kamajiškiai, buvę miestelio centre, prie Strazdelio skvero matė būrelį trepsinčių senukų ir senučių. Tai klasės draugai, susirinkę neeilinio susitikimo po šešiasdešimties metų.
1958 metais baigę tuometinę Kamajų vidurinę mokyklą, devintos laidos abiturientai išsilakstė savais gyvenimo keliais. Minėto susitikimo organizatorė Kristina Diržytė-Ivoškienė iš dvidešimt devynių tada baigusių mokyklą rado devyniolika gyvų, tačiau ne visų sveikata ir užsispyrimas leido atvykti į susitikimą – šioje šventėje dalyvavo dešimt buvusių abiturientų. Rokiškėnams tik nedaugelio vardai ar pavardės žinomi, tačiau tarp atvykusiųjų buvo „Ogmios“ centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Bronislavas Skeirys, profesorius, habilituotas daktaras Algis Žvirblis, buvęs Juodupės gimnazijos direktorius Antanas Dabrega. Jis ne vienintelis visam laikui savo gyvenimą susiejęs su Rokiškio rajonu. Danutė Martynėlytė-Smalstienė visą savo gyvenimą atidavė kamajiškių gydymui – dirbo Kamajų ambulatorijoje. Mūsų klasėje mokęsi Bronė ir Aloyzas sukūrė šeimą, ilgą laiką gyveno ir dirbo Rokiškio rajone, kur vadovavo kolūkiui „Atžalynas“, o amžinam poilsiui, vos spėjęs sužinoti apie sūnaus išrinkimą į parlamentą, atgulė Kamajų kapinėse.
Kaimo vaikai dažniausiai rinkosi žemdirbio profesijas, du pasirinko mokytojo kelią. Klaipėdietė Genutė tapo jūrininke. Elenai, jos žodžiais tariant, už bausmę teko visą gyvenimą virti alų, buvo „Kalnapilio“, „Utenos“ alaus daryklų fermentacijos specialistė. Regina, kurios dukra viena turtingiausių Lietuvos verslininkių, vadovavo kavinėms Kauno mieste.
Su mumis, kaip visada, buvo klasės auklėtojas Antanas Bimba, neseniai atšventęs devyniasdešimtmetį. Visada tiesus ir pasitempęs, pats vairuojantis automobilį, jis atvyko kartu su žmona, taip pat mūsų mokytoja.
Kaip ir kiekviename susitikime, visada žvali, su glėbiu prisiminimų ir tortu rankose, dalyvavo lietuvių kalbos mokytoja, žemesnėse klasėse buvusi auklėtoja Zuzana Kupetytė-Subačienė.
Po netrumpų pasikalbėjimų, pasipasakojimų prisiminėme ir kažkieno dar prieš mus parašytas eilutes apie mokytojus. Visi vieningai nutarėme po dvejų metų vėl susitikti. Artimas širdžiai savas kraštas, kur yra giminių, tėvų, artimųjų kapai, traukia, nenori paleisti, o jaunystės laikų draugai į susitikimus suburia magiška jėga.
Romualdas GARGASAS
Buvęs klasės seniūnas
