Rugpjūčio 18–20 d., pažymint Juodojo kaspino dieną, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija organizavo tarptautinį estafetinį bėgimą „Baltijos kelias“. Dvidešimt šeštąjį kartą bėgimo dalyviai žmonių širdyse pažadino susitelkimą sujungti tautas kilniems siekiams. Rokiškio krašto atstovams Viktorui Chadyšiui bei šių eilučių autoriui kartu su Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Kelmės, Joniškio, Pasvalio ir kitais šalies bei kaimyninės Latvijos pasiuntiniais trys dienos „Via Baltica“ kelyje neprailgo. Iškilmingose palydose Vilniaus arkikatedros aikštėje bėgikai prisiekė išlikti geležiniais vyrais nuo Vilniaus iki Talino. Energijos, ramybės, Dievo palaimos palinkėjo arkikatedros klebonas Ričardas Doveika. Ryžomės per tris dienas nubėgti 600 km, taip prisimindami gyvąjį Baltijos kelią. Pirmąją 9 km atkarpą iki Vilniaus rajono ribos įveikėme kartu su mus palydėjusiais vilniečiais. Patyrę bėgikai iš karto „pagavo“ antrąjį kvėpavimą, todėl nusprendė rinktis 10 km etapus. Veteranai dėl alinančio karščio nutarė nerizikuoti sveikata, todėl bėgo dukart trumpesnius nuotolius.
Tradiciškai mus svetingai sutiko Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Panevėžio rajonų savivaldybių administracijų darbuotojai, bendruomenių atstovai. Prie Panevėžio rajono ribos vyko jaudinantis susitikimas su Raguvos seniūnijos Šilų kaimo bendruomenės žmonėmis, vietos moksleiviais, Kauno tremtinių sąjungos nariais. Čia bėgikai buvo pamaloninti rudens gėrybėmis, atminimo medaliais, lankstinukais. Po dviejų valandų Panevėžio prieigose bėgikus pasitiko vietos dviratininkų grupė. Jų lydima estafetės dalyvių kolona atbėgo į Juodojo kaspino dienos minėjimą, surengtą prie savivaldybės. Jaudinantis susitikimas, šilti sveikinimai, prisiminimo dovanėlės suteikė papildomą impulsą įveikti likusią kelio atkarpą iki Pasvalio. Pavakariai kavinėje „Pas Katiną“ nesutrukdė laiku pasiekti Pasvalio rajono ribą. Pumpėnų seniūnijos administracija kartu su vietos bendruomene pasistengė gražiai sutikti bei pagerbti svečius. 21 val., įveikę 192 km, pasiekėme pirmosios dienos bėgimo finišą prie Pasvalio miesto parko stadiono. Po atviru dangumi pasvaliečiai pavaišino sportininkus kaloringa kareiviška koše, arbata.
Nuplovę sūrų prakaitą, vyrai lengvai pakluso nakties poilsiui. Nuovargio lyg nebūta, bet tai buvo tik įžanga prieš antros dienos bėgimą. Šeštadienį laukė per 250 km atstumas iki Salacgrivos miestelio Latvijos ir Estijos pasienyje. Paskutinį sustojimą Lietuvoje, Saločių miestelyje, bėgikų kvartetas pasiekė 8 val. Miestelio parke sportininkus linksmino vietos kultūros centro kaimo kapela, akcijos dalyvius pasveikino seniūnas, bendruomenės pirmininkė įteikė gėlių puokštę, kurią bėgikai padėjo prie Laisvės paminklo Latvijos sostinėje. Po kaloringų pusryčių Saločiuose bėgikų kvartetas didele sparta išskubėjo į Bauskės rajoną. Už bėgikų nugarų liko Bauskė, Iecava, Kekava. Pasiekę Rygą turėjome pusės valandos laiko atsargą, dar suspėjome pasigrožėti senamiesčiu, pabendrauti su vietos lietuvių bendruomenės žmonėmis. Ilsėtis nebuvo kada. Suprasdami, jog mūsų dar laukia ilgas kelias, apie 15 val. „kibome“ į popietinį bėgimą. Pušynai, pajūris, privačios firmos, šiuolaikinės degalinės – tai tik maža dalelė emocijų, kurios lydėjo iki numatytos nakvynės vietos Estijos pasienyje. Apsistojome Salacgrivos vidurinėje mokykloje. Vakare keli bėgikai turėjo nemažai problemų gydydami ant kojų pirštų „išdygusias“ žaizdas ir pūsles. Likusi kelio atkarpa iki Talino įpareigojo bėgikus sutelkti visas jėgas, kad laiku pasiektume finišą. Sekmadienį 6 val. stipriausias bėgikų ketvertukas nutarė padovanoti draugams siurprizą – bėgimo trasoje taip „įsismarkavo“, jog lydintis autobusas juos pavijo nuvažiavęs 23 km. Estijoje mus sudomino vėjo jėgainės, kurios ūkininkams tiekia pigią elektros energiją. Šalyje daug miškų, todėl įspūdžių, išskyrus Piarnu uostą, nepatyrėme. Daugiausia jėgų išsaugoję bėgikai labai norėjo dar papildyti nubėgtų kilometrų skaičių, todėl paskutinius etapus bėgo po 5–6 žmones. Paskutinę įkalnę iki Estijos parlamento rūmų, aukštai iškėlę trijų valstybių vėliavas ir priglaudę prie krūtinių kryželius, bėgome vienoje kolonoje. Simboliškai pakartojome gyvąjį Baltijos kelią. Lietuviškas „valio!“, nuskambėjęs apytuštėje aikštėje, dar kartą parodė mūsų jėgą, susitelkimą, norą būti kartu, sujunti Baltijos šalis kilniems siekiams…
Savo triūso vaisiais džiaugėmės patys. Dėkojome vienas kitam už gražų bendravimą, pagalbą kelyje. Bėgikų apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ambasados Estijoje darbuotojai, grupelė lietuvių bendruomenės narių. Visus šio estafetinio bėgimo dalyvius pažymėjimais ir proginiais medaliais apdovanojo Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas. Truputį pavargę, tačiau kupini įspūdžių apie pusę dešimtos atsisveikinome su Estijos sostine.
Bronius Saulis
26-ojo tarptautinio estafetinio bėgimo „Baltijos kelias“ dalyvis
