V. Bičiūnaitės nuotr.
vaiva1

Edukacijoje dalyvavo vietiniai ir iš Kazliškio atvykę žmonės, sulaukta ir viešnios – rajono Ūkininkų sąjungos vadovės Dalios Lūžienės-Malijonienės. Prie bendruomenės namų, pievelėje, susirinkę vyrai ir moterys galėjo pasidalinti patirtimi. Nors jie nebe naujokai, kai kurie ne vieną kartą yra dalyvavę šienapjūtės varžytuvėse, tačiau kiekvienas turėjo savų pastebėjimų ir patyrimų.

Konstantinaviškis Stasys Žindulis iš anksto visiems dalyviams parūpino dalgiakočių ir rankenų. Jau buvo surikiuoti ir įrankiai: kirvukai, medžio pjūklai, peiliukai. Rankenos taip ir liko nepanaudotos, nes vyrai panoro iš medienos ruošinių patys jas susimeistrauti, išlenkti.

S. Žindulis negailėjo patarimų – dalgio kotas turi būti iš eglės, nes tai lengviausias medis. „Galima dėti ir ąžuolinį, bet jis sunkus, tai kiek mojuosi tokiu dalgiu?“ – šmaikštavo vyrai. Kotas obliuojamas, kad būtų tiesus, dailus. Nutrinamas švitriniu popieriumi. Dalgio rankenai reikia šykštaus, lankstaus medžio, tad geriausiai tinka karklas. O lazdynas ar nelankstus? Juk būtent jis pasirenkamas meškerykočiams? Vyrai purtė galvas prieštaraudami: „Mūsų tėvai taip nedarė, ir mes nedarome.“ Paruošta ir išlenkta dalgio rankena tvirtinama pjovėjo juosmens aukštyje. Netrūko juokaujančiųjų, ką daryti tiems, kurių juosmenį sunku rasti, bet S. Žindulis paaiškino kitaip: „Tvirtink kelnių diržo aukštyje, o moterys turėtų tvirtinti klubų kauliukų aukštyje.“

(Daugiau – antradienio „Gimtajame…“)

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie