blank

Užžėlusi praeitis vietovę įtraukė į vietiniams nelabai mielą sąrašą

Konstantinava – nedidukas kaimas rajono pakraštyje, pačioje mažiausioje Kazliškio seniūnijoje. Prieš gabalą metų čia stūksojo erdvūs tuometės Konstantinavos žemės ūkio profesinės mokyklos pastatai, bendrabučiai. Tačiau atoki, tik žvyrkeliu pasiekiama mokykla domino vis mažiau moksleivių. Kam trenktis į tokį užkampį, kai asfaltu gali pasiekti Biržų ar Anykščių profesines mokyklas? Ne paslaptis, jog ėmė prastėti ir moksleivių kontingentas. Kad Rokiškio rajonas neprarastų profesinės mokyklos, buvo priimtas sprendimas ją perkelti į Kavoliškį – arčiau rajono centro, taip bandant pritraukti daugiau moksleivių. Konstantinavoje liko tylūs mokyklos penkiaaukščiai bendrabučiai ir klasės. Pastatai buvo privatizuoti, tačiau tik dėl akių. Juose niekas negyveno. Užžėlė kiemo gėlynai, vietoje moksleivių į patalpas pradėjo brautis krūmokšniai, metalo ir plytų vagys bei kiti prašalaičiai, kuriems knietėjo išdaužyti paskutinius langus.

Tai lėmė, kad prieš kurį laiką Konstantinava atsidūrė Lietuvos juodojo turizmo objektų sąraše. Juodasis turizmas – tai turizmo rūšis, kuomet yra lankomos šiurpios ar net su mirtimi susijusios vietos. Jos gali būti sukurtos tiek gamtos, tiek žmogaus. Pavyzdžiui, Pripetė – miestas vaiduoklis Ukrainoje, žinomas dėl 1986 m. ten įvykusios katastrofos Černobilio atominėje elektrinėje. Žinoma, Konstantinava nusileidžia populiarumu, tačiau…

Prieš porą metų apie keliones rašantis ir laidas rengiantis žurnalistas Orijus Gasanovas atvažiavo į Konstantinavą būtent dėl siužetų apie juodąjį turizmą. Išėjus laidai, paaiškėjo, jog už kadro liko visa, ką žurnalistui vietiniai pasakojo apie dabartinius Konstantinavos žmones, renginius, apie tai, kaip jie gyvena. Pažiūrėjus laidą rodėsi, jog kaime likę vien griuvėsiai. Pasak kaimo bendruomenės pirmininkės ir bibliotekininkės Irenos Žindulienės, tai paliko nuoskaudų.

 

Vienintelė

Šis pasakojimas ne apie kaimą, o apie žmogų. Su Irena kalbamės jos darbo vietoje – jaukioje, suremontuotoje Konstantinavos kaimo bibliotekoje, po kurios stogu įkurtos ir bendruomenės patalpos. Bendruomenei ji vadovauja nuo įkūrimo pradžios. Kaip Užubalių kaime, netoli Onuškio, užaugusi panelė atsidūrė Konstantinavoje?

Iš pradžių dirbo Salų bibliotekoje. Kai vyras Stanislovas baigė Žemės ūkio akademiją, gavo paskyrimą į Obelius. Kadangi šiame mieste Irenai darbo nebuvo, įsidarbino Antanašės bibliotekoje. „Konstantinavos profesinės mokyklos direktorius Vladas Lipas prišnekino vyrą atvažiuoti į Konstantinavą, kadangi reikėjo kombainų dėstytojo. Taip 1978 m. paskui vyrą atvykau į Konstantinavą“, – sako Irena.

Moteris prisimena bendruomenių steigimosi pradžią 2003 m.: „Bendruomenė įsikūrė Kazliškyje. Seniūnas Spalgenas ir mus sukvietė į susirinkimą. Per jį atsistojo ir paskelbė, kad Žindulienė gali būti bendruomenės pirmininke, renkam ją. Su manimi nebuvo šnekėta… Daugiau kandidatų nepasiūlė ir nieko neišrinko. Mane išrinko pakartotiniame susirinkime.“

Bendruomenę pirmyn ji veda iki šiol.

Populiari nuo pirmo karto

Ryškiausiai kaimas sujuda per „Pirmosios pradalgės“ varžytuves. Tai savotiški atlaidai, juk šv. Antanas atidaro šienapjūtę. Per šventę vainikuojami Antanai.

Pasak Irenos, taip sukrito aplinkybės, kad nuo pat pirmojo karto 2013 m. šventę lydėjo sėkmė. Tuomet atvyko rajono Ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Šlikas, rajono meras Vytautas Vilys, rajono Vietos veiklos grupės atstovai. Valdžios dėmesys iš karto davė renginiui svorį ir virto rajoniniu. Dabar šypseną kelia tas faktas, kad šienpjoviai varžėsi ne laukuose, o pievelėje prie bibliotekos pastato: „Dalgiais pjovė bendruomenės namų ir bibliotekos palangėje. Iš manęs juokėsi, sakė, tingėjai pjauti žolę, tai šventę suorganizavai. Dabar čia žaliuoja veja, įrengta vaikų žaidimų aikštelė, vyksta renginiai.“

Šįmet varžytuvės vyko dešimtą kartą. Į jas suvažiuoja nemažai 20–30 metų ir jaunesnių vyrų. Kaip juos prikalbina dalyvauti, juk ne kiekvienam įmanoma įsakyti? „Prisikalbiname per bendruomenes, per pažįstamus, – šypsosi pašnekovė. – Ir patys žmonės to nori. Pavyzdžiui, Kazliškyje gyvenantis Darius Kavoliūnas yra tikras entuziastas. Suvažiuoja konstantinaviečių vaikai, rokiškėnai.“ Suvažiuoja ir vyrai iš Irenos gimtųjų vietų, atsiliepia jos vyro Stanislovo gimtinės žmonės – juodupiečiai.

Išsamiau skaitykite “Gimtajame…”

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: