Neliūbiškio kaimo (Jūžintų sen.) daugiabučiame name gyvena gausi dešimties asmenų Violetos ir Gedimino Čiplių šeima. Ne vieną negandą teko atlaikyti, kol išsipildė šeimos noras turėti savo namus, ir pamažu, bet tvirtais žingsneliais pakilti iš nevilties ir skurdo. Daug girdime apie socialinės rizikos šeimas, jų problemas ir beviltišką bandymą pradėti kitokį gyvenimą, o ši šeima kitokia – jos jau nebereikia remti. Maisto, šilumos ir, svarbiausia, meilės vaikams čia užtenka.
Po prieš trejus metus kilusio gaisro vargu ar būtų pavykę šeimai atsitiesti, tačiau gerų žmonių ir įmonių dėka pavyko susidėti plastikinius langus, su seniūnijos pagalba pasidaryti remontą, ir trijų kambarių būstas pamažu gražėja. Nors dar daug ko reikia, nėra vandentiekio ir vandens tenka atsinešti kibirais – turint būrį pagalbininkų Violetai nereikia vienai vargti. Jos didžiausias rūpestis – kad šeima būtų soti. Ir tądien pas juos apsilankius šeimininkė sukosi virtuvėje, nes visi laukė cepelinų.
„Čia gyvename jau šešti metai. Prieš tai gyvenome Panevėžyje. Nelengva ten buvo, savo būsto neturėjome, nuomojome. Aš dirbau Panevėžio lino kombinate, kuris vėliau bankrutavo ir nebeliko darbo, – pradėjo pasakojimą Violeta. – Neliūbiškio kaime gyveno vyro brolis, kuris ir padėjo mums įsikurti. Pirmiausia apsistojome pas jį, o paskui atsirado galimybė už 5 tūkst. litų nusipirkti šį butą. Gyvenimas labai pasikeitė.“
Šiuo metu čia gyvena aštuoni jų vaikai, o devintasis, vyriausiasis, treji metai dirba Didžiojoje Britanijoje. Ten jam sekasi gerai, todėl vyriausio brolio dovana – kieme stovintis batutas – suteikia daug džiaugsmo jauniesiems broliams ir sesėms. Pati jauniausia šeimos narė per Kalėdas švęs trejų metukų gimtadienį.
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
Pagarba tokiem zmonem , kurie bando atsistoti , kad ir kaip sunku butu..