Rokiškio krašto muziejuje lankėsi ypatingos viešnios – žymaus išeivijos verslininko Juozo Kazicko dukra Jūratė Kazickaitė-Altman ir išeivijos rašytojos Alės Rūtos dukra Vijolė Arbas, gyvenanti Lietuvoje. Jos pristatė Alės Rūtos ir Alės Kazickienės vardo literatūrinės premijos konkursą. Su jomis kartu atvyko Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro direktorė Neila Baumilienė ir dokumentinio filmo apie Alę Rūtą režisierius Algirdas Tarvydas. Į muziejaus menę rinkosi bibliotekininkai, literatai, valdžios atstovai, rėmėjai, matėsi ir vienas kitas jaunas veidas. Renginį vedė Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė.
Alė Rūta apie save – iš ekrano
Norint supažindinti su A. Rūtos gyvenimu, kūryba, pirmiausia buvo demonstruojamas 1999 m. JAV filmuotas dokumentinis filmas „Alė Rūta. Ilgesys“. Jo režisierius A. Tarvydas dalijosi įspūdžiais: iš pradžių nesisekė kalbinti rašytoją, bet pavyko sužadinti jos minčių srautą patarus nebijoti kameros ir kalbėti jam, režisieriui. Filmavimas užtrukęs penkias valandas. Pasirodžius filmui Lietuvoje, jis sulaukęs telefono skambučio ir nustebusio klausimo, kaip jam pavyko prakalbinti A. Rūtą. A. Tarvydas apgailestavo, kad užtruko filmo kelias iki ekranų, nes filmuota amerikietiška aparatūra, o skaitmeninta Lietuvoje turima įranga – teko suderinti techninius dalykus, tad „…Ilgesys“ parodytas tik 2016 m. Šį filmą keletą kartų demonstravo visuomeninės televizijos „Kultūros“ kanalas, jį galima rasti LRT „Mediatekoje“.
„Aš kamajiškė. Esu iš Rytų Lietuvos. Jaučiausi poetė nuo pat jaunų dienų. Esu pareigos žmogus, bet kūryba – laisva valia. Ją inspiravo ilgesys ir meilė tėviškei. Kūrybą skyriau Lietuvai. Mes, rašytojai, įprasminame gyvenimus, įprasminame lietuvio sielą“, – iš ekrano prabilo A. Rūta, atviraudama apie penkių dienų kelionę po sovietinę Lietuvą, šeimą, mylimas vaikaites, tragiškai žuvusį sūnų, apie, jos manymu, dėl okupacijų smukusią tautos moralę.
Skirtas Alėms atminti
Esė konkursas skirtas dviem draugėms Alėms (kilusioms iš Kamajų), kurios buvo nublokštos už Atlanto, atminti. Tai Alė Rūta (Elena Viktorija Nakaitė-Arbačiauskienė/Abrienė) ir mecenatė Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė.
„Mes su Vijole ruošėme šį konkursą, nes abi mylime savo motinas ir norime papasakoti apie jų ilgametę draugystę, o svarbiausia – paskatinti jaunąją kartą skaityti knygas, pamėgti jas. Alės Rūtos dėka aš sužinojau apie žodžio galią“, – pristatyme sakė J. Kazickaitė-Altman, pasirinkusi žurnalistės kelią.
Kalbėdama apie savo motiną V. Arbas akcentavo abiejų Alių draugystę, trukusią ilgiau nei jų santuokos su vyrais. Jos mama A. Rūta nuolat pabrėždavusi moterų draugystės svarbą, nes tik tarpusavyje jos galinčios išsipasakoti, išsiverkti.
Kaip gimė idėja organizuoti literatūrinės premijos konkursą?
Idėją pasiūlė J. Kazickaitė-Altman, o V. Arbas sugalvojo, kad jis turi vykti Kamajuose, t. y. ten, kur prasidėjo Alių draugystė. Bet pasirodė, jog čia gali būti „per maža vietos“, todėl pasirinkta skelbti Rokiškio rajone.
Kodėl įsteigtos ir solidžios premijos? „Premijos turėjo didelę įtaką mano mamos gyvenime. Ji laimėjo septynias premijas, bet rašė be atlygio, iš idėjos“, – sakė V. Arbas ir pabrėžė norinti, kad iškiltų naujų literatų, kad premijos jiems būtų postūmis ir paskatinimas kurti toliau. „Su Audrone (, Kriaunų bibliotekininkė Audronė Telšinskiene – aut. past.) ilgai diskutavome, kol suradome galutinę konkurso versiją. Tai bus absoliučiai skaidrus konkursas. Darbų vertinimas vyks pagal taisykles, kuriomis vadovavosi išeivijos literatai – darbe nenurodomas autorius. Jo vardas ir pavardė pateikiama atskirame voke. Vertinimo komisijoje nebus nė vieno rokiškėno, kad rašančiojo neatpažintų pagal jo kūrybos stilių. Prašome rašyti esė, nes ji reikalauja tvirtos nuomonės ir jos pagrindimo. Man nesvarbu, apie ką pasirinksite rašyti – Alės Rūtos kūrybą ar visuomeninę veiklą. Ruošiamės išleisti apie ją knygą, noriu įdėti šiuolaikinių kūrėjų darbų, kaip šiandien aktuali A. Rūtos kūryba ir darbai“, – konkurso sąlygas komentavo viešnia. Be jos, vertinimo komisijoje dirbs „Draugo“ laikraščio žurnalistė Audronė V. Škiudaitė bei Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių lyginamosios literatūros katedros vedėja doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.
Įkvėpė
Konkursą remia J. Kazickaitė-Altman bei Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondas, laikraštis „Gimtasis Rokiškis“. Po įkvepiančių svečių kalbų pasigirdo iš salės pasiūlymų papildomai piniginėmis premijomis arba paguodos prizais paremti konkurse dalyvausiančius jaunus kūrėjus. Kamajų Respublikos prezidentas Vytautas Vilys įteikė viešnioms Kamajų Respublikos garbės piliečių ženklelius.
Konkurso nuostatus rasite ČIA
